Adaptacijos problema
5 (100%) 1 vote

Adaptacijos problema

Adaptacijos problema

Stresas ir atsparumas stresui

Adaptacija – tai dinaminis procesas, kurio dėka gyvų organizmų judančios sistemos išlaiko pastovumą, būtiną egzistavimui, vystymuisi, giminės pratęsimui. Būtent adaptacinis mechanizmas, išdirbtas ilgame evoliucijos laikotarpyje, sukuria galimybę egzistuoti organizmui pastoviai besikeičiančioje aplinkoje. Tai liečia lygiai kaip ir gyvūnus taip ir žmogų. Bet pagrindinis žmogaus skirtumas yra tas, kad pagrindinį vaidmenį priimant adekvačius sprendimus turi psichinė adaptacija. Psichinę adaptaciją galima apibūdinti kaip procesą, kuris optimaliai nustato asmenybės ir aplinkos atitikimą, leidžiant žmogui patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti su tuo susijusius tikslus, tuo pačiu maximaliai priartinant žmogaus veiklą, jo elgesį aplinkos reikalavimams.

Adaptacinių procesų tyrinėjimas glaudžiai susijęs su emocine įtampa ir stresu. Tai tapo pagrindu apibūdinant stresą kaip nespecifinę organizmo reakciją į iškeltus jam reikalavimus ir tyrinėjant jį kaip bendrą adaptacinį sindromą. Garsus užsienio psichologas Hansas Selje, pirmapradininkas vakarietiško mokymo apie stresą ir nervinius susirgimus, suskirstė streso stadijas kaip procesus:

1. Staigi reakcija į poveikį (baimės stadija);

2. Maximaliai efektyvi adaptacija (rezistentinė stadija);

3. Adaptacinio proceso pažeidimas (išsekimo stadija).

Plačiaja prasme šios stadijos būdingos bet kuriam adaptaciniam procesui. Vienu iš streso faktorių yra emocinė įtampa, kuri fiziologiškai išreiškiama žmogaus endokrininės sistemos pasikeitimais. Pvz. Atliekant experimentinius tyrimus klinikose buvo nustatyta, kad žmonės pastoviai esantys nervinėje įtampoje sunkiau perneša virusines infekcijas.

Pagrindiniai psichinio streso bruožai:

1. Stresas – organizmo būsena, kurio atsiradimą sąlygoja organizmo kontaktas su jį supančia aplinka;

2. Stresas – labiau įtempta būsena negu paprasta motyvacinė; savo atsiradimui jinai reikalauja pavojaus jausmo;

3. Streso požymiai pasireiškia tada, kada normali adaptacinė reakcija yra nepakankama.

Taip kaip stresas atsirado būtent nuo grėsmės pojūčio, tai atitinkamoje situacijoje jo atsiradimas yra subjektyvus, surištas su asmenybės bruožais. Bendrai paėmus, asmenybės nepanašios viena į kitą, tai nuo asmenybės faktoriaus daug kas priklauso. Pvz. Sistemoje „žmogus – aplinka“ emocionalinės įtampos lygis auga didėjant skirtumui tarp sąlygų, kuriose formuojasi subjekto mechanizmai. Tokiu būdu tos ar kitos sąlygos iššaukia emocionalią įtampą ne savo absoliučiu neįveikiamumu, o kaip rezultatas emocinio individo mechanizmo neatitikimo toms sąlygoms. Bet kuris subalansuotos sistemos „žmogus – aplinka“ pažeidimas yra pavojaus šaltinis. Pavojus žymimas kaip:

1. Neapčiuopiamos baimės jausmas;

2. Išgąsčio ir baimingo laukimo jausmas;

3. Neapibūdinamas nerimas.

Visa tai sudaro stipriausiai veikiantį psichinio streso mechanizmą. Tai išplaukia iš jau minėto pavojaus jausmo, kuris yra centrinis pavojaus elementas ir apibūdina jį biologiškai kaip pavojaus signalą. Baimė gali turėti ir gynybinę bei motyvacinę funkciją, sulyginamą su skausmo funkcija. Atsiradus pavojui, sustiprėja aktyvumas, elgesio charakterio pasikeitimas. Bet pavojus gali ne tik stimuliuoti aktyvumą, bet ir sąlygoti nepakankamai adaptacinio elgesio stereotipų sugriovimą, pakeisdamas tai į labiau adekvačias elgesio formas.

Skirtingai nuo skausmo – baimė, tai pavojaus, kuris dar nerealizuotas, signalas. Situacijos prognozavimas priklauso nuo individo ypatumų ir yra neapibrėžtas. Asmenybės faktorius turi pakankamai didelį, kartais net pagrindinį vaidmenį, todėl pavojaus intensyvumas greičiau atspindi individualius subjekto ypatumus negu realiai pavojaus keliamą grėsmę. Pavojus, savo intensyvumu ir trukme neadekvatus situacijai, stabdo adaptacinio elgesio formavimą, priveda iki elgesio integracijos pažeidimų ir žmogaus psichikos deorganizacijos. Tokiu būdu pavojus yra bet kokių psichinės būsenos ir elgesio pasikeitimų pagrindas, sąlygotas psichiniu stresu.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 565 žodžiai iš 1019 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.