Administracinių sprendimų psichologija
5 (100%) 1 vote

Administracinių sprendimų psichologija

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..2

PSICHOLOGIJOS SAMPRATA………………………………………………………………………………..3

ADMINISTRACINIS SPRENDIMAS IR JO PRIĖMIMAS…………………………………………5

ADMINISTRACINIŲ SPRENDIMŲ PSICHOLOGIJA………………………………………………8

Racionalumo ribos………………………………………………………………………………………………….8

Tikslingas asmens elgesys……………………………………………………………………………………….9

Planavimo procesas………………………………………………………………………………………………11

Socialinės organizacijos funkcijos………………………………………………………………………….11

Koordinavimo procesas…………………………………………………………………………………………12

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………15

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Administracinių sprendimų psichologija bendriausia prasme – tai priežastys, kuriomis remdamasis individas priima vienokius ar kitokius sprendimus. Administracinis sprendimas šiuo atveju yra suprantamas, kaip viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte. Administracinių sprendimų priėmimo procesą bet kuriame lygyje sudaro trys dalys: 1) mąstymas – tai veikla, kai žmogus atidžiai stebi aplinką ir priima sprendimą; 2) projektavimas – alternatyvių veiklos formų paieška ar jų radimas; 3) pasirinkimas – išsirinkimas tos alternatyvos, kuri atrodo sėkmingiausia.

Šiame darbe, visų pirma, aptariama psichologijos ir administracinio sprendimo samprata. Taip pat nagrinėjamos žmogiškojo racionalumo ribos ir galimybės. Pažymėtina, jog žmogaus racionalumas veikia jo psichologinės aplinkos ribose.

Darbe naudojama literatūra, susijusi su administracinių sprendimų psichologija, nagrinėjamas sprendimų priėmimo procesas, lyginamos atskirų autorių nuomonės, taigi naudojamas lyginamasis metodas.

Darbo tikslas – atskleisti administracinių sprendimų psichologijos sampratą bei požymius.

PSICHOLOGIJOS SAMPRATA

Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Psichologijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XVIII amžiuje.

Psichologija tiria žmogaus ir gyvūnų vidaus procesus, reiškiančius ir jų išorines apraiškas, užtikrinančius organizmo egzistavimą ir raidą (tobulėjimą) prisitaikant prie tikrovės, t. y. fizinės ir socialinės aplinkos sąlygų, keičiant tą aplinką ir savo elgesį. Tai apima paveldėtus, įgimtus ir įgytus veiksnius, lemiančius pažinimo procesus, emocijas ir jausmus, vidinio ir išorinio elgesio formavimo mechanizmus. Tų reiškinių visuma vadinama psichika. Psichologija yra mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos faktus, dėsningumus ir mechanizmus. [2.1, p. 6]

Žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Kiekviename individe jie sudaro tam tikrą integruotą visumą. Būtų neįmanoma pažinti atskirų psichikos reiškinių, jei netirtume jų tarpusavio ryšio, neaprėptume visumos. Psichologija tiria asmenybės, kaip psichikos reiškinių integruotos visumos, formavimąsi, jos poreikius ir tikslus, santykius su gamta, žmonėmis ir kitas ypatybe. Žmogaus psichika nuo žemesniųjų gyvūnų psichikos skiriasi daugeliu ypatybių. Svarbiausia žmogaus psichikos ypatybė yra ta, kad jis ne tik patiria kokį nors reiškinį, bet ir supranta, jog jį patiria. Žmogus ne tik mato, girdi, junta ar užuodžia, ne tik kuria naujus vaizdus, sprendžia problemas, planuoja, bet ir nusimano apie tuos reiškinius, supranta jų reikšmę. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi sąmonę, kurios neturi gyvūnai. [2.1, p. 6]

Atsižvelgiant į tai, kaip veikia žmogaus psichikos reiškiniai, kiek jie lemia žmogaus elgesį, taip pat kiek žmogus tuos reiškinius supranta, skiriami šie sluoksniai: nesąmoningi reiškiniai (pasąmonė), sąmonė ir savimonė.

Pasąmonė – tai psichikos procesai, aktai ir būsenos, kurių vyksmo bei juos sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia. [2.1, p. 7] Pasąmonė, kaip nesąmoningoji psichikos sritis, jo nuomone susiformavo ilgos žmogaus biologinės raidos metu.Svarbią pasąmonės reiškinių dalį sudaro paveldėti institnktyvūs polinkiai (gyvybės išlaikymas, savisaugos, dauginimosi ir kt.).

Sąmonė – tai atviras ir tikras (realus) žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką bei reguliuoti savo elgesį. [2.1, p. 7] Sąmonė leidžia pažinti mus
supančią aplinką, gamtos ir socialinių reiškinių dėsnius, numatyti ir planuoti ateities įvykius bei įgyvendinti savo sumanymus. Sąmonėje į visumą jungiami (integruojasi) visi psichikos reiškiniai: jutimai, suvokimas, vaizduotė, jausmai, mąstymas sąvokomis ir kt. Jie mūsų nagrinėjamu atveju turi didelę reikšmę administracinių sprendimų priėmimo psichologijai. Pažymėtina, jog sąmonė yra aukštesnioji psichikos forma, būdinga tik žmogui. Manoma, jog jos atsiradimą lėmė trys veiksniai: darbas, visuomeninis gyvenimo būdas ir kalba.

Savimonė – tai savęs išskyrimas iš aplinkos, savo santykio su pasauliu, savęs kaip asmenybės, savo poelgių, veiksmų, minčių, jausmų, norų ir interesų vertinimas. [2.1, p. 8] Tai sudaro galimybę tikslingai veikti, tobulėti bei kurti save.

Psichikos reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės veikloje. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis: psichikos procesus, psichines būsenas ir psichines savybes.

Psichikos procesai – tai dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms arba vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus. Jie dar skirstomi į pažinimo, jausmų ir valios procesus. Psichikos būsenos – tai reiškiniai, šiek tiek pastovesni nei psichikos procesai. Psichikos būsenomis galima laikyti darbingą nuotaiką, energijos didėjimą sporto varžybose, įkvėpimą meninėje kūryboje, įtampą ypač sunkaus ir rizikingo darbo sąlygomis ir pan. Psichikos savybės ¬– tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su tikrove, nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. [2.1, p. 8 -9] Psichinėmis savybėmis laikytinos žmogaus temparamento ypatybės (impulsyvumas, jautrumas ir pan.), charakterio savybės (darbštumas, humaniškumas, egocentrizmas ir pan.), gabumai ir sugebėjimai (gabumai muzikai, matematikai, technikai ir kt.).

Taigi trumpai aptarus psichologijos sampratą, galima teigti, jog tiek pasąmonė, tiek sąmonė, tiek ir savimonė turi didelę reikšmę administracinių sprendimų priėmimui ir administracinei organizacijai.

ADMINISTRACINIS SPRENDIMAS IR JO PRIĖMIMAS

Žodis „administracio“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ir reiškia – valdymą, vadovavimą. Apskritai sąvoka valdymas reiškia įvairaus pobūdžio veiklą. Yra mechaninis arba techninis valdymas, biologinių procesų valdymas, taip pat socialinių procesų valdymas. Pastaroji valdymo rūšis apima specifinę sistemą – žmonių bendruomenę. Tai gali būti visi toje valstybėje gyvenantys žmonės (piliečių ir kitų tos valstybės gyventojų visuomenė), taip pat didesnės ar mažesnės jų grupės (savivaldybės teritorijos gyventojai, įmonės, įstaigos kolektyvas ir pan.). Visose šiose sistemose sprendžiami įvairaus lygmens valdymo uždaviniai – valstybinai, municipaliniai, tarnybiniai ir kiti. Atitinkamai valdomos žmonių grupės. Enciklopedinėje literatūroje socialinis valdymas apibrėžiamas kaip poveikis visuomenei, turint tikslą ją tvarkyti, tobulinti, laikant tai būtina kiekvienos visuomenės gyvavimo sąlyga. [2.3, p. 40 – 41] Taigi šiuo požiūriu valdomasis subjektas turi paklusti valdančiojo subjekto teisėtam reikalavimui, kadangi taip yra siekiama bendro tikslo – nukreipti žmonių elgesį tokia linkme, kad valdymo sistemoje būtų sukurta bei palaikoma socialinių santykių harmonija.

Administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) yra suprantamas kaip viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte. Viešojo administravimo institucija – tai viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ir savivaldybės funkcijas.

Pažymėtina, jog bet kokia praktinė veikla apima ir „sprendimą“ ir „veikimą“, vis dėlto visuotinai nėra pripažinta, jog administravimo teorija su sprendimų procesais turėtų būti susijusi tiek pat, kiek ir su veikimo procesais. Tačiau, pažymėtina ir tai, jog sprendimo procesas nepasiekia savo tikslo tada, kai apibrėžiamas pagrindinis organizacijos tikslas. Užduotis spręsti po visą administravimo organizaciją pasklinda lygiai taip pat greitai, kaip ir užduotis veikti. Žinoma, jos abi tarpusavyje yra neatsiejamai susijusios.

Administracinių sprendimų priėmimas, visų pirma, pasireiškia tam tikro elgesio (būdo, priemonių, veiksmų ir pan.) pasirinkimu. Elgesys apima sąmoningą arba nesąmoningą tam tikrų veiksmų, kuriuos fiziškai gali atlikti veikėjas ir tie asmenys, kuriems jis turi įtakos ir valdžios, atranką. Pasirinkimo procesą daugeliu atvejų sudaro įtvirtinti refleksiniai veiksmai – mašininkė tam tikrą klavišą paspaudžia pirštu, kadangi tarp puslapyje atspausdintos raidės ir šio konkretaus klavišo yra refleksinis ryšys. Čia veiksmas tam tikra prasme visai nėra racionalus (t. y. orientuotas į tikslą), bet jame nėra jokio sąmoningumo ar apgalvojimo elemento.

Kitais atvejais pasirinkimas jau savaime yra sudėtingos įvairių veiksmų, vadinamų „planavimo“ ar „projektavimo“ veikla, grandinės produktas.

Antra, priimant sprendimą, turi būti nustatyta administracinio sprendimo vertė ir faktai sprendime.

Administracinių sprendimų būtinumas paprastai išplaukia iš administravimo esmės, kai grupė žmonių privalo
„padaryti darbus“, o tikslas nurodo principinį kriterijų – apibrėžia, kas turi būti padaryta. Kiekvienas sprendimas apima tikslo ir jį atitinkančio elgesio pasirinkimą; šis tikslas gali būti tarpinė grandis kelyje į tolesnį tikslą; ir taip toliau, kol pasiekiamas galutinis tikslas. [2.2, p. 22] Taigi tokie sprendimai, kurie veda link galutinių tikslų pasirinkimo, vadinami „vertybiniais sprendimais“, o apimantys tokių tikslų įgyvendinimą – „faktinėmis nuomonėmis“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1438 žodžiai iš 4663 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.