Adolfas hitleris
5 (100%) 1 vote

Adolfas hitleris

ADOLFAS HITLERIS

Aloizas Šiklgruberis gime 1837m. birželio 7d. Štroneso kaime. Kai Aloizui buvo beveik 10 metu numire jo motina, ir patevis atsisake posunio. (Marija Ana Šiklgruber buvo netekejusi). Berniukas buvo auklejamas Chidlerio brolio – Johano Nepomuko – namuose. Budamas trylikos metu Aloizas pabego iš namu I Viena, ten isitaise mokiniu pas batsiuvi, po penkeriu metu stojo tarnauti i pasienio apsauga. Budamas 24 metu Aloizas tapo inspektoriumi. Jo karjera tuo nesibaige: Aloizas buvo paskirtas vyriausiuoju muitines inspektoriumi i Braunan miesteli.

Johanas sûnaus neturejo ir 1876 m. Nepomukas ištaise šia klaida, oficialiai isisunyjas Aloiza, Hitlerio pavarde.

1885m. sausio 7d. Aloizas vede trecia karta. Jo žmona tapo Johano Nepomuko Chidlerio anuke – Klara Pelcl. Klaros santykiai su vyru buvo itemti. Nuo pat pradžiu ji žiurejo i Aloiza kaip i aukštesne butybe. Triju vaiku mirtis atsiliepe jos neštumu dažniui, nes ketvirtas vaikas gimes 1889m. Balandžio 20d. Ketvirciu jis buvo Hitleris, ketvirciu Šiklgruberis, dar ketvirciu Pelcilis, o paskutinysis jo kilmes ketvirtis kaip ir liko neišaiškintas. Gimimo irašu knygoje jis buvo itrauktas kaip ADOLFUSAS HITLERIS. Taip, ta diena Aukštojoj Austrijoj, prie pat Bavarijos sienos, sename bavaru miestelyje, Braunan gime busimasis vokieciu tautos fiureris Adolfas Hitleris.

Šešemetis Adolfas buvo atskirtas nuo pernelyg rupestingos motinos – jis pradejo eiti i pradine mokykla Tišlamo miestelyje. Veliau jis lanke realine mokykla Linre. Tuo tarpu Adolfas svajojo tapti dailininku. Net kelis kartus bande stoti i akademija Vienoje. Taciau jo darbai egzaminu komisijos nesužavejo.

Budamas trylikos metu Adolfas neteko tevo, o po ketveriu metu mire ir motina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris lieka vienas pasaulyje. Budamas vienui vienas jis ankstyvoj jaunystej ant savo kailio patiria, ka reiškia, vargas, alkis ir nepriteklius. Nuolat prie statybu arti sueidamas su dailininku, su „proletaru“, jis žinojo, kas šiam rupesti daro, taigi, jau anksti jis išmoko socialiai jausti. Bet vos tik subrendo, jis jau yra ir užsideges nacionalistas. Jam širdi skauda matant priespaudas ir pažeminimus, kuriais Habsburgu monarchija slepia vokietybe. Ir prieš jo akis iškyla milžiniška problema: pastatyti tilta tarp nacionalizmo ir socializmo ir abu atrodancius nesuderinamus priešingumus sulydyti i harmoninga visuma.

Jis pradeda dometis – bet dar neiškildamas viešumon politiniais klausimais. Ir staiga jis nepaprastai aiškiai išvysta, „Kad tik pažinus žydija, galima suvokti vidinius ir tuo budu galima suvokti kilniuosius socialdemokratijos ketinimus“.

Po tu naudingu, bet kartu sunkiu metu Vienoj Adolfas Hitleris pajuto ilgesi: gyventi vokieciu vokieciu krašte. 1912m. balandžio 12d. jis išvyko i Miunchena. Su visu uolumu jis pradejo studijuoti architektura, o tuo tarpu kasdienine duona užsidirbdavo piešdamas plakatus.

Tarp artejo 1914m. rugpjucio 2d, kuria tamsiame politikos horizonte susibure audros debesys. Vokieciu jaunimas susibure i savanoriu ir rezervo batalionus. Adolfas Hitleris taip pat savanoriu istojo i viena bavaru pulka. Tai buvo tartum likimo skirta, kad jam – karo metu – teko tarnauti senoj vokieciu kariuomenej. 1916m. spalio 6d. Adolfas sužeidžiamas, vos paleistas iš ligonines jis 1917m. kovo menesi savanoriu grižta i fronta. Jis gauna eile pažymejimo ženklu už drasa ir nuopelnus. Už tai jam suteikiama pirmos klases geležinis kryžius.

1918m. spalio menesi dalinys pietu fronte pateko i pragariška anglu patranku ugni. Tada priešas pirma karta panaudojo nuodingasias dujas. Adolfas šiaip taip pasieke tiksla ir perdave savo pranešima. Tai buvo paskutinis jo pranešimas kare. Paskui ji, apakusi, pagulde i ligonine.

Vokieciu kariuomenei dar visuose frontuose tebekovojant, viduje prasidejo vis besipleciantis irimas. Pasirode gresmingi perversmo šešeliai. Kielio jureiviu sukilimas buvo jo prologas. O lapkricio 9d. buvo ta diena, kai viskas griuvo. Ne vien Vokietijos monarchine konstitucija, ne vien Wilhelmo II galingasis reichas, bet kartu ir tevyne, tikejimas, tvarka ir drausme. Šie ivykiai labai sukrete Adolfa Hitleri. Dabar jame pradejo augti nesuvaldoma neapykanta šiu darbu kaltininkams. Kartu jam pasidare aiškus tas uždavinys, kuriam ji pašauke likimas. Ta diena Adolfas Hitleris nusprende tapti politiku.

1919m. vasara Miunchene šeši vyrai emesi steigti nauja partija, kuria jie pavadino „Vokieciu darbininku partija“. Ju mintyse buvo neaiški ir neapibrežta mintis – pastatyti prieš marksistines darbininku partijas nacionalistine. Be abejo jie buvo ikvepti didelio tikslo, bet jiems truko reikalingiausiu priemoniu, o svarbiausia nebuvo vadovaujancios galvos. Ši šešiu vyru draugija butu buvusi istorijos užmiršta, jei septintasis jos narys nebutu jai likimo padovanotas vadas.

Netrukus po gegužes 1d. grandinis Adolfas Hitleris buvo paskirtas komisijon revoliuciniams ivykiams 2 pest. pulke ištirti. Ši vieta praktiškai reiškia Adolfo Hitlerio politines veiklos pradžia. Kariuomeneje buvo ruošiami kursai valstybiškai pilietiniam galvojimui išugdyti.. Ten Adolfui Hitleriui vienu debatu metu pirma karta atsirado proga kalbeti. Ši kalba jam padejo: po keliu dienu jis skiriamas vadinamuoju „švietimo karininku“ i viena Miuncheno pulka.

Viena diena jo vadovybe pavede jam susipažinti su tuo metu visiškai dar nežinoma „Vokieciu darbininku partija“. Adolfas buvo prašomas jon
istoti. Hitleris jau prieš keleta metu turejo sumanyma kurti socialrevoliucine partija, po ilgu svarstymu, vis delto, prieme kvietima, nes šioje draugijoje jis mate nors ir silpnus savo busimo darbo ir savo minciu bei planu realizavimo pagrindus. Taigi 1920m. vasario 24d. pagaliau ivyko pirmasis masinis susirinkimas, kuriame Hitleris išdeste „Vokieciu nacionalsocialistu darbininku partijos“ programa. Komunistus, meginusius ana susirinkima sužlugdyti, išvaike sales apsauga. Cia pirma karta pasitvirtino Adolfo Hitlerio nuomone, kad su marksistu teroru reikia kovoti ne vien „dvasiniais ginklais“, bet ir prireikus nevengti kumšcio jegos.

1920m. gruodžio men. Partija igavo „Voelkischen Beobachten“. Dabar ji turejo tikra savaji organa. 1923m. pradžioje jis virto dienrašciu, o tu pat metu rugpjucio men. Jis išeidavo jau didelio šiu dienu formato.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 922 žodžiai iš 3011 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.