Mokyklos pavadinimas
klasė mokinio/ės
Varde Pavandenė
fizikos referatas
[pic]
Miestas 2006
Pagrindinės akademiko ADOLFO JUCIO gyvenimo ir veiklos datos
1904 m. rugsėjo 12 d. gimė Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Salantų
valsčiaus Klausgalvų Medsėdžių kaime (dabar Kretingos rajono Imbarės
apylinkė).
1912-1915 m. mokėsi Salantų pradžios mokykloje. Nuo 1922 m. rudens ligi
1923 m. pavasario mokėsi Kretingos progimnazijos III klasėje.
1923-1927 m. mokėsi Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje.
1927 m. rugsėjo 22 d.-1931 m. spalio 20 d. studijavo Kauno universiteto
Matematikos-gamtos fakulteto matematikos-fizikos skyriuje.
1931 m. rugsėjo 1 d.-1933 m. kovo 20 d. tarnavo kariuomenėje ryšių
batalijono radijo kuopoje eiliniu, vėliau grandiniu.
1933 m. kovo 20 d.-1935 m. sausio 15 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto
fizikos katedros jaunesnysis laborantas.
1934 m. rugsėjo 6 d. vedė Sofiją Nezabitauskaitę.
1935 m. sausio 16 d.-1936 m. gruodžio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojo
universiteto fizikos katedros vyresnysis laborantas.
1937 m. sausio 1 d.- 1938 m. birželio 30 d. fizikos katedros jaunesnysis
asistentas.
1938 m. birželio 18 d.- liepos 29 d. konsultavosi Mančesterio universitete
(Anglijoje) pas prof. D. Hartrį (D. Hartree).
1938 m. liepos 1 d.-1940 m. rugpjūčio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojo
universiteto fizikos katedros vyr. asistentas.
1939 m. spalio 7 d.-1940 m. liepos 24 d. stažavosi Kembridžo universitete
(Anglijoje) pas prof. R. Faulerį (R. Fawler).
1940 m. rugsėjo 1 d.- lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto fizikos katedros
vyr. asistentas ir adjunktas.
1940 m. lapkričio 7 d. išrinktas Vilniaus universiteto fizikos katedros
docentu.
1941 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto
tarybos posėdyje apgynė daktarinę disertaciją „Teorinis jonų C4+, C2+ ir
neutralaus C tyrimas“.
1941 m. rugpjūčio 1 d.- 1971 m. rugsėjo 1 d. VVU teorinės fizikos katedros
vedėjas (išskyrus laikotarpį 1943 m. kovo 17 d. – 1944 m. spalio 31 d.).
1944 m. kovo mėn. – gegužės mėn. Vilniuje nelegaliai tęsė dėstytojo darbą.
1945 m. kovo 17 d. TSRS Aukštoji atestacinė komisija patvirtino fizikos-
matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą.
1945 m. gegužės 15 d.-1946 m. gruodžio 15 d. Lietuvos TSR Švietimo liaudies
komisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas.
1947 m. balandžio 10 d.- 1948 m. liepos 1 d. Vilniaus valstybinio
pedagoginio instituto direktorius.
1949 m. rugsėjo 1 d.-1951 m. rugpjūčio 31 d. TSRS MA V. Steklovo
matematikos instituto Leningrado skyriaus doktorantas pas akad. V. Foką.
1951 m. gruodžio 27 d. Leningrado valstybinio A. Ždanovo universiteto
Fizikos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų
daktaro disertaciją „Kai kurie palikslintieji atomo kvantmechaninio
skaičiavimo metodai“.
1952 m. spalio 1 d.-1953 m. birželio 28 d. MA Fizikos-technikos instituto
Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vadovas.
1953 m. birželio 27 d. išrinktas Lietuvos TSR MA tikruoju nariu.
1953 m. birželio 28 d.– 1963 m. spalio 1 d. Lietuvos TSR MA Geologijos,
chemijos ir technikos mokslų skyriaus (nuo 1956 m. Fizikos, chemijos ir
technikos mokslų skyriaus) akademikas-sekretorius.
1953 m. rugsėjo 19 d. Aukštoji atestacinė komisija patvirtino teorinės
fizikos katedros profesoriaus mokslinį vardą.
1955-1966 m. žurnalo „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“ serijos B
redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas.
1956 m. spalio 1 d.-1963 m. spalio 10 d. Lietuvos TSR MA Fizikos ir
matematikos instituto direktorius.
Nuo 1959 m. kovo 19 d. TSRS MA Spektroskopijos komisijos Visasąjunginės
banginių funkcijų ir osciliatorių stiprumų skaičiavimo bei publikavimo
koordinacinės grupės (nuo 1964 m. atominių spektrų ir atominių konstantų
teorijos ir skaičiavimo, nuo 1966 m. atomų ir atominių spektrų teorijos
koordinacinės grupės) pirmininkas.
Nuo 1959 m. gruodžio 11 d. Spektroskopijos komisijos prie TSRS MA
Prezidiumo Bendrosios fizikos ir astronomijos skyriaus narys.
1960 m. pirmoji mokslinė komandiruotė pokariniu laikotarpiu į užsienį – į
Vengrijos mokslo centrus.
1960 m. Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla
išleido A. Jucio, I. Levinsono ir V. Vanago monografiją „Judėjimo kiekio
momento teorijos matematinis aparatas“ (rusų k.).
1961 m. A. Jucio iniciatyva Fizikos ir matematikos institute įkurta
skaičiavimo mašinų laboratorija, gauta pirmoji Lietuvoje elektroninė
skaičiavimo mašina BESM-2M.
1961 m. gruodžio 9 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku
suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.
1962 m. gegužės 28 d.-birželio 6 d. Trakuose vyko Vilniaus teoretikų
organizuota vasaros mokykla atomų ir molekulių spektroskopijos klausimais.
1962 m. birželio 7-11 d. Vilniuje vyko Visasąjunginis pasitarimas atomų ir
molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais, dalyvaujant
mokslininkams iš Rytų Europos šalių (A. Jucys – organizacinio komiteto
pirmininkas).
1962 m. lapkričio mėn. pradėtas leisti „Lietuvos fizikos rinkinys“. A.
Jucys-jo iniciatorius ir nuolatinis redkolegijos narys.
1963 m. kovo 29 d. įkurta
Lietuvos TSR fizikų draugija. A. Jucys – vienas
iš jos steigėjų, nuolatinis valdybos narys.
Nuo 1963 m. lapkričio 2 d. Lietuvos TSR MA Fizikos, technikos ir
matematikos mokslų skyriaus akademiko-sekretoriaus pavaduotojas.
1965 m. „Minties“ leidykla išleido A. Jucio ir A. Bandzaičio monografiją
„Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“ (rusų k.).
Nuo 1965 m. leidinių serijos „Quantum Theory of Matter“ redakcinės
kolegijos narys.
1965 m. birželio 3-16 d. Palangoje įvyko Antroji visasąjunginė kvantinės
chemijos vasaros mokykla (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).
Nuo 1967 m. tarptautinio mokslinio žurnalo „International Journal of
Quantum Chemistry“ konsultantas.
1967 m. liepos 5-13 d. skaitė paskaitų ciklą Teorinės fizikos vasaros
mokykloje Fraskatyje (Italija).
DAUGIAELEKTRONIŲ ATOMŲ TEORIJOS KŪRĖJAS
Akademikas ADOLFAS JUCYS – vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos
kūrėjų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus
fizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas. Jo sukurti ir
išplėtoti teoriniai metodai plačiai taikomi atomo fizikoje ir gretimose
mokslo srityse. Pokariniu laikotarpiu užimdamas atsakingus akademiko-
sekretoriaus, Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko, įvairių mokslo įstaigų
vadovo postus, A. Jucys daug prisidėjo prie mokslo atkūrimo ir suklestėjimo
Lietuvoje. Jam rūpėjo bendri kultūros klausimai ir mokslo vystymosi
perspektyvos, fizikų kalbos grynumas ir gimtojo krašto istorija. Viskam jis
surasdavo laiko ir jėgų, užkrėsdamas ir aplinkinius savo entuziazmu bei
kūrybingumu. Adolfas Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. nuošaliame Žemaitijos
kaime Klausgalvų Medsėdžiuose. Anot jo paties aiškinimo, medė žemaitiškai
reiškia mišką, o medsėdis – miško gyventoją, taigi Klausgalvų Medsėdžiai –
gyvenvietė, įsikūrusi miške netoli Klausgalvų kaimo. Balos ir miškai skyrė
Klausgalvų Medsėdžius nuo aplinkinių kaimų ir nuo artimiausio Salantų
miestelio, tad kaimas XX a. pradžioje gyveno savitu vidiniu gyvenimu,
kuriame svarbią reikšmę tebeturėjo senoviniai papročiai, tradicijos,
folkloras. Adolfo tėvas Pranas Jucys buvo vienas iš mokyčiausių žmonių
kaime, turėjo karinio felčerio diplomą, prenumeravo lietuvišką savaitraštį.
Motina Barbora Jonkaitė ištekėjo už P. Jucio, būdama našle. Ji pagimdė
penkiolika vaikų, deja, net pusė jų mirė vaikystėje. Ūkyje samdinių nebuvo,
tad vaikai nuo mažumės, pagal amžių ir išgales, dirbo įvairius ūkio darbus.
Tik trims jauniausiems, tame tarpe ir Adolfui, teko lankyti mokyklą.
Baigiant Salantų pradžios mokyklą, prasidėjo I pasaulinis karas, vokiečių
okupacija, po kelerių metų mirė tėvas. Adolfui teko ilgam nutraukti mokslus
ir dirbti ūkyje. Tik 1922 m., tėvo draugo paragintas, Adolfas Jucys
pasimokė privačiai ir įstojo į Kretingos progimnazijos trečią klasę.
Sekančių metų pavasarį jis persikėlė į Plungės gimnaziją. Plungės realinėje
gimnazijoje buvo sustiprintas gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas.
Aštuntoje klasėje inž. B. Jacevičius mokė analizinės geometrijos ir
diferencialinės skaičiuotės pagrindų. Įdomios buvo A. Turskio fizikos
pamokos, kuriose jis naudojosi prof. V. Čepinskio „Fizikos paskaitų“
knygomis. Jo paraginti, tas knygas skaitė ir gabesnieji mokiniai. A. Jucys
išsiskyrė iš bendraklasių savo gabumais ir darbštumu. Mėgo jis ir
literatūrą bei kalbos mokslus, kuriuos dėstė kalbininko K. Būgos
talkininkas F. Sragys. 1927 m. baigęs gimnaziją, A. Jucys po ilgų svarstymų
pasirinko studijuoti fiziką Kauno universitete. Kauno universiteto statute
buvo numatytos dvi fizikos katedros – teorinės ir eksperimentinės fizikos,
betgi, nesant fizikų teoretikų, veikė tik viena eksperimentinio pobūdžio
fizikos katedra. Tiesa, 1922 m. katedroje pradėjo dirbti teoretikas K.
Šliūpas, po kelerių metų perėmęs iš prof. V. Čepinskio ir vadovavimą jai,
bet jis daugiausia domėjosi kvarco spyruoklių gamyba ir jų savybių tyrimu.
V. Čepinskio rūpesčiu katedroje buvo įkurta laboratorija ir fizikos
kabinetas, neblogai aprūpinti prietaisais, bet jie glaudėsi ankštose ir
nepritaikytose darbui patalpose. Pagrindiniai kursai fizikams buvo