Adolfas jucys
5 (100%) 1 vote

Adolfas jucys

Mokyklos pavadinimas

klasė mokinio/ės

Varde Pavandenė

fizikos referatas

[pic]

Miestas 2006

Pagrindinės akademiko ADOLFO JUCIO gyvenimo ir veiklos datos

1904 m. rugsėjo 12 d. gimė Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Salantų

valsčiaus Klausgalvų Medsėdžių kaime (dabar Kretingos rajono Imbarės

apylinkė).

1912-1915 m. mokėsi Salantų pradžios mokykloje. Nuo 1922 m. rudens ligi

1923 m. pavasario mokėsi Kretingos progimnazijos III klasėje.

1923-1927 m. mokėsi Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje.

1927 m. rugsėjo 22 d.-1931 m. spalio 20 d. studijavo Kauno universiteto

Matematikos-gamtos fakulteto matematikos-fizikos skyriuje.

1931 m. rugsėjo 1 d.-1933 m. kovo 20 d. tarnavo kariuomenėje ryšių

batalijono radijo kuopoje eiliniu, vėliau grandiniu.

1933 m. kovo 20 d.-1935 m. sausio 15 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto

fizikos katedros jaunesnysis laborantas.

1934 m. rugsėjo 6 d. vedė Sofiją Nezabitauskaitę.

1935 m. sausio 16 d.-1936 m. gruodžio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojo

universiteto fizikos katedros vyresnysis laborantas.

1937 m. sausio 1 d.- 1938 m. birželio 30 d. fizikos katedros jaunesnysis

asistentas.

1938 m. birželio 18 d.- liepos 29 d. konsultavosi Mančesterio universitete

(Anglijoje) pas prof. D. Hartrį (D. Hartree).

1938 m. liepos 1 d.-1940 m. rugpjūčio 31 d. Kauno Vytauto Didžiojo

universiteto fizikos katedros vyr. asistentas.

1939 m. spalio 7 d.-1940 m. liepos 24 d. stažavosi Kembridžo universitete

(Anglijoje) pas prof. R. Faulerį (R. Fawler).

1940 m. rugsėjo 1 d.- lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto fizikos katedros

vyr. asistentas ir adjunktas.

1940 m. lapkričio 7 d. išrinktas Vilniaus universiteto fizikos katedros

docentu.

1941 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto

tarybos posėdyje apgynė daktarinę disertaciją „Teorinis jonų C4+, C2+ ir

neutralaus C tyrimas“.

1941 m. rugpjūčio 1 d.- 1971 m. rugsėjo 1 d. VVU teorinės fizikos katedros

vedėjas (išskyrus laikotarpį 1943 m. kovo 17 d. – 1944 m. spalio 31 d.).

1944 m. kovo mėn. – gegužės mėn. Vilniuje nelegaliai tęsė dėstytojo darbą.

1945 m. kovo 17 d. TSRS Aukštoji atestacinė komisija patvirtino fizikos-

matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą.

1945 m. gegužės 15 d.-1946 m. gruodžio 15 d. Lietuvos TSR Švietimo liaudies

komisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas.

1947 m. balandžio 10 d.- 1948 m. liepos 1 d. Vilniaus valstybinio

pedagoginio instituto direktorius.

1949 m. rugsėjo 1 d.-1951 m. rugpjūčio 31 d. TSRS MA V. Steklovo

matematikos instituto Leningrado skyriaus doktorantas pas akad. V. Foką.

1951 m. gruodžio 27 d. Leningrado valstybinio A. Ždanovo universiteto

Fizikos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų

daktaro disertaciją „Kai kurie palikslintieji atomo kvantmechaninio

skaičiavimo metodai“.

1952 m. spalio 1 d.-1953 m. birželio 28 d. MA Fizikos-technikos instituto

Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vadovas.

1953 m. birželio 27 d. išrinktas Lietuvos TSR MA tikruoju nariu.

1953 m. birželio 28 d.– 1963 m. spalio 1 d. Lietuvos TSR MA Geologijos,

chemijos ir technikos mokslų skyriaus (nuo 1956 m. Fizikos, chemijos ir

technikos mokslų skyriaus) akademikas-sekretorius.

1953 m. rugsėjo 19 d. Aukštoji atestacinė komisija patvirtino teorinės

fizikos katedros profesoriaus mokslinį vardą.

1955-1966 m. žurnalo „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“ serijos B

redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas.

1956 m. spalio 1 d.-1963 m. spalio 10 d. Lietuvos TSR MA Fizikos ir

matematikos instituto direktorius.

Nuo 1959 m. kovo 19 d. TSRS MA Spektroskopijos komisijos Visasąjunginės

banginių funkcijų ir osciliatorių stiprumų skaičiavimo bei publikavimo

koordinacinės grupės (nuo 1964 m. atominių spektrų ir atominių konstantų

teorijos ir skaičiavimo, nuo 1966 m. atomų ir atominių spektrų teorijos

koordinacinės grupės) pirmininkas.

Nuo 1959 m. gruodžio 11 d. Spektroskopijos komisijos prie TSRS MA

Prezidiumo Bendrosios fizikos ir astronomijos skyriaus narys.

1960 m. pirmoji mokslinė komandiruotė pokariniu laikotarpiu į užsienį – į

Vengrijos mokslo centrus.

1960 m. Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla

išleido A. Jucio, I. Levinsono ir V. Vanago monografiją „Judėjimo kiekio

momento teorijos matematinis aparatas“ (rusų k.).

1961 m. A. Jucio iniciatyva Fizikos ir matematikos institute įkurta

skaičiavimo mašinų laboratorija, gauta pirmoji Lietuvoje elektroninė

skaičiavimo mašina BESM-2M.

1961 m. gruodžio 9 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku

suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

1962 m. gegužės 28 d.-birželio 6 d. Trakuose vyko Vilniaus teoretikų

organizuota vasaros mokykla atomų ir molekulių spektroskopijos klausimais.

1962 m. birželio 7-11 d. Vilniuje vyko Visasąjunginis pasitarimas atomų ir

molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais, dalyvaujant

mokslininkams iš Rytų Europos šalių (A. Jucys – organizacinio komiteto

pirmininkas).

1962 m. lapkričio mėn. pradėtas leisti „Lietuvos fizikos rinkinys“. A.

Jucys-jo iniciatorius ir nuolatinis redkolegijos narys.

1963 m. kovo 29 d. įkurta
Lietuvos TSR fizikų draugija. A. Jucys – vienas

iš jos steigėjų, nuolatinis valdybos narys.

Nuo 1963 m. lapkričio 2 d. Lietuvos TSR MA Fizikos, technikos ir

matematikos mokslų skyriaus akademiko-sekretoriaus pavaduotojas.

1965 m. „Minties“ leidykla išleido A. Jucio ir A. Bandzaičio monografiją

„Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“ (rusų k.).

Nuo 1965 m. leidinių serijos „Quantum Theory of Matter“ redakcinės

kolegijos narys.

1965 m. birželio 3-16 d. Palangoje įvyko Antroji visasąjunginė kvantinės

chemijos vasaros mokykla (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).

Nuo 1967 m. tarptautinio mokslinio žurnalo „International Journal of

Quantum Chemistry“ konsultantas.

1967 m. liepos 5-13 d. skaitė paskaitų ciklą Teorinės fizikos vasaros

mokykloje Fraskatyje (Italija).

DAUGIAELEKTRONIŲ ATOMŲ TEORIJOS KŪRĖJAS

Akademikas ADOLFAS JUCYS – vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos

kūrėjų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus

fizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas. Jo sukurti ir

išplėtoti teoriniai metodai plačiai taikomi atomo fizikoje ir gretimose

mokslo srityse. Pokariniu laikotarpiu užimdamas atsakingus akademiko-

sekretoriaus, Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko, įvairių mokslo įstaigų

vadovo postus, A. Jucys daug prisidėjo prie mokslo atkūrimo ir suklestėjimo

Lietuvoje. Jam rūpėjo bendri kultūros klausimai ir mokslo vystymosi

perspektyvos, fizikų kalbos grynumas ir gimtojo krašto istorija. Viskam jis

surasdavo laiko ir jėgų, užkrėsdamas ir aplinkinius savo entuziazmu bei

kūrybingumu. Adolfas Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. nuošaliame Žemaitijos

kaime Klausgalvų Medsėdžiuose. Anot jo paties aiškinimo, medė žemaitiškai

reiškia mišką, o medsėdis – miško gyventoją, taigi Klausgalvų Medsėdžiai –

gyvenvietė, įsikūrusi miške netoli Klausgalvų kaimo. Balos ir miškai skyrė

Klausgalvų Medsėdžius nuo aplinkinių kaimų ir nuo artimiausio Salantų

miestelio, tad kaimas XX a. pradžioje gyveno savitu vidiniu gyvenimu,

kuriame svarbią reikšmę tebeturėjo senoviniai papročiai, tradicijos,

folkloras. Adolfo tėvas Pranas Jucys buvo vienas iš mokyčiausių žmonių

kaime, turėjo karinio felčerio diplomą, prenumeravo lietuvišką savaitraštį.

Motina Barbora Jonkaitė ištekėjo už P. Jucio, būdama našle. Ji pagimdė

penkiolika vaikų, deja, net pusė jų mirė vaikystėje. Ūkyje samdinių nebuvo,

tad vaikai nuo mažumės, pagal amžių ir išgales, dirbo įvairius ūkio darbus.

Tik trims jauniausiems, tame tarpe ir Adolfui, teko lankyti mokyklą.

Baigiant Salantų pradžios mokyklą, prasidėjo I pasaulinis karas, vokiečių

okupacija, po kelerių metų mirė tėvas. Adolfui teko ilgam nutraukti mokslus

ir dirbti ūkyje. Tik 1922 m., tėvo draugo paragintas, Adolfas Jucys

pasimokė privačiai ir įstojo į Kretingos progimnazijos trečią klasę.

Sekančių metų pavasarį jis persikėlė į Plungės gimnaziją. Plungės realinėje

gimnazijoje buvo sustiprintas gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas.

Aštuntoje klasėje inž. B. Jacevičius mokė analizinės geometrijos ir

diferencialinės skaičiuotės pagrindų. Įdomios buvo A. Turskio fizikos

pamokos, kuriose jis naudojosi prof. V. Čepinskio „Fizikos paskaitų“

knygomis. Jo paraginti, tas knygas skaitė ir gabesnieji mokiniai. A. Jucys

išsiskyrė iš bendraklasių savo gabumais ir darbštumu. Mėgo jis ir

literatūrą bei kalbos mokslus, kuriuos dėstė kalbininko K. Būgos

talkininkas F. Sragys. 1927 m. baigęs gimnaziją, A. Jucys po ilgų svarstymų

pasirinko studijuoti fiziką Kauno universitete. Kauno universiteto statute

buvo numatytos dvi fizikos katedros – teorinės ir eksperimentinės fizikos,

betgi, nesant fizikų teoretikų, veikė tik viena eksperimentinio pobūdžio

fizikos katedra. Tiesa, 1922 m. katedroje pradėjo dirbti teoretikas K.

Šliūpas, po kelerių metų perėmęs iš prof. V. Čepinskio ir vadovavimą jai,

bet jis daugiausia domėjosi kvarco spyruoklių gamyba ir jų savybių tyrimu.

V. Čepinskio rūpesčiu katedroje buvo įkurta laboratorija ir fizikos

kabinetas, neblogai aprūpinti prietaisais, bet jie glaudėsi ankštose ir

nepritaikytose darbui patalpose. Pagrindiniai kursai fizikams buvo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1363 žodžiai iš 4538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.