Advento paprociai ir choreografija
5 (100%) 1 vote

Advento paprociai ir choreografija

1121

Adventas – ikikalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei – Kalėdoms (žodis adventus lotyniškai reiškia atėjimą, artėjimą). Kupinas paslaptingumo, Lietuvos kaime tai maldos, vilties ir šviesos metas – Kristaus laukimas. Keltis ankstyvą advento sekmadienio rytmetį, budėti ir melstis būdavo taip pat natūralu, kaip ir kasdieninę duoną valgyti. M. Katkus knygoje “Balanos gadynė” prisimena, kad advento sekmadieniais anksti rytą, trečią ar ketvirtą valandą pasigirsdavo garsas iš gatvės, žadinantis gyventojus. Tai kaimo būgnas keldavo žmones “prie šventinės advento apyvokos”: važiuoti į rarotus, eiti giedoti, likti namuose, krosnį kūrenti ir pusryčius tiekti. Rarotai – ypatinga Advento puošmena. Tai pirmosios ankstyvosios šv. Mišios sekmadieniais. Bažnyčioje visi rinkdavosi prie Mergelės Marijos altoriaus, kur iškelta aukštai virš kitų ir gražiai papuošta degdavo rarotų arba rasotoji žvakė. Jei einant rarotų prieš patekant saulei nuraudonuodavo dangus, tikėtasi neramių metų. Lijundra, gausus šerkšnas reiškė taikius, ramius laikus. Einant į rarotus ar iš jų, sutiktas vilkas ar jo pėdsakai – ženklas jaunimui, kad kaime bus sušoktos vestuvės.

Rašytiniai šaltiniai, tautosaka leidžia spėti, kad ir mūsų protėviams (iki krikščionybės) buvo būdingas ritualinis susilaikymas, kai kuo primenantis krikščionišką adventą. Šiuo laiku pagausėja įvairių draudimų, apribojančių ne tik ūkinę žmogaus veiklą, bet ir dvasinį gyvenimą. To meto tautosakoje ir etnografiniuose aprašymuose dažniau minimi numirėliai, vaiduokliai, velniai ir kitos būtybės, padaugėja tikėjimų ir burtų. Atisisakoma linksmų pramogų, o tautosakoje minimi personažai gyvūnai – kiškis, lapė, voverė – lietuvių mitologijoje labiau sietini su požemio ir mirties pasauliu. Su tuo siejasi ir daugybė adventinių tikėjimų ir draudimų. Sakyta, kad per adventą negalima kirsti miško. Šio draudimo nepaisiusieji pasakojo matę aukštai tarp medžių aukštą žilą moterį – miškų dvasią. Užsimojus kirviu medin pasigirsdavę kraupūs garsai, raudojimai. Iš advento laike kirstų medžių suręsta pirkia, žmonės nesidžiaugdavę. Tokioje pirkioje dažnai naktimis baladojasi, vyksta netikėčiausi nutikimai. Šiuo laikotarpiu medžių negalima kirsti ir dėl to, kad ateinančią vasarą miškas pradeda prastai augti, medžiai pasidaro gumbuoti.

Tamsusis prieškalėdinis laikotarpis tai žmonių fizinio ir dvasinio apsivalymo, ramybės ir taikos metas. Nevalia nieko skriausti. Žmonės vengdavo medžioti, nekirpdavo avių, nes kito kirpimo vilnos bus kietos bei šiurkščios, be to dobilai augsią reti. Buvo sakoma, jei mergina nukirps avis, tai ištekės už tinginio arba jos vaikai bus tinginiai. Per adventą nepildavo pagalvių, nes varnos jaunus žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešios ar užkapos. Per adventą negalima dirbti vakarais ypač sulaukus dvyliktos valandos. Nes piktos dvasios žmones persekioja, jos pasibeldžia į langus ir kas pasižiūri, tas neišvengia mirties.

Ribojant darbus, atsirasdavo daugiau laiko stebėti gamtos reiškinius, iš kurių bandyta nuspėti būsimą derlių. Jei gilus sniegas, tikimasi gero vasarojaus. Saulėtos dienos pranašavo gerą daržovių derlių. Jei per adventą šalta, tai bus karšta vasara ir didelės perkūnijos. Dažni atodrėkiai turėję nulemti rugių grūdingumą. Žvaigždėtos naktys pranašavo žuvingus metus. Dideli sniego kąsniai vėjuotomis naktimis, moterims žadėjo gerą sėmenų derlių.

Šiuo laiku daug pasninkaujama, draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokiama ir į piršlius nevažiuojama. Tačiau vedybos neužmirštamos. Laikas nuo Visų šventųjų iki Kalėdų yra buvęs piršlybų ir vestuvių metas, nes žmonės turėję daugiau laisvo laiko ir maisto vaišėms. Didžiajai daliai naujametinio laikotarpio choreografijos būdinga piršlybų tematika. Nors per adventą šokti bei linksmintis krikščionių bažnyčia draudė, tačiau yra žinoma, kad dzūkai turėjo tam tikrą dainų ir žaidimų rūšį, specialiai šiam laikui skirtą. Todėl ir advento metu tokias dainas dainuoti ir žaisti nebuvo „nuodėmė“. Matyt, ilgainiui adventas pakeitė nusistovėjusią tvarką – piršlybos persikėlė į pokalėdinį mėsiedo laikotarpį. Iš ankstesnių laikų yra išlikę įdomių vedybinių būrimų ir spėjimų. Pavyzdžiui, „Devynis advento vakarus reikia sukalbėti po tris Sveika Marija ir dešimtą naktį susapnuosi savo išrinktąjį“ (Levūnai, Varėnos r.). Bet labiausiai su merginų vedybų laimės spėjimais, panašiais į Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimus, siejasi advento pradžia (šv. Andriejaus diena). Tai tinkamiausias laikas magijai. Visoje Lietuvoje paplitę vedybiniai burtai, atliekami su kanapėmis ir aguonomis. Kanapės – vyriškas augalas. Vyrai jas rovė, iš jų vijo virves, botagus. Bet kanapių, kaip ir aguonų, paplitimą ateities nuspėjimo magijoje, ko gero, daugiau lėmė jų narkotizuojantis poveikis. Šio poveikio nepaaiškinamumas vėlgi galėjo būti siejamas su anapusiniu pasauliu. Paplitęs būrimas laužti vyšnių šakelę ir įmerkus stebėti, kada ši pražys. Vyšnios pražydėjimas Kūčių dieną lėmė merginos ištekėjimą dar tais pačiais metais. Rečiau spėjimams būdavo
naudojamos rūtos. Daug reikšmės skirta šv. Andriejaus nakties sapnams. Kad sapnai pildytųsi, būtinos specialios sąlygos ir priemonės. Pavyzdžiui, visą vakarą su niekuo nesikalbėti, sukalbėti rožančių, po galva pasidėti vyriškas kelnes, po lova pasikišti dubenį vandens ir rankšluostį ir t.t.

Ilgais Advento vakarais jaunimas ir vyresnieji susirinkdavo į vieną kaimo trobą vakaroti – kiekvienas savo atsineštą darbą nudirbti: verpti, austi, pančius vyti, vilnas kedenti, plunksnas plėšyti, tinklus nerti, nagines raukti, šaukštus drožti ir pan. Ilgus vakarus trumpindavo dainuodami apeigines dainas. Advento dainos panašios į kalėdines, tačiau jose dažniausiai dainuojama apie būsimas vestuves. Dainos pasakoja apie šeimos kūrimo rūpesčius, gausu vaizdų kaip jaunikis pasirenka nuotaką arba nuotaka ieško jaunikio. Nusėdėti ramiai ilgą vakarą prie nuobodokų darbų jaunimui būdavo sunku, norėdavosi pajudėti, todėl jie imdavo žaisti įvairiausius žaidimus: “žiedą dalyti”, “žiužį nešti”, “gūžinėti”, “šešką gaudyti”.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1021 žodžiai iš 2009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.