Advokatų profesinė etika ir civilinis procesas
5 (100%) 1 vote

Advokatų profesinė etika ir civilinis procesas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

DARBO TEISĖS KATEDRA

Dieninio skyriaus (5 metų) IV kurso

vientisųjų teisės studijų atšaka – darbo teisė

Kursinis darbas

Advokatų profesinė etika ir civilinis procesas

Vilnius

2007

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….2

1. Advokatų profesijos ypatumai……………………………………………………………….3

2. Advokatai – profesine veikla užsiimantys asmenys………………………………….5

3. Advokatų vaidmuo civiliniame procese………………………………………………….6

4. Etikos taisyklių taikymas civiliniame procese…………………………………………8

5. Advokatų veiklos principų reikšmė………………………………………………………10

Advokatų veiklos laisvė ir nepriklausomumas…………………………11

Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas

ir sąžininga konkurencija………………………………………………………12

Advokatų tarpusavio santykiai…………………………..13

Advokatų veiklos teisėtumas…………………………………………………14

Kliento paslapties neatskleidimas…………………………………………..16

Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas……………………17

Nepriekaištingas elgesys……………………………………………………….18

6. Advokato ir kliento etiškas bendradarbiavimas………………………………………20

Advokato profesionalumo prielaidos………………………………………20

Advokato būtinos asmeninės savybės……………………………………..22

Advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimo santykiai……………….23

7. Civilinės atsakomybės taikymas advokatams…………………………………………25

Civilinės atsakomybės samprata…………………………………………….25

Civilinė sutartinė atsakomybė………………………………………………..26

Etikos taisyklių pažeidimas – civilinės atsakomybės pagrindas….28

Žalos atlyginimo būtinumas…………………………………………………..30

Priežastinio ryšio būtinumas…………………………………………………..31

Išvados……………………………………………………………………………………………………………..32

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..34

Įvadas

Advokatų profesinės kultūros pro¬blema šiandieną tapo itin aktuali dėl dau¬gelio priežasčių. Tei¬sės ir teisėsaugos reforma Lietuvoje dik¬tuoja būtinybę išanalizuoti ne tik aktualius nūdienos šalies teisės reguliavimo princi¬pus ar Lietuvos teisės tradicijų palikimą, bet ir ypač atkreipti dėmesį į etikos principų įtaką šiems ir kitiems svarbiems procesams. Nepaisant to, advokatūrai šiandieną keliami di-deli reikalavimai. Pravartu atkreipti dėme¬sį, kad dėl pasyvios kultūros politikos ir kitų veiksnių šalyje, deja, akivaizdus mo¬ralinių ir dorovinių vertybių stygius, o tai pavojingai plinta ir teisininkų bendrijoje. Todėl Advokatūros ir kituose įstatymuose, kruopščiai saugomos ir puose¬lėjamos klasikinės teisininko veiklos tra¬dicijos, visa kultūrinė socialinė mūsų gy¬venimo sankloda, kuri turi garantuoti šalies tei¬sinių institucijų tobulėjimą, veiksmingą aukštų profesinės etikos standartų ir do-rovės normų diegimą į teisininkų praktiką. Garbinga ir itin atsakinga teisininko veik¬la įpareigoja atkakliai ir kantriai ugdyti orumą, principingumą, savikontrolę. Tik aukštos dvasinės kultūros, mandagus ir gražiai besielgiąs ad¬vokatas visada palieka inteligentiško ir pa¬trauklaus žmogaus įspūdį bei palankiai nu¬teikia kūrybingam profesiniam darbui. Ir atvirkščiai – pasipūtimas, žema elgesio kultūra, elementa¬raus etiketo ir mandagumo taisyklių nepai¬symas sukelia teisininkų tarpusavio įtam¬pą ir nepagarbą arba stebinčių žmonių ironiją ir nuostabą. Taip skaudžiai nukenčia ir civilinėje byloje dalyvaujančio advokato arba net teismo profesinis prestižas. Būtent dėl šitų priežasčių advokatų etikos taisyklių bei jų laikymosi analizė tapo itin aktuali tema, kurią reikėtų išsamiai ,,ištirti”. Kadangi advokato profesijos specifika suponuoja ypatingą advokato ir advokato padėjėjo padėtį civiliniame procese, todėl etikos taisyklių problematika yra analizuojama civilinio proceso kontekste.

Siekiant detaliai aptarti šią temą, darbe bus naudojamas visų pirma lyginamasis metodas. Jo pagalba galima palyginti advokatų padėtį civiliniame procese su kitais teisininkais ir su kitų šalių advokatais. Norint išsamiai išanalizuoti pasirinktą temą, būtina naudoti sisteminį metodą, kuris reikalauja atsižvelgti į teisės sistemos suderinamumą ,ir su kurio pagalba galima rasti kolizijų ar net teisinių spragų. Neapsieta ir be istorinio metodo, kuris parodo etikos taisyklių vystymosi tendenciją bei Advokatų profesinės etikos kodekso
priėmimo priežastis.

Šio darbo pagrindinis tikslas – numatyti ir suformuluoti advokato profesijos praktiniame darbe keliamus etikos reikalavimus. Svarbu apibrėžti pagrindinius advokato veiklos principus, be kurių ši ypatinga profesija negalėtų egzistuoti ir advokatai negalėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Nagrinėjant šį klausimą, neabejotinai bus paliesta nemažai norminių teisinių aktų bei specialiosios literatūros, kurios analizė padės suformuluoti atitinkamą nuomonę dėl advokato profesinės etikos taisyklių reikšmę ir aktualumą. Bus lyginamos įvairių teisininkų ir mokslininkų nuomonės, kas padės rasti optimaliausią poziciją.

1.Advokatų profesijos ypatumai

Esminis vaidmuo teisinių paslaugų srityje Europos šalyse tenka tam tikros teisininkų kategorijos atstovams – advokatams (advocaat, advocati, asianajaja, barrister ir kt.). Advokatų vaidmuo visuomenės gyvenime labai svarbus. Kad ji įgyvendintų, jie turi supras¬ti savo santykius su teisine sistema. Tinkamai taikomos profesinės etikos taisyklės padeda šiuos santykius apibrėžti. Pagal Advokatūros įstatymo 1 straipsnį, advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.

Advokatų veiklos sritis yra labai plati. Tačiau pagrindinė jų veikla – atstovauti klientų interesams teismuose. CPK 50 straipsnis aiškiai nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme, o tai yra ir civiliniame procese gali būti advokatai bei advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatai yra teisės specialistai, padedantys subjektui įgyvendinti savo teises civiliniuose bylose, atstovauti jo interesams teismuose. Subjektu čia suprantami visi fiziniai (konkretus žmogus) ir juridiniai (įmonės, įstaigos, organizacijos) asmenys. Labai svarbu, jog tarp atstovaujamojo ir atstovo susiklostytų pasitikėjimo grindžiami santykiai. Bendradarbiaudami su klientais, advokatai turi būti mandagūs, taktiški ir laikytis teisinės etikos normų. Konfidencialumas (klientų informacijos slaptumas ) yra pagrindinis advokatų veiklos principas. Atstovaudami savo kliento interesus, advokatai realizuoja teisinės gynybos principą. Šis darbas reikalauja greito mąstymo, geros iškalbos, teisinių procedūrų ir taisyklių išmanymo. Todėl daugelis advokatų specializuojasi tam tikroje srityje, kaip pavyzdžiui tarptautinėje teisėje, intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, tai yra gina klientų autorines teises meno, dizaino, muzikos srityje ir kompiuterinių programų gamyboje.

Kita jų funkcija – konsultuoti klientus įstatymais nustatytų teisių ir pareigų, bylos kėlimo ir sėkmingo ginčo išsprendimo klausimais. Advokatai pataria klientams oficialiųjų dokumentų, tokių kaip kontraktai ir sutartys, sudarymo klausimais. Kadangi beveik visiems procesiniams dokumentams surašyti yra taikomi tam tikri reikalavimai., paprastam žmogui yra labai sunku susiorientuoti tokioje reikalavimų gausybėje. Būtent todėl advokatai gali padėti inicjuoti civilinį procesą, taip pat jį tinkamai vesti. Taip pat jie nagrinėja klientų bankroto bylas, rengia klientų testamentus, užstato ir nuomos sutartis, kaip globėjai ar testamento vykdytojai tvarko palikimo reikalus.

Tačiau tai dar ne visos jo atliekamos funkcijos. Jie analizuoja užbaigtų bylų rezultatus, nagrinėja vienų ar kitų įstatymų taikymo aplinkybes. Analizuodami bylas, advokatai naudojasi teisinėmis bibliotekomis, kompiuterizuotomis programinėmis priemonėmis, kurios leidžia automatiškai atlikti teisinės literatūros paiešką ir sudaryti tipinius teisinius raštus.

Reikia paminėti, jog advokatai, turintys privačias įstaigas atlieka ir administracinį darbą. Jie vadovauja įstaigos darbui, samdo ir prižiūri personalą, rūpinasi įstaigos aprūpinimu medžiagomis ir priemonėmis.

Kiekvienoje Europos šalyje advokatų veikla turi savo ypatybių, kurios yra sąlygotos skirtingų tradicijų ir atspindi vienos ar kitos valstybės teisinės sistemos istorinę raidą. Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, kuri turi tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje ir ypač atstovavimo teismuose požiūriu. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija, ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitas teisines paslaugas formaliai gali teikti tik advokatai. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pavyzdžiui Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose šalyse (Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.) išimtinai advokatams yra paliktas atstovavimas tik kai kuriuose teismuose.

Daugumoje Europos valstybių advokatai sudaro vieningą profesinę grupę, tačiau kai kur (Didžioji Britanija, Lenkija) ji yra padalinta dar bent į dvi kategorijas, kiekviena iš kurių turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje.

Kaikuriose Europos šalyse advokatai išlaiko specifinį atskiros gildijos statusą, kas reiškia, kad ne kiekvienas teisininkas gali praktikuoti kaip advokatas. Paprastai advokato teisės ir vardas yra įgyjami ne tik sėkmingai baigus teisės studijas, bet dar
atlikus tam tikrą praktiką bei išlaikius papildomus egzaminus. Šiuo požiūriu išsiskiria Ispanija, kur teisinio universitetinio išsilavinimo turėjimas yra faktiškai vienintelis reikalavimas asmenims, norintiems užsiimti advokato praktika.

Paprastai advokatai praktikuoja kaip nepriklausomi (self employed) asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos (ypač kompanijų, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektai) steigimo prasme. Net ir tais atvejais, kai ribotos atsakomybės advokatų firmos yra toleruojamos, dažnai išlieka neribota advokato atsakomybė jo konkretaus kliento atžvilgiu .

Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys, dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo, tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis. Dažniausiai jie negali arba gali tik tam tikrais atvejais atstovauti savo klientų teismuose.

2. Advokatai – profesine veikla užsiimantys asmenys

Advokatų civilinės atsakomybės problemos Lietuvos teismų praktikoje dar nėra spręstos. Civilinės teisės doktrinoje šie klausimai dažniausiai nagrinėjami kartu su kitų profesine veikla užsiimančių asmenų – notarų, gydytojų, auditorių ir kitų atsakomybe.

Advokato ir advokato padėjėjo padėtis civiliniame procese ypatinga. Savo intelektine veikla, profesinėmis savybėmis jie ne tik teikia teisinę pagalbą klientams, atstovauja teisme jų interesams, bet ir padeda teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Reikia tei¬sėtai ginti, gerbti ir garantuoti ne tik kliento teises, bet ir veikti teisingumo labui.

Profesine atsakomybe yra vadinama konkrečios profesijos asmenų atsakomybė už netinkamą savo profesinių pareigų vykdymą. Profesine veikla besiverčiantiems asmenims yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams.

Kyla klausimas, ar advokatų ir advokatų padėjėjų veikla gali būti priskirta profesinės veiklos kategorijai, jei taip, kokie kriterijai leidžia priskirti?

Jau pats advokato arba advokato padėjėjo statusas visuomenės akyse suponuoja nuomonę, kad šie asmenys turi specialių žinių ir praktinių įgūdžių, jais valstybė pasitikėjo su¬teikdama teisę teikti teisines paslaugas asmenims. 1998 m. Teisinės sistemos reformos metmenų redakcijoje buvo nurodyta, kad teisinės pagalbos kokybei ir efektyvumui teisme užtik¬rinti sudaromos sąlygos bei skatinama įgyvendinti nuostatą, kad fiziniams asmenims tei¬smuose atstovautų advokatai. Toks įstatymo leidėjo pasitikėjimas grindžiamas atitinkamais kriterijais.

Advokatams (kaip ir kitiems profesine veikla besiverčiantiems asmenims) yra priva¬loma turėti atitinkamą kvalifikaciją. Tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas advokatu, visų pirma jis turi turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Jei būsimasis advokatas neturi penkerių metų teisinio darbo stažo, tada turi atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Šie reikalavimai susiję su siekimu, kad būsimi advokatai turėtų geresnę kvalifikaciją, daugiau ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kad jų teikiamos paslaugos ateityje taptų kokybiškesnės, būtų mažesnė profesinių klaidų tikimybė. Be atitinkamo išsilavinimo ir praktikos, kaip vieną iš pripažinimo advokatu sąlygų įstatymas numato ir kvalifikacinio egzamino išlaikymą. Jo metu patikrinamos būsimo advokato žinios, įgytos studijų ir advokato padėjėjo praktikos metu. Kaip viena iš advokatu tapusio asmens pareigų numatyta pareiga nuolat kelti savo kvalifikaciją. Minėti reikalavimai parodo, kad advokato profesinės veiklos pobūdis reikalauja specialaus profesinio pasirengimo, o tai apima tiek teori¬nių, tiek praktinių dalykų išmanymą.

Advokatams ir advokatų padėjėjams, atstovaujantiems klientų interesams, būtina lai¬kytis ne tik įstatymų, bendrųjų moralės reikalavimų, bet ir atitinkamų profesinio elgesio rei¬kalavimų, suformuluotų Advokatų profesinės etikos kodekse. Tai taip pat laikytina viena iš profesinės veiklos ypatybių.

Sudėtingėjant ekonominiams santykiams, didžiąją dalį jų sureguliavus teisės normo¬mis, daugeliui visuomenės narių, neturintiems teisinio išsilavinimo, sunku susigaudyti dau¬gybės teisės aktų nuostatuose, tinkamai realizuoti savo teises patiems, be profesio¬nalaus teisininko pagalbos. Todėl profesionalios teisinės paslaugos visuomenei yra būtinos.

Kitas kriterijus, kuriuo vadovaujantis galima advokatus priskirti prie profesine veikla besiverčiančių asmenų, yra reikalavimas prieš pradedant vykdyti profesinę veiklą apsidrausti civilinę atsakomybę. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam draudiminiam įvykiui. Senajame Advokatūros įstatyme buvo
mažesnė 50 000 litų suma. Šis pakeitimas atsirado atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis ad¬vokatų dirba su užsienio kompanijomis ir jų sudaromų sandorių sumos dažnai gerokai viršijo įstatyme numatytą minimalią draudimo sumą.

Minėti kriterijai leidžia teigti, kad advokato vykdoma veikla yra tikrai ypatinga, palyginti su kitomis veiklos rūšimis, jai yra taikomi griežti reikalavimai, todėl advokatai yra priskiriami prie profesine veikla besiverčiančių asmenų, kurių profesinė atsakomybė yra specifinė.

3. Advokatų vaidmuo civiliniame procese

Teisminis piliečių teisių gynimas – tai sudėtinga procesinių veiksmų visuma, ir čia svarbų vaid¬menį atlieka advokatūra. Būtent advokatai atlieka atstovavimo civiliniame procese funkciją. Pirmaisiais Lie¬tuvos nepriklausomybės atkūrimo metais advokatai daugiausiai dalyvavo baudžia¬mosiose bylose, o dabar dėl įvairių prie¬žasčių padėtis radikaliai pasikeitė, nors ad¬vokato veikla civilinėse bylose dažnai yra sudėtingesnė, nes jai reikia daugiau profe¬sinio atidumo ir fizinės ištvermės, laiko są¬naudų. Kita vertus, dalyvaudamas, pavyzdžiui, civilinėse ūkinėse komercinė¬se bylose, jis turi galimybę gauti gerokai didesnius honorarus negu baudžiamosio¬se bylose. Todėl advokato darbo ir išlaidų, susijusių su jo profesine veikla, apmokėji¬mas nepasiturinčių, nesugebančių ginti sa¬vo teisių asmenų civilinėse bylose yra itin aktualus klausimas. Advokato, tei¬kiančio teisinę pagalbą tokiose bylose, dar¬bas turėtų būti apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tada advokato teisinė pa¬galba daugeliui piliečių būtų prieinames¬nė, išsiplėstų jos mastai, kartu sustiprėtų ir teisinė šių piliečių interesų gynyba.

Atstovavimas civiliniame procese – tai specifinė veikla, reikalaujanti atitinkamos kvalifi¬kacijos, atidumo, rūpestingumo, oratorinių sugebėjimų. Atstovas padeda ne tik šalims tinka¬mai ginti savo interesus, bet ir teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Pagal naująjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) teisė atsto¬vauti teisme pagal pavedimą paliekama numatant nedideles išimtis tik advokatams ir advokatų padėjėjams. Šiuo pasirinkimu įstatymų leidėjas dar kartą patvirtino, kad atstovavimas teisme yra svarbi visuomenei ir valstybei veikla, kurią vykdantys asmenys klientams turi ga¬rantuoti kokybiškas paslaugas, o klaidos ar nepakankamo atidumo atveju – teisingą žalos atlyginimą. Taigi kalbant apie atstovavimą pagal pavedimą atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sutrumpėjo sąrašas asmenų, galinčių būti tokiais atstovais. Iš esmės yra dviejų rūšių atstovavimas pagal pavedimą: kai atstovas yra pašalinis asmuo ir kai atstovas nėra pašalinis asmuo. Jeigu atstovas yra pašalinis asmuo, fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai, tai yra įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, ar jų padėjėjai. Šios sąlygos išimtis yra tik jei asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą atstovauja savo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui arba sugy¬ventiniui. Kita išimtis – profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos na¬riams darbo teisinių santykių bylose. Taip pat vienas iš bendri¬ninkų kitų bendrininkų pavedimu gali atstovauti teisme. Kitais atvejais kiti asmenys, net ir turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali atstovauti civilinėje byloje. Viena iš svarbesnių priežasčių tokiom išimtims – atstovo ir atstovaujamojo teisiniai santykiai pagal savo pobūdį yra fiduciariniai (pasiti¬kėjimo), todėl atstovas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atsto¬vauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Tai yra ne tik teisinė, bet ir profesinė mora¬linė jo pareiga. Minėtas išlygas lemia ypa¬tingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami arba bendra teise (pareiga), arba giminyste, arba santuoka, arba aktyvesniu silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimo poreikiu.

Iš kitos pusės atstovaujamojo civilinėse bylose pasirinkimo ribojimus lemia keletas priežasčių, o pirmiausiai tai, kad tik advokatai privalo drausti savo civiline atsakomybę, tik advokatūroje yra aiški savivaldos, taigi ir savikontrolės sistema, tai yra garbės teismas ir galiausiai advokatai yra išlai¬kę reikiamus kvalifikacinius egzaminus, įrodančius, jog jų žinių pa¬kanka konsultuoti. Advokatų padėjėjai atitinkamas teises turi todėl, kad už juos visiškai atsako advokatai – jų praktikos vadovai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2720 žodžiai iš 9061 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.