Turinys
ĮVADAS
I. AE KATASTROFOS……………………………………………………. 4
RADIACINIAI ŠALTINIAI IR JŲ POVEIKIS………………………. 5
RADIACINĖ SAUGA…………………………………………………… 6
1. Darbuotojai……………….……………………………………………… 6
2. Gyventojai……………………………………………………………… 6
RADIACINĖS SAUGOS ISTORIJA……………………………………………… 7
II. ATOMINĖ ENERGIJA IR APLINKA………………………………………….. 7
PRIEMONĖS ĮVYKUS REAKTORIAUS AVARIJAI……………… 8
IŠVADOS
LITERATŪRA
ĮVADAS
XX a. į žmonijos istorija įeis ne tik kaip kosmoso užkariavimo ir atomo panaudojimo taikingiems bei karo tikslams pradžia, bet ir kaip neregėto masto karų, katastrofų, gaivalinių nelaimių laikas. Žmonės su¬kūrė tiek įvairių ginklų, pavojingų medžiagų bei technologijų, kad kyla reali grėsmė tolesnei žmonijos būčiai.
Šiuolaikiniame gyvenime elektra yra būtina: mūsų na¬muose ji naudojama virti ir šildyti, ji maitina skalbimo mašinas, televizorius ir taip toliau. Mes labai priklau¬some nuo elektros energijos, ir kai jos nėra, mūsų gyve¬nimas griūva. Gauname elektrą iš centrinių elektrinių, kurių daugelis kūrenamos anglimi, nafta ar dujomis. Siekdamos patenkinti didėjantį energijos poreikį, dau¬gelis šalių papildo savo reikmes naudodamos atominę energija.
Šiandien Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė, apie 200 įmo¬nių, gamyboje naudojančių stipriai veikiančias nuodingąsias medžia¬gas, taip pat Kauno hidroelektrinė, daug naftos ir duju saugyklų — jose visose gali susidaryti ypač pavojingos aplinkybės. Yra nemažai ir kito¬kių objektų, kuriuose, įvykus avarijai, kiltų grėsmė tūkstančiams žmo¬nių, būtų padaryta didžiulė žala šalies ūkiui ir aplinkai. Pavojinga ir transporto (ypač geležinkelio), visapusiškai pasenusių įmonių būklė, čia taip pat gali įvykti didesnių ar mažesnių avarijų. 1992 metų vasaros gaisrai miškuose ir durpynuose — taip pat skaudžios pamokos. Nerei¬kia pamiršti, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybe ir siekiant politiš¬kai bei ekonomiškai įsitvirtinti pasaulyje, prieš mūsų valstybę gali būti imtasi veiksmų, keliančių grėsmę jos saugumui. Lietuvos geografinė padėtis verčia manyti, jog mūsų valstybės teritorija gali tapti karinių susirėmimų židiniu. Juk esame Europos kryžkelėje.
Turint galvoje visus čia suminėtus pavojus žmogui ir aplinkai, vi¬suomenė turi būti tinkamai pasiruošusi. Tam tikslui Lietuvoje 1991 m. lapkričio 23 d. buvo patvirtinta civilinės saugos sistema.
Lietuvos Respublikos civilinė sauga — tai valstybės gynybos ir val¬dymo sistemos dalis, apimanti šalies gyventojų apsaugą taikos ir karo metu, visuma specialių priemonių ir veiksnių gyventojams ir materiali¬nėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti pavojaus sąlygomis. Civili¬nės saugos veiksmuose aktyviai turi dalyvauti visi gyventojai.
I. AE katastrofos
Katastrofa (katastrofinis įvykis ar reiškinys) — nelaimė, kurios metu miršta dešimtys žmonių, būna šimtai sužeistųjų, tenka evakuoti per pusę tūkstančio gyventojų, turto nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų litų, o aplinkai padaromas ilgalaikis neigiamas poveikis, transporto ūkyje vertinama kitaip, pavyzdžiui, geležinkelio katastrofa vadinama su eismu susijusi avarija, kai žūsta nors vienas žmogus. (1,14)
Černobylio avarijos ir gaisro metu žuvo 30 žmonių iš ugniagesių ir gelbėjimo komandų, kurios išgelbėjo kitus reaktorius ir užgesino liepsną. Sprogimo metu žuvo du žmonės, 28 netrukus mirė dėl gautų didelių dozių. Per dešimtį metų po avarijos mirė dar 10 gel¬bėjimo komandos narių. Vėjas išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas daugeliu krypčių, ir netrukus po šios ava¬rijos per 40 000 Pripetės gyventoju teko evakuoti. Gerokai daugiau žmonių apšvitino radioaktyviosios iškritos daugelio kilometrų spinduliu didelėse SSRS teritorijose. Pir¬maisiais metais buvo evakuota daugiau kaip 116000 žmonių. Kai kurie buvo iškeldin¬ti po du kartus; vėliau teko evakuoti dar 50000 ir 200000 žmonių. Žmonėms ši ava¬rija sukėlė daug rūpesčių ir nepatogumų: jie nebegalėjo dirbti žemės, vaikams buvo draudžiama išeiti i lauką, daugelis valstiečių negalėjo valgyti ar parduoti savo ūkio produktų. Černobylį supančių vietovių gyventojai gavo dideles apšvitos dozes, radio¬aktyvusis jodas apšvitino jų skydliaukes. Tarp Baltarusijoje gyvenančių vaikų užre¬gistruotas padidėjęs skydliaukės vėžio susirgimų skaičius. Iki 1996 metų penki vaikai mirė. Nors ligos prigimtis dar ne visiškai aiški, manoma, kad per artimiausius dešimt metų tūkstančiai žmonių gali susirgti skydliaukės vėžiu ir kad tam prireiks ankstyvosios diagnostikos bei gydymo. Per pirmuosius penkerius metus po avarijos didžiausia efektyvinę apšvitos dozė Eu¬ropoje buvo 0,65 mikrosiverto Austrijoje, maždaug iki 6 mikrosivertų Portugalijoje. Šios dozės yra nedidelės palyginus su metinėmis gamtinio fono sąlygojamomis dozė¬mis. Po
avarijos Europoje keletą metų galiojo apribojimai pardavinėti ir vartoti kai kurių rūšių maistą. Sunkiausias poveikis sveikatai po avarijos buvo daugelio žmonių gyvenimų suardymas. Daug žmonių patyrė sunkų nervinį stresą dėl gresiančios eva¬kuacijos ir jonizuojančiosios spinduliuotės baimės. Po Černobylio avarijos radioaktyviosios medžiagos išplito didelėje teritorijoje ir, kaip manoma, sukėlė didelę grėsmę aplinkai. Išmetos po daugiamečių branduolinių bom¬bų sprogdinimų JAV, Kinijoje ir SSRS viršijo Černobylio išmetu kiekį 17 kartų, ta¬čiau tokio poveikio sveikatai nestebėta niekur pasaulyje. Černobylio avarija susilaukė atgarsių visame pasaulyje, todėl kai kurios vyriausybės pakeitė savo politiką atominės energetikos atžvilgiu. RBMK reaktorių modelis nėra priimtinas Europos Bendrijos šalims. Ir dabar aptinkami reaktoriaus konstrukcijos trūkumai. Veiksmai, kurių buvo imtasi SSRS siekiant sumažinti išmetu kiekį, turėjo įtakos daugelio SSRS žmonių sveikatai. Dėl šių veiksmų apšvitos dozė sumažėjo, nors vėlyvųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikatai reiškinių pavojus vis dar išlieka. Avarija buvo 7, aukščiausiojo Tarptautinės branduolinių avarijų skalės lygio. Tai buvo pati didžiausia atominės elektrinės avarija pasaulyje.
• Siekiant išvengti radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką, numatomos sau¬-
gos priemonės reaktorių avarijų atvejais.
• Černobylio avarija buvo didžiausia branduolinė avarija pasaulyje.
• Veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią radioaktyviųjų medžiagų pa-
tekimui į aplinką, turėjo įtakos gyventojams.
• Vėlyvųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio reiškinių buvo ne tiek daug,
kaip tikėtasi, tačiau monitoringas dar tęsiamas.
• Naudojantis Tarptautine branduolinių avarijų skale galima įvertinti bet kokios
avarijos dydį.
Labiausiai pavojinga Lietuvai — Ignalinos atominė elektrinė. Joje yra du reaktoriai, kiekvieno jų projektinė galia — 1500 MW. Tai tik elektrinė galia. Šiluminė vieno reaktoriaus galia gali būti net 4800 MW. Reaktorių konstrukcija panaši į sprogusio Černobylio AE ketvirtojo reaktoriaus.
Didelės avarijos metu iš reaktoriaus išsiveržusios radioaktyviosios medžiagos užterštų elektrinės apylinkes. Numatoma, jog tikrai pavojin¬gas užteršimas galimas 30 km, stiprus — 130 km atstumu. Toks įvykis keltų grėsme ir visai Lietuvai.
Smarkus AE priešininkas akademikas M. Lemeševas pa¬brėžia, kad tragedija yra ta, jog šėtoniška taikaus atomo panaudojimo idėja kai kurių šalių vyriausybių buvo iškelta į visos ūkinės politikos rangą. Jau l0 metų praėjo po Černobylio katastrofos, o jos padariniai ne šiaip sau juntami, bet vis baisesni. Tebedaugėja apšvitintų žmonių, pra¬randamos užterštos žemės. Nukentėjo ne tik 35 km zona aplink AE, bet ir daugelis Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos sričių. Radioaktyvusis debesis praslinko net virš Korėjos, Japonijos, JAV, Ramiojo vandenyno salų. Daugiau kaip 5 milijonai žmonių ir dabar tebegyvena pavojingos radiacijos zonoje. Ne pačiais naujausiais duomenimis, yra per 600 000 apšvitintų ir sunkiai sergančių žmonių, dalyvavusių kovoje su Černoby¬lio pabaisa. Per 20 tūkstančių jau mirė, kitų ateitis neaiški. Nukentėjo daugiau kaip 700 000 vaikų iki 14 metų amžiaus. Gimsta nesveiki kūdi¬kiai, — ir šitaip bus daug metų, nes mažos radiacijos dozės sukelia ge¬netinius pakitimus ateinančiose kartose.