Afrika – antrasis tiek pagal dydį (po Azijos), tiek ir pagal gyventojų skaičių žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3% pasaulio sausumos ir jame gyvena septintoji Žemės gyventojų dalis (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 iš vakarų į rytus. Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų dabartinėje šiaurės Afrikoje. Yra šalininkų nuomonės, kad Afrika nėra atskiras žemynas, bet kartu su Eurazija sudaro vieną Eurafrikos žemyną.
Reljefas
Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, kurių kraštai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės – 39 %, 500-100 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma. Vidutinis aukštis 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Assalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio). Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbay kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – Kilimandžaro, Kenijos, Ruwenzori, Simeno, Meru, Virungos.
Geologinė sandara:
Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) išsidėstęs ant Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.
Naudingosios iškasenos
Afrikos ištekliai:
Nafta (apie 6 % pasaulio ištelkių)
Gamtinės dujos (7 %)
Akmens anglis
Geležis
Uranas
Stibis ir cirkonis
Chromas
Fosforitas
Keletas valstybių bei jų aprašymai:
Angola
Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Kongu, Kongo Demokratine Respublika, Zambija, Namibija, plotas 1 246 700 kv.km., gyventojų skaičius 10 978 552 (su Kabinda eksklavu šiaurėje, kuris ribojasi su Kongu ir Kongo Demokratine Respublika), sostinė Luanda. šalyje yra net virš 90 etninių grupių, urbanizacija 35%, ekonomika paremta žemės ūkiu.
Centrinė Afrikos Respublika
Angolos respublika (anksčiau buvo vadinama Portugalų Vakarų Afrika) yra Centrinė Afrikos Respublika (CAR) yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Čadu, Kamerūnu, Kongu, Kongo Demokratine Respublika, Sudanu, neturi išėjimo prie vandenyno, plotas 622 436 kv.km., gyventojų skaičius 3 742 480. Sostinė Bangis. Oficiali kalba prancūzų, bet kalbama ir vietinėmis kalbomis. Urbanizacija 20%. Eksportuoti medvilnę tabaką kavą, deimantus ir kitas prekes labai varžo neturėjimas uosto. CAR viena vargingiausių valstybių visoje Afrikoje.
Kongo Demokratinė Respublika
Kongo Demokratinė Respublika yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Centrine Afrikos Respublika, Kongu, Kabindos eksklavu (Angola), Angola, Zambija, Burundžiu, Uganda, Ruanda, Sudanu, neturi išėjimo prie vandenyno (Kabinda), plotas 2 344 885kv.km., gyventojų skaičius 58 317 930. Sostinė Kinšasa (anksčiau Leopoldvilis). Urbanizacija 31%. Prieš keletą dešimtmečių valstybė buvo viena turtingiausių (BVP buvo virš 200$) Afrikoje dėl netinkamos ekonomikos politikos nusirito iki vienos iš skurdžiausių (BVP vos viršija 100$).
Kongo Respublika
Kongo Respublika arba Kongas, Brazavilis (anksčiau buvo vadinama Kongo Liaudies Respublika) yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Kongo demokratine Respublika, Kabinda (Angolos eksklavas), Gabonu, Kamerūnu, Centrine Afrikos Respublika, turi išėjimą į Atlanto vandenyną. Plotas 342 000 kv.km., gyventojų skaičius 2 998 050. Sostinė Brazavilis. Oficiali kalba prancūzų. Ekonomika išvystyta vidutiniškai, BVP 700$ vienam asmeniui.
Gabonas
Gabono Respublika yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu, krantus skalauja Atlanto vandenynas, šalies plotas 267 667 kv.km., gyventojų skaičius 1 355 240. Sostinė Libervilis. Oficiali kalba prancūzų. Valstybėje yra apie 40 etninių grupelių, urbanizacija net 83 %. Ekonomika paremta miškininkyste, naudingųjų iškasenų eksportu, turi nemažus naftos telkinius. BVP 3 800$ vienam asmeniui (2003m). Viena turtingiausių valstybių Afrikoje, pasaulio mastu ekonomikos išvystymas išlieka žemame lygyje.