Afrika5
5 (100%) 1 vote

Afrika5

PLANAS:

1. Kas yra Afrika?

2. Afrikos paviršius ir gelmės.

3. Afrikos klimatas ir augalija.

4. Afrikos miškų gyventojai.

5. Savanos ir jų gyvūnija.

6. Dykumos.

7. Nilas – ilgiausia pasaulio upė.

8. Egiptas.

KAS YRA AFRIKA?

Afrika – vienintelis žemynas, kurį beveik per patį vidurį kerta pusiaujas. Jis yra antras pagal dydį po Azijos. Afrikos plotas – 30,3 mln.km2, gyventojų skaičius – 703 mln. Didesnė jo paviršiaus dalis – plokščiakalniai. Tai pats karščiausias žemynas, kurio milžinišką plotą užima savanos ir dykumos. Afrikoje gyvena stambiausi žvėrys, didžiausi paukščiai. Žemyno miškuose auga daugybė vertingų rūšių medžių, o žemės gelmėse gausu įvairių naudingųjų iškasenų telkinių.

Afriką kerta pusiaujas, pradinis dienovidinis, bei šiaurės ir pietų atogrąžos. Jos krantus skalauja Indijos ir Atlanto vandenynai. Didžiausios Afrikos valstybės – Alžyras, Libija, Egiptas, Mauritanija, Malis, Nigeris, Čadas, Sudanas, Nigerija, Centrinės Afrikos Respublika (CAR), Etiopija, Zairas, Angola, Pietų Afrikos respublika (PAR).

Svarbiausi duomenys apie Afriką:

Plotas 30,3 mln.km2

Gyventojų skaičius 703 mln.

Aukščiausia viršūnė Kilimandžaro 5895 m

Karščiausia vieta El Azizija (Libija) +590 C

Šalčiausia vieta Tsabong (Botsvana) -9,40 C

Ilgiausia upė Nilas 6671 km

Didžiausias ežeras Viktorijos ež. 69 000 km2

Afrikos įdomybės:

• Tai vienintelis žemynas, kurį kerta pusiaujas ir pradinis dienovidinis.

• Kilimandžaro kalną, kurio aukštis 5895 m. ties pusiauju net ir vasarą dengia sniegas bei ledas.

• Jame yra viena didžiausių salų Žemėje – Madagaskaras.

• Jame gyvena didžiausias ir aukščiausias sausumos gyvūnai – dramblys ir žirafa.

• Afrikos gyvūnas gepardas – greičiausias gyvūnas žemėje.

• Seniausių žmogaus primtakų rasta Afrikoje.

• Kai kurios Afrikos gentys iki šiol gyvena akmens amžiuje: medžioja, renka augalus ir vabzdžius, vaikšto nuogi.

• Afrika – tai ,,juodasis žemynas“, nes dauguma gyventojų yra juodos odos spalvos.

• Afrika – negandų žemynas, nes: daugiausia atsiliekančių šalių, sparčiausiai daugėja gyventojų, daugiausia neprivalgančių ir badaujančių vaikų, dažnos epidemijos, pražūtingos sausros.

AFRIKOS PAVIRŠIUS IR GELMĖS

Senovėje Pietų pusrutulyje plytėjo didelis Gondvanos žemynas. Per šimtus milijonų metų Žemės gelmių jėgos suskaldė jį. Afrika – viena šio žemyno dalių. Jos pamatas yra sena platforma, sudaryta iš labai kietų suraukšlėtų uolienų: granito, gneiso ir k.t. Seniausioms daugiau kaip trys milijardai metų.

Per ilgą laiką Afrikos žemės pluta ne kartą kilo ir leidosi. Iškilusias vietas gludino ir lygino vanduo, veikė saulė, vėjas, todėl dabar paviršius primena banguotą lygumą. Ten, kur buvo kalnai, minkštesnės ir trumpesnės uolienos sudūlėjo ir į paviršių iškilo senosios. Šiose vietose randama aukso, įvairių metalų rūdų: geležies, vario, švino ir k.t. Ypač jų gausu senovinių kalnų ir aukštai iškilusių plokščiakalnių srityse.

Įdubusios Afrikos žemės plutos sritys ne kartą buvo atsidūrusios po vandeniu, todėl jose susikaupė storas nuosėdinių uolienų sluoksnis. Jame yra daug naftos, gamtinių dujų, akmens anglių ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių.

Norėdami įsitikinti, jog Afrika yra plokščia, žvilgtelėkite į jos gamtinį žemėlapį. Aukštų, tūkstančius kilometrų besidriekiančių kalnų, tokių kaip Andai, Himalajai ar Alpės, Afrikoje nėra. Žemyne vyrauja lygūs plokščiakalniai. Jų aukštis svyruoja nuo 200 iki 1500 m v. j. l. Žemumų Afrikoje irgi nedaug. Jos plyti vandenynų ir jūrų pakrantėse.

Žemiausia Afrika šiaurėje ir vakaruose. Čia daugiau žemumų, didelį plotą užima duburiai. Šiaurės Afrikoje yra aukščiausi žemyne Atlaso kalnai. Šiauriniai jų kalnagūbriai susidarė tuo pačiu metų kaip ir jauni Alpių ir Himalajų kalnai. Apie šios srities žemės gelmių aktyvumą byloja dažni žemės drebėjimai.

Rytų ir Pietų Afrika yra labiau iškilusi virš jūros lygio, čia plyti plokščiakaliai. Jų pakraščiai lyg lėkštės kraštas užsirietę ir stačiomis pakopomis leidžiasi į vandenyną. Pavizdžiui, Drakeno kalnai žemyno pietuose yra Pietų Afrikos plokščiakalnio pakraštys. Paviršiaus įvairove ir žemės gelmių aktyvumu išsiskiria Rytų Afrika.

Nors Afrikos pamatą sudaro stabili platforma, tačiau ne visur Žemės pluta yra rami. Ypač ji aktyvi rytuose. Čia vyko didžiausi Žemės plutos kilimai ir lūžiai. Vienur pluta iškilo, kitur – nugrimzdo. Labiausiai įdubusios sritys vadinamos Vidurio ir Rytų Afrikos grabenais. Giliausiose Vidurio Afrikos grabeno vietose telkšo siauri ir gilūs ežerai. Ilgiausi iš jų – Njasos ir Tanganikos. Pastarasis beveik 1500 metrų gylio – vienas giliausių pasaulyje. Jo dugnas yra žemiau nei vandenyno lygis. Tarp Vidurio ir Rytų grabeno plyti didžiausias žemyne Viktorijos ežeras. Jo gylis tesiekia 70 – 80 metrų.

Žemės plutos lūžių srityse vyko aktyvus vulkanizmas: per plyšius liejosi lava, veržėsi ugnikalniai, drebėjo žemė. Iš gausiai į pavaršių išsiliejosios lavos susidarė Etiopijos kalnynas. Vulkaninių uolienų storis jame – beveik du kilometrai. Į
pietus nuo kalnyno, Rytų Afrikos plokščiakalnyje, abipus lūžių juostos, yra daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Aukščiausi – Kenijos ir Kilimandžaro. Pastarasis užgesęs, bet yra aukščiausia Afrikos viršūnė. Beveik 6 km aukščio kalną visus metus dengia sniegas ir ledas.

Žemės pluta Rytų Afrikoje juda irdabar. Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje, Žemės gelmių jėgos veikiama, rytinė Afrikos dalis atskils nuo Afrikos ir nutols.

AFRIKOS KLIMATAS

Tankūs, drėgni ir visžaliai Afrikos miškai ties pusiauju, karštos ir sausos dykumos bei pusdykumės ties atogąžomis, vešli žolinė augalija abipus pusiaujo. Kaip paaiškiti tokią gamtos įvairovę?

Svarbiausias šilumos šaltinis yra saulė. Nuo to, kiek jos šilumos gauna žemės paviršius, priklauso bet kurios vietovės klimatas. Šilumos kiekį lemia Saulės aukštis virš horizonto, t.y. geografinė platuma. Kuo arčiau pusiaujo, tuo statesniu kampu krinta Saulės spinduliai, tuo labiau įšyla Žemės paviršius, tuo aukštesnė pažemio sluoksnio oro temperatūra. Todėl prie pusiaujo ji visus metus aukšta. Tolstant nuo jo, krinta ir žemiausia yra ties ašigaliais.

Mūsų platumoje skiriami keturi metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris.Afrikoje metų laikai skaičiuojami kitaip nei pas mus. Tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna vasara, Pietų pusrutuliuose viešpatauja žiema, ir atvirkščiai. Tačiau net ir labiausiai nuo pusiaujo nutolusiuose srityse žiemą temperatūra nenukrinta žemiau kaip +10 -120 C. Kodėl taip yra? Norėdami šitai suprasti, turime prisiminti Žemės judėjimą aplink Saulę.

Kaitriausi spinduliai būna tuomet, kai Saulė šviečia statmenai į Žemės paviršių (tiesiai virš galvos). Žemės ašis yra pasvirusi 23,50 kampu į skriejimo aplink Saulę kelią. Todėl skirtingose Žemės vietose ir įvairiu metų laiku Saulės aukštis virš horizonto nevienodas. Todėl šilumos daugiau gauna tai Šiaurės, tai Pietų pusrutulis.

Srityse netoli pusiaujo saulė visuomet būna gana aukštai danguje. Stačiu kampu krintantys jos spinduliai įšildo Žemę, įkaitina orą. Kaisdamas oras retėja, lengvėja ir kyla – formuojasi aukštyn kylantys srautai. Taip ties pusiauju susidaro žemo slėgio sritis.

Tolsdamas nuo Žemės paviršiaus, oras po truputį vėsta. Jame ęsantys vandens garai kondensuojasi – pradeda lyti. Todėl ties pusiauju visuomet iškrinta labai daug kritulių, oro slėgis žemas. Kildamas aukščiau ir tolsdamas nuo pusiaujo, oras dar labiau retėja ir atvėsta. Atvėsęs tampa sunkesnis už žemiau esantį, todėl, savo svorio veikiamas, ima leistis. Dėl šios priežasties ties 300 š. ir p. platumų susidaro aukšto slėgio sritis. Leisdamasis oras kaista, jame esantys vandens garai išgaruoja, ir debesys išsisklaido. Todėl ties atogrąžomis beveik visuomet būna labai karšta ir sausa.

Besileidžiantis oras negali kauptis vienoje vietoje, todėl ties Žemės paviršiumi viena jo dalis nukrypsta į ašigalius, o kita – pusiaujo link. Į pusiaujo pusę judantis oras suformuoja vėjus, vadinamus pasatais. Jie visus metus pučia ta pačia kryptimi. Pasatai nepučia statmenai į pusiaują, nes Žemės sukimosi jėga

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1311 žodžiai iš 4253 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.