Agresija ir smurtas mokykloje
5 (100%) 1 vote

Agresija ir smurtas mokykloje

Turinys

 Teorinė dalis

1. „Visuomenė pagaliau ima pripažinti patyčių problemą“ www.vaikulinija.lt

2. „Ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?“ Edukologijos magistrė Elvyra Žeižienė

3. Atsakymas į klausimą „Kaip kovoti su patyčiomis ir smurtu?“ www.vaikulinija.lt

4. „Smurtas ir agresija“ Emilija Jablonskienė ir Aušra Budrikienė

5. „Kartų konfliktas“ Aurelija Kripaitė , dienraštis „Klaipėda“

6. „Patyčios“ Giedrė Budvydienė , „Kauno diena“

7. Švietimo ministerijoje aptartos agresijos mokykloje mažinimo priemonės

 Kūrybinė – praktinė užduotis

1. Anketa

2. Klausimai diskusijai

 Išvados

 Teorinė dalis

1. „Visuomenė pagaliau ima pripažinti patyčių problemą“

2005-12-01

„Vaikų linijos“ (8-800-11111) inicijuota kampanija „Nustok tyčiotis“, nukreipta prieš patyčias mokykloje, sulaukė visuomenės įvertinimo. Lietuvos televizijos žiūrovai, balsuodami akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“, įvertino „Vaikų linijos“ pastangas stabdant patyčias iš vaikų mokykloje.

„Tai išties labai džiugina ir rodo, kad visuomenė darosi neabejinga patyčių mokyklose problemai. Tik atkreipę visuomenės dėmesį į šį skaudų reiškinį, galėsimeiš tiesų kažką pakeisti“ , – teigė „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis. Jam buvo suteiktas Lietuvos šviesuolio titulas “Už drąsą stabdant stabdyti patyčias iš vaikų mokyklose, už „Vaikų liniją“, kuria tikima ir pasitikima“.

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Linas Slušnys džiaugėsi, kad asocijacijos tarpe yra prganizacija, kuri sugeba iškelti skaudžias vaikų problemas ir sėkmingai išjudina visuomenę jų sprendimui, „Manau, kad patiriamos patyčios yra viena pirmųjų bėdų, kuri sukelia ilgalaikius ir sunkiai pataisomus padarinuis mūsų vaikų sąmonėje“, sakė L. Slušnys.

„Vaikų linija“ kampaniją „Nustok tyčiotis“ pradėjo vykdyti 2004 metais. Kampanija buvo siekiama, kad patyčių problema būtų pripažinta valstybės mąstu proritetine problema, siekiama diegti modernius smurto prevencijos metodus. 2004 – 2005 m. buvo surengta apie 60 seminarų mokyklų, socialinių tarnybų darbuotojams bei tėvams.

„Visuomenėje patyčių atžvilgiu vyrauja keletas labai įsišaknijusių nuostatų, kurias mes siekiame pakeisti : įprasta manyti, kad yra normalu, kai vaikai vienas iš kito pasityčioja, pažemina, manoma, jog tai užgrūdina vaiką; už blogą ar agresyvų elgesį įprasta bausti vaiką, o ne mokinti elgtis kitaip“, – vardija populiarias, bet labai klaidingas nuostatas R. Povilaitis.

„Patyčios tarp vaikų Lietuvos mokyklose yra jau pasiekusios epidemijos mąstą ir netgi tapusios bendravimo norma. Reikia skubių ir neatidėliotinų priemonių mažinant agresiją mokyklose. Ir pirmiausia reikia keisti ne vaikus, o suaugusiųjų požiūrį. Tik pakeitus minėtas nuostatas mokykla taps saugesnė“, mano „Vaikų linijos“ vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog pagaliau valstybinės institucijos „pradeda matyti“, kad smurto ir agresijos mokyklose yra daug, nuo jo kenčia ne tik vaikai, bet ir pedagogai. LR švietimo ministerija šiuos mokslo metus paskelbė draugiškos mokyklos metais.

„Tačiau vis dar trūksta žinių apie efektyvias priemones, mažinančias vaikų agresyvumą. Dabar turi būti keliamas klausimas ne ką daryti, o kodėl taip atsitinka, kad pasaulyje žinomos ir efektyvios programos Lietuvoje dar neveikia“, sakė R. Povilaitis.

JAV Kolorado valstijos Smurto tyrimų ir prevencijos centras, įvertinęs 600 smurto prevencijos programų, kurios gali būti taikomos įvairiose pasaulio šalyse, efektyvumą, nustaė 11 pačių efektyviausių programų, kurios gali būti taikomos bendruomenėje. Iš jų vos viena yra žinoma ir taikoma Lietuvoje – tai „Big Brothers, Big Sisters“ programa. R. Povilaitis tikisi, jog Lietuvos Vyriausybės dėmesys patyčių problemai nebus vienadienis ir atsiras priemonės, padėsiančios mokyklas paversti draugiškesnėmis.

„Vaikų linija“ – tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Tris tarnybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienijanti „Vaikų linija“ 2004 m.itin išplėtė savo veiklos programas : dvigubai pailgino konsultavimo laiką ir skambučių laukia kasdien nuo 11 iki 21 val, pradėjo teikti pagalbą internetu http://www.vaikulinija.lt , inicijavo ir įgyvendino kampaniją „Nustok tyčiotis“, skatinančią kovoti su patyčių reiškiniu tarp vaikų mokyklose.

2. „Ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?“

Šiandien smurtas Lietuvoje plinta lyg virusas. Tėvai žaloja savo vaikus, paaugliai žiauriai peiliais sprendžia menkiausius konfliktus, vienas už kitą šiurpesni kriminaliniai įvykiai šalies kaimuose ir miestuose užpildė pirmuosius dienraščių puslapius, jie vis neišnyksta iš
televizijos žinių pranešimų. Kas nutiko? Ką daryti? Kaip suvaldyti smurto bangą? Apie tai televizijos laidose diskutuoja politikai, ministrai, vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai. Iš tiesų ką gi daryti? Kur slypi šiandieninės agresijos protrūkio šaknys?

Susirūpinta smurto kultu

Vieni teigia, jog smurto kulto plitimui didelės įtakos turi televizija, jog ekrane rodomas blogis glaudžiai susijęs su didėjančiu visuomenės žiaurumu. Kiti tvirtina, jog tai susiję su augančiu alkoholizmu, narkomanija, nedarbu ir kitais negatyviais socialinias reiškiniais.

Pastaruoju metu visą pasaulį sukrėtė šėtoniškas terorizmo protrūkis. Kodėl tampame vis agresyvesni? Ką privalo padaryti valdžia, visuomenė ir kitios institucijos, kad būtų užkirstas kelias smurto kultui? Vis energingiau prieš smurto ir preivartos demontravimą žiniasklaidoje pasisako Krikščionių demokratų atstovai, Seimui pasiūlę priimti įstatymą, draudžiantį smurto ir pornografijos rodymą per televiziją.

Antai „Paskutinėje kryžkelėje“ buvo diskutuojama, ką daryti, kad būtų suvaldytas smurtas prieš vaikus. Dalyvavo Prezidento patarėjas, psichologai, vaikų teisių apsaugos tarnybų, savivaldybių atstovai, Lietuvos krikščionių demokratų nariai, inicijavę įstatymo, draudžiančio smurto rodymą per televiziją, rengimą. Tačiau politikų kalbėjimas lozungais, nepateikus rimtesnių argumentų, žiūrovų neįtikino. Pašnekovas nuolat lyg užstrigusi plokštelė kartojo, jog šį įstatymą vetavo Prezidentas, To pakako pasakyti vieną kartą, o vietoje kitų penkių derėjo pasiūlyti, ką galima dar padaryti, kas darytina mokyklose, krikščioniškose bendruomenėse, šeimose, kad būtų sustabdytas žiaurumas, Tada kažkas tarstelėjo, jog asocialiose šeimose dažniausiai televizoriaus net nėra…

Agresijos šaknys

Šis klausimas nuolat iškildavo ir anksčiau. Prieš 200 metų pedagogas Christianas Gotthilfas Salzmanas pamėgino teoriškai paaiškinti agresijos sąvoką. Jis pateikė kiek ironišką agresyvaus elgesio susiformavimo pavyzdį, kuriame, manau, ne vienas atpažinsime kažką matyta ar girdėta mūsų šeimų edagoginėje praktikoje : „Pargriuvęs ar susimušęs mažasis Gustavas imdavo taip klykti, kad sukeldavo visus namus. Išsigandę tėvai šokdavo raminti, klausinėti, ko jis pargriuvo, į ką susitrenkė. Paskui, paėmę botagą ar rykštę mušdavo vaiką nuskriaudusį daiktą…Taip berniukas ir priprato, vos susidūręs su kokiu nors pasipriešinimu, užsipulti ir išlieti savo nepasitenkinimą an to, kas yra čia pat. Kadangi paprastai tai būdavo tik tarnaitė, jai ir tekdavo patirti berniuko įtūžį. Jis ją mušdavo, draskydavo nagais, kandžiodavo…

Paaugęs Gustavas mušė ir bjauriais žodžiais vadino savo senus tėvus, jis užsipuldavo kiekvieną jį įžeidusį, o kai negalėdavo atkeršyti žmonėms, spardydavo kėdes ir mėtydavo daiktus, indus…“

Taigi, pridėje ranką prie širdies, prisiminkime, ar nedavėme tokių auklėjijo pamokų savo vaikams? Vaikučiui parkritus, ne kartą teko matyti ir girdėti sakant : „Padaryk nu-nu šitai kėdutei (ar stalo kampui) …“ Taip skatiname vaiką nukreipti pyktį į konkretų daiktą, užuot paguodę ir pasakę: „Nenusimink, tau nepasisekė, greit viskas praeis…“

Psichologė Maria Fiurst knygoje „Psichologija“ agresiją nagrinėja keliais aspektais. Bendro agresijos, kaip ir emocijų, apibrėžimo ji nepateikė, tačiau atskleidžia keletą ją aiškinančių teorijų. Kasdieninėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Autorė pamini agresija vadinamus veiksmus : užsispyrimą, įniršio priepuolį, plųdimąsi, įžeidinėjimą, baudimą, vogimą, baldų laužymą, antausius, badymą peiliu, šaudymą, žudymą, šantažą, studentų ar mokinių riaušes, karą, bombardavimą, nusikalstamumą ir net kartais perdėtus atsakomuosius įstatymo saugotojų veiksmus.

M. Fiurst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Tarkim, jei šeimoje, mokykloje, tarp pažįstamų ar per žiniasklaidą ( daugiausia per televiziją ar kiną ) matoma, kad agresyvūs veiksmai atneša norimą rezultatą, to išmokstama veikiant pakaitiniam pastiprinimui.

Socialinio išmokimo teorijos pagrindėjo kanadiečio psichologo A.Banduros (1977) atlikti eksperimentai tą patvirtino. Toks pavyzdys iš A. Banduros tyrimų : vaikas šeimoje stebi konfliktines situacijas. Mama pyksta, bet valdosi, tėvas kalba garsiai, greitai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, dar labiau ją žemindamas, negu tėvas. Jis sarkastiškas pastabas sako ramiu žemu motinos balsu. Sesuo pravirksta…

Antra vertus, A.Bandura mano, kad jei emocines reakcijas galima įgyti netiesiogiai stebint simbolius, tai galimas ir atvirkštinis reiškinys. Elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą, bendradarbiavimą. Anot A.Banduros, socialinio išmokimo teorijos pagrindas yra galimi specialūs psichologiniai būdai nepageidaujamam elgesiui sumažinti.

Pokyčiai koreguojant elgesį atsiranda tuomet, kai padidėja žmogaus pasitikėjimas savo jėgomis rasti išeitį iš keblios situacijos.

Beržinės košės skonis

M.Fiurst pabrėžia, jog agresyvius veiksmus iš esmės sąlygoja tai, kad iš jų tikimasi norimų
Kadangi agresyvūs veiksmai patys save apdovanoja, jie pasikartos vis dažniau. Jei visuomenė mušimą laiko tinkama auklėjimo priemone, tai, ją panaudojus, atrodo, jog padaryta tai, kas reikia, taigi sulaukiama apdovanojimo. Tai psichologė paaiškina kognityviniu aspektu.

Kognityvinių elementų įtaka agresyiam elgesiui išties didelė, sako M.fiurst. Anoto jos, aiškinimas, užuojauta ir simpatija gali agresiją sumažinti. Padidėti ji gali, kai gaunama papildomos informacijos ir planuojamas veiksmas pasirodo kitokiame kontekste. Be to, tokių veiksmų pasekmes mintyse galima sušvelninti.

Kada ir kiek agresyvus elgesys bus patesinamas, iš esmės priklauso nuo įsigalėjusios vertybužių hierarchijos. Kol kas turime nemažai beržinės košelės šalininkų. Neretai jos taip padauginama, jog sumušti vaikai atsiduria traumatologijos skyriaus palatoje. Todėl beržinės košės pedagogiką turime pamiršti.

Visuomenės poveikis

Socialinių agresijos modelių autoriai tvirtina, kad agresyvaus elgesio atsiradimas sietinas ne su individu, o su visuomenės sąlygomis, pavyzdžiui, vyrai socializacijos eigoje išmoksta agresyvaus elgesio.

M Fiurst sako, jog mūsų visuomenėje valdžią ir autoritetą turi daugiausia vyrai, todėl suprantama, kad, viena vertus, į agresyvų vyrų elgesį žiūrimą pagarbiai, jis laikomas vertingu. Antra vertus, valdžia ir autoritetas įgyjami tokiu elgesiu. Viešas agresyvaus vyriškumo aukštinimas, iki ypatingo žiaurumo kine, televizijoje ir romanuose – tai tik sukarikatūrintas šios vertybių sistemos vaizdas. Jis apima įvairius visuomenės sluoksnius. Pirmiausia minėtinos profesijos, kuriose ypač svarbu nugalėti konkurentą ( pvz.: politikai, verslininkai, kariškiai, mokslininkai, sportininkai… ).

Indutrinėje visuomenėje nesaugumas, nerimas, rezultatų siekimas susiję nematomais ryšiais, rašo M.Fiurst, analizuodama agresyvumo progimtį visuomenėje. Ji remiasi Ch. Shmerl, R. Ansager, G.Wenninger (1980) teorijomis, kurios patvirtina, jog stipriai į rezultatus ir konkurenciją orientuotose sistemose labai daug „pasmerktųjų pralaimėti“. Juos slegia keliami reikalavimai, baimė, jog nepasiseks; jie jaučiasi nepelnytai atstumti ir privalantys paklusti drausmei. Žinant, kad emocinė įtampa ir stresas yra beveik nuolatinė daugelio šeimų ir televizijos žiūrovų būsena, agresiją skatinantis derinys „agresyvus pavyzdys plius susijaudinimas“ nebegali neutralizuoti tiesiogiai ar netiesiogiai agresyvių televizijos programų.

Taigi galima daryti išvadą, kad tokie pavyzdžiai – tai ne vien skandalingi fizinės agresijos atvejai, bet ir visos netiesioginės ar net įteisintos agresijos, sėkmingai demonstruojamos ne tik per televizją ar kitas žiniasklaidos priemones. Eksperimentai patvirtino, jog linkę į agresyvius veiksmus jaunuoliai, matydami smurtą, tampa dar agresyvesni. Kuo pozityvesnis santykis su modeliu ( aktoriumi ) , tuo labiau su juo identifikuojamasi ir perimamas jo elgesys.

Daugelis autorių nurodo, jog teisinga bausmė už padarytą blogį įtikina žiūrovą, kad smurtas ir nusikaltimai nieko gero neatneša. Manoma, kad žiaurios bausmės nepažeidžia galiojančio moralės kodekso, jos įbaugina. Tačiau neturime pamiršti, kad bet koks agresyvumas – atsakas į padarytą blogį gali būti suprastas kaip moralinis viso smurto pateisinimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1925 žodžiai iš 6391 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.