Agresija1
5 (100%) 1 vote

Agresija1

1121

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………… 2

Agresijos apibūdinimas ir svarbiausi bruožai……………………………………3

Agresyvaus elgesio teorijų apžvalga ir analizė……………………………….…4

Agresijos rūšys……………………………………………………………………………..5

Žiniasklaida ir agresyvus elgesys…………………………………………………….6

Vaiko statusas grupėje……………………………………………………………………8

Šeima……………………………………………………………………………………………9

Darbo su agresyviais vaikais ypatumai……………………………………………..10

Išvados…………………………………………………………………………………………11

Literatūra………………………………………………………………………………………12

ĮVADAS

Dažnai susidurdami su vaikų agresija, suaugusieji arba nekreipia į tai dėmesio, arba išsigąsta ir nebežino kaip elgtis su tokiais vaikais toliau.

Vaikai, taip pat, kaip ir suaugusieji, susiduria su prievarta ir atsakomąja prievarta, su sėkmės siekimu naudojant jėgą ir ginklus, su beprotišku lyderiavimu, su savo statuso paaukštinimu bet kokiomis priemonėmis.

Suaugusieji gali į tai žiūrėti labai ramiai, bet tuomet ko mes sulauksime ateityje? Taigi, reikėtų sustoti ir pažiūrėti prievartai, agresijai į akis ir gal tada mums būtų aiškiau, ką mes turime daryti ir kaip elgtis.

AGRESIJOS APIBŪDINIMAS IR SVARBIAUSI BRUOŽAI

Agresija yra toks elgesio tipas, kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime, nepaisant jo amžiaus, lyties, rasės, religijos ir t.t. Agresijai paprastai priskiriama ne bet kokie veiksmai, sukeliantys skausmą arba kitus nemalonius jausmus, o tiktai tie, kuriais sąmoningai siekiama pakenkti kitam. Šiuo metu dauguma autorių, apibūdindami agresiją, atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: žmogaus ketinimus ir jo veiksmų pasėkmes. Todėl agresija – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti kokią nors žalą ( tiek fizinę, tiek psichologinę ).

Yra priskiriamos tokios pagrindinės agresijos formos:

– impulsyvi – gynybinė agresija kyla tada, kai jis kažko bijo, kai jam kažkas grąsina. Ji pasireiškia netikėtose, neįprastose situacijose, kai žmogus neturi laiko gerai apmąstyti visų galimų alternatyvų, kai jis yra stipriai susijaudinęs ir išgyvena negatyvias emocijas. Čia jis gali žmonių ketinimus suvokti kaip priešiškus.

– Instrumentinė agresija leidžia pasiekti tam tikrų tikslų, neskaitant tiesioginės žalos aukai. (Pvz.: užpuolimas, norint atimti pinigus). Vienas iš jos variantų – grupinio solidarumo pasekmė. Būdami grupėje paaugliai dažnai paklūsta jos spaudimui ir elgiasi agresyviai norėdami įsitvirtinti, pakelti savo vertę bendraamžių akyse arba išvengti galimo atstūmimo.

– Priešiška – piktybinė agresija. Šiuo atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai, t.y. agresorius neturi kito kokio nors aiškaus tikslo, išskyrus tai, kad jis siekia kitam žmogui sukelti diskomfortą ir skausmą. Šiuo atveju dažniausiai pasirenkama tokia auka, kuri yra silpnesnė, kuri negali duoti adekvataus atkirčio.

AGRESYVAUS ELGESIO TEORIJŲ APŽVALGA IR ANALIZĖ

1. Froidas teigė, kad agresija yra įgimta. Agresijos instinktą Froidas kildino iš mirties instinkto. Jis aiškino, kad ideali būsena, kurios siekia gyvas organizmas yra tokia, kurioje nejaučia jokios įtampos, jokių poreikių. Tai gali būti tik mirties atveju. Taip žmogus siekia sunaikinti pats save. Tačiau, kai “įsijungia” savisaugos instinktai, negatyvi energija nukreipiama į išorę, į kitą žmogų.

F.Lorencas (tyrinėjo agresyvų gyvūnų elgesį) manė, kad agresija yra genetiškai nulemta. Jis teigė, jog agresija funkcionuoja pagal hidraulinio modelio principą – susikaupus dideliam agresijos instinkto energijos kiekiui, ji turi būti išreikšta.

2. Frustracijos teorijos šalininkai teigė, kad ryšys tarp frustracijos ir agresijos yra įgimtas, t.y., kad frustracija visada sukelia agresiją, o agresija visada yra frustracijos pasekmė. Tolerancija frustracijai – yra tam tikras slemkstinis dydis, kurį viršijus, pasireiškia kokybiškai skirtingos elgesio formos. Ir tik tada, kai patiriami trukdymai viršija individualų tolerancijos frustracijai slenkstį, gali pasireikšti vienokios ar kitokios agresyvaus elgesio formos.

AGRESIJOS RŪŠYS

Fizinė agresija pasireiškia skausmo siekimui visam organizmui.

Verbalinė agresija – žodinė reakcija, kuri perduoda nemalonius impulsus, atstumimo arba gąsdinimo forma.

Tiesioginė agresija pasireiškia, kai šalia yra auka.

Netiesioginė agresija – kenkimas, skausmo sukėlimas per atstumą.

Aktyvi agresija pasireiškia tam tikrais veiksmais arba neveiklumu, kurie neleidžia aukai pasiekti norimų tikslų. Neaktyvios agresijos atveju ta žala dažnai pasireiškia tada, kai agresoriaus šalia nėra. Aktyvi ir tiesioginė
agresija leidžia aukai tiesiogiai atpažinti agresorių ir todėl yra tikimybė, kad bus atkeršyta, atsilyginta už padarytą skriaudą.

Reaktyvi ir instrumentinė agresija (Berkovitz). Reaktyvi agresija susijusi su įgimtu biologinių organizmo polinkių impulsyviai atakuoti nemalonių stimulų šaltinį. Reaktyvios agresijos tikslas yra tą individą sužeisti, tuo tarpu instrumentinė agresija – žalos, skriaudos darymas, ieškant kokių nors tikslų. Berkovičius teigia, kad kiekviename agresijos atvejyje pasireiškia ir reaktyvi, ir instrumentinė agresija. Tačiau norint išsiaiškinti, kas verčia agresyviai elgtis, tyrinėjama reaktyvi agresija.

Dodga teigia, kad agresija iš tikrųjų yra dviejų skirtingų agresijų suma. Egzistuoja dvi agresijos formos : reaktyvi ir produktyvi. Jis teigia, kad reaktyvus elgesys yra susijęs su negatyvia žmogaus patirtimi, patirtais pažeminimais; ir aukštesnė negatyvi patirtis suformuoja žmogaus padidinto brandumo būseną. Ir taip pat susiformuoja negatyvios atribucijos, negatyvūs priskyrimai. Dodgos nuomone, reaktyvią agresiją dažnai paskatina manymas, kad kitas žmogus jį provokuoja, dažnai aiškinama kaip gynybinė reakcija pasireiškusi tam tikrai agresijai. Šiuo atveju agresijai naudojamas suvoktas grėsmės sumažinimas.

ŽINIASKLAIDA IR AGRESYVUS ELGESYS

Žiaurus elgesys yra dažnai stebimas TV kino filmuose, todėl kyla susirūpinimas TV daroma įtaka, nes žiūrovai – vaikai – imituoja matytą žiaurumą.

A.Bandura bandė paaiškinti, kokie mechanizmai gali įtakoti žiauraus elgesio pasireiškimą. Jis teigė, kad žiūrovai gali mėgdžioti žiauriai besielgiančius aktorius. Tokie veikėjai pasiekia sau palankių rezultatų, o tai gali lemti pamėgdžiojimą. Antra, žiaurus elgesys yra pateisinamas.

Kiti autoriai teigia (Berkowitz), kad agresyvus stimulų demonstravimas per TV gali sukelti tokius jausmus ir emocijas, kurie sukelia žiaurius veiksmus, todėl žala, kurią daro kitiems, suvokiama kaip mažiau negatyvi. Yra teigiama, kad vaikas gali įgyti iškreiptų minčių apie pasaulį, kai žiūri daug siaubo filmų. Vaikas įgyja daug nerealistiškų baimių, o tai gali jį išprovokuoti.

Taip pat Bandura teigė, kad TV gali pakeisti agresyvaus elgesio formą, nes vaikas įgyja agresyvaus elgesio įgūdžius, tokių veiksmų, kurių pats nebūtų išmokęs. Maži vaikai linkę mėgdžioti animacinių filmų herojus, kurie dalyvauja žiauriose scenose, bet blogai tai, kad veikėjai iš naujo atsigauna. Taip nuvertinama žmogaus (ir ne tik) gyvybė. Bandura aiškina, kad tokia informacija apie žiaurius veiksmus gali paskatinti elgtis agresyviai ypač tuos, kurie turi polinkį taip elgtis. Modeliavimas gali būti panaudojamas užkrečiamo poveikio paaiškinimui (užgrobimai, sprogmenų padėjimas). Vaikai skirtingai reaguoja į tikrus ir meninius įvykius (filmus). Tyrimai rodo, kad didesnę įtaką daro meniniai filmai.

Bandura teigė, kad TV gali informuoti apie pozityvias ir negatyvias agresyvaus elgesio pasekmes. Vaikai, galvoje imituodami matytą elgesį, pasieks norimų rezultatų. Kai žiaurumas yra pateisinamas TV laidose, vaiko kaltės jausmas dėl savo veiksmų arba baimės dėl agresyvaus elgesio sumažėja. Nėra visiškai aišku, kokias informacines žinias įsisavina vaikai. Daugelyje siužetų pagrindinis aktorius panaudoja žiaurumą, kurį žiūrovai pateisina, o “blogas” aktorius ir jo veiksmai vaikui yra pasmerkti. Žiaurumas gali būti naudojamas nubausti kriminalinį nusikaltėlį, atstatyti teisingumą, savigynai. TV laidose perduoda mintį, jog tam tikras žiaurumas gali būti teisėtas, o už kriminalinius nusikaltimus turi būti baudžiama. Dauguma vaikų pritaria teisėtam žiaurumo panaudojimui. Yra manoma, kad tie vaikai, kurie nėra linkę žiauriai elgtis, nėra veikiami tokių scenų.

Yra du veiksniai, ribojantys žiniasklaidos poveikį: teisėto žiaurumo ir neteisėto žiaurumo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1222 žodžiai iš 2429 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.