Agresija2
5 (100%) 1 vote

Agresija2

AGRESIJOS PROBLEMA.

Į KITUS IR Į SAVE NUKREIPTA AGRESIJA

Žmonių agresyvumas.

Agresyvus žmonių elgesys kelia labai daug problemų. Dėl to kenčia ir visuomenė, ir patys agresyviai besielgiantys asmenys. Agresija – tai smurtas, žudymas, žiaurūs nusikaltimai.

Kodėl kai kurie žmonės elgiasi agresyviai? Ar visi žmonės yra agresyvūs? Ar galima išvengti agresyvumo?

Agresija yra bet koks fizinis ar žodinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti,

kilęs dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatyta priamonė tikslui pasiekti.

Bandant išsiaiškinti agresyvaus elgesio priežastis, kartais net labai dramatiškai susikerta biologinės, prigimtinės, psichologinės ir kultūrinės pakraipos atstovų nuomonės.

Taigi kas psichologijoje šiandien žinoma apie žmonių agresyvumą?

Ar visi žmonės yra agresyvūs? Kai kurie mokslininkai (pav. S. Freudas) tvirtino, kad agresyvus elgesys yra įgimtas, kad jis slypi pačioje žmpgaus prigimtyje, todėl neišvengiamas. Be teigiamo išlikimo instinkto, kiekvienas žmogus turi ir „mirties instinktą“ – didžiulį agresijos kiekį, kurį arba perkelia į kitus žmones agresijos pavidalu, arba išreiškia socialiai priimtina veikla, pav. sportu , kūryba.

Tyrimai rodo, kad tarp pavienių žmonių ir tarp grupių, pav. skirtingų kultūrų žmonių, yra tiek daug skirtumų, jog negalima teigti, kad visiems žmonėms būdingas vienodas įgimtas agresijos instinktas.

Ar prigimtis turi kokios nors įtakos agresyviam žmonių elgesiui?

Taip. Daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rodo, jog vieni individai yra agresyvesni už kitus, ir dalis šių skirtumų nulemta genetiškai. Be to, dirginant tam tikras smegenų sritis, agresiją galima sukelti arba nuslopinti. Kai kurios cheminės medžiagos taip pat tiesiogiai veikia šias sritis. Pavyzdžiui, hormono testosterono kiekis kraujyje tiesiogiai susijęs su agresyvumo lygiu. Ypač pragaištingas yra alkoholio poveikis. Alkoholis labai dažnai atpalaiduoja agresyvias reakcijas, todėl nusikaltimų suvestinėse ir savižudybių statistikoje labai didelę dalį sudaro išgėrę asmenys.

Tačiau žiaurų žmonių elgesį lemia ne genai ir ne instinktai.

Kokie psicholiginiai veiksniai skatina agresiją? Agresyvų žmogaus elgesį gali lemti situaciniai veiksmiai – permiausia, frustracija ( trukdymai siekiant kokio nors tikslo ). Pavyzdžiui, tikrai galima įdūkti, kai skubant į pamokas ar į labai svarbų susitikimą iškyla nenumatytų kliūčių.

Vienas iš svarbiausių agresyvų elgesį lemiančių psicholiginių veiksnių yra išmokimas. Vaikas iš savo patirties gali būti įsitikinęs, kad agresyviai elgtis yra naudinga – kiti ima tavęs bijoti, tampi svarbus savo ir kitų akyse. Žmogų agresyviai legtis neretai verčia grupės spaudimas, ypač paauglystėje.

Žiauraus ir agresyvaus elgesio gali išmokyti tėvai ir auklėtojai. Jei vaikas auklėjamas labai griežtai, dažnai ir žiauriai baudžiamas, jis gali tapti agresyvus.Gali būti, kad jis labai anksti susikuria agresyvaus elgesio scenarijų, todėl didelė tikimybė, kad bus agresyvesnis nei kiti vaikai.

Ar žiniasklaida skatina agresyvumą?Taip. Ypač per televiziją rodomos muštynių, smurto, prievartos scenos padidina įvairaus amžiaus žiūrovų agresyvumą. Jie mokomi agresyvaus elgesio formų, susikuria nuostatą, kad pasaulis pavojingas, nedoras ir kad kitų nėra ko gailėtis. Tiesa , tyrėjai labai daug diskutuoja, ar tikrai galima teigti, kad tas poveikis moksliškai įrodytas, ar tikrai tai yra pagrindinė agresyvios elgsenos priežastis. Juk žmones veikia ne tik televizija, bet ir labai daug kitų veiksnių. Be to, žmonės psichologiškai labai atsparūs ir nėra taip lengva juos paveikti.

Šiaip ar taip, toks masinis smurto propagavimas ir tylus daugelio žmonių pritarimas labai žalingas visuomenei. Formuojama nuostata, kad smurtas labai paplitęs, vadinasi, toks elgesys normalus ir priimtinas.

Tai kokia yra teisybė apie agresyvų elgesį? Dėje, mokslas nėra teisybių žinynas. Psichologija taip pat. Mokslinio pažinimo procesas yra nepaliaujamas, žmonės niekada nesiliaus mėginę kuo daugiau sužinoti apie pasaulį, kuriame gyvena, ir apie pačius save. Mokslininkai po kruopelę renka įvairius faktus ir tyrimų rezultatus, analizuoja juos ir mėgina suformuluoti savo teiginius apie tiriamą reiškinį. Paskui skirtingos nuomonės gretinamos, mėginama pasverti visus už ir prieš, ir dažnai pasirodo, kad teisybė yra maždaug apie vidurį.

Šiuo atveju tikrai taip yra – norint suprasti ir keisti agresyvų elgesį svarbūs ir biologiniai, ir psichologiniai aspektai : agresyvus elgesys, kaip ir daugelis kitų elgesio formų, yra prigimties ir patirties sąveikos rezultatas.

IŠREIKŠTAS IR NEIŠREIKŠTAS PYKTIS

Psichologijoje, darant įtaką psichosinaminėms asmenybės teorijoms, buvo įsivyravusi nuomonė, kad žmogui tiesiog būrina „išlieti pyktį“ agresyviu veiksmu arba fantazuojant. Išreiškiant emocijas atsipalaiduojama, todėl galima laikinai nusiraminti.

S.Freudo asmenybės teorija apie asmenybės funkcionavimą kalba kaip apie „garo mašinos“ veikimą. Žmogaus psichikoje yra tam tikras energijos kiekis, kuris kyla iš nesąmoningų potraukių, o reikia, kad galėtų veikti kitos mašinos dalys. Psichika rūpinasi, kad toji energija netaptų destruktyvi, todėl nukreipia ją veikti socialiai priimtinais būdais. Toks nukreipimas vadinamas
sublimacija ( „ego gynybos būdai“). Pavyzdžiui, žmogus, turintis stiprų polinkį į agresiją, daug sportuoja, todėl niekam negali pakenkti. Bet jeigu agresija slopinama ir stumiama į pasąmonę, garo katilas gali sprogti. Taip teoriškai pagrindžiamas būtinumas „nulaisti garą“, išlieti savo agresiją. Tačiau tyrimai rodo, kad pykčio išreiškimo problema yra kur kas sudėtingesnė.

Viena vertus, žmonės iš tiesų kartais nurimsta, jei gali tiesiogiai atsilyginti time, kas juos supykdė, prisiminkite, kaip palemgvėja, jei svo įžeidėjui ar skriaudikui pavyksta vykusiai atsikirsti.

Kita vertus,

a) dėl savo pykčio protrūkių vėliau alime patirti kaltės ir nerimo jausmą. Juk ne kartą yra buvę, kai nenorime net prisiminti, kad buvome supykę, ir gailimės prisimindami, kaip audringai išliejome savo pyktį;

b) dažnai pyktis gimdo pyktį. Tyrimai rodo, kad, pradėjus reikšti pyktį, labai dažnai jis dar labiau sustilprėja;

c) tai gali virsti įpročiu – kiekvieną kartąm pajutę įtampą ar susierzinę, galime vėl pratrūkti pykčiu;

d) gali būti, kad garo nuleidimas, nors laikinai ir nuramina, gali dar labiaupadidinti viduje glūdintį priešiškumą ir troškimą atkeršyti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 999 žodžiai iš 1965 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.