Agresyvumas
5 (100%) 1 vote

Agresyvumas

Turinys

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………2

I.Kas yra agresija?……………………………………………………………………………………….3

II. Vaikų agresijos priežastys………………………………………………………………………..5

2.1 Kritinės gyvenimo situacijos…………………………………………………………5

2.2 Agresyvūs santykiai šeimoje…………………………………………………………5

2.3 Visuomenės įtaka………………………………………………………………………….6

2.4 Visuomenės informavimo priemonės…………………………………………….6

2.5 Ar agresija įgimta?……………………………………………………………………….8

III. Kaip padėti agresyviam vaikui?……………………………………………………………..10

1. 3.1 Agresyvumui reikalingos ribos…………………………………………………….10

2. 3.2 Anti-Agresyvumo-Programa………………………………………………………..11

BENDROSIOS IŠVADOS……………………………………………………………………………13

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………14ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau agresijos. Jos apraiškos matomos visur: televizijoje, spaudoje, gatvėje, šeimoje, mokykloje ir kitur. Agresija tarsi garantuoja išlikimą, aukštesnę poziciją visuomenėje.

Norint sumažinti agresijos apraiškas, būtina žinoti, kas yra agresija. Suvokus, kas ją skatina, kaip ir kodėl ji plinta, galima imtis prevencinių priemonių prieš agresiją. Nemažiau svarbu žinot ir suvokti, kokiais budais galima valdyti, sumažinti agresijos apraiškas.

Ne tik suaugę visuomenės nariai yra agresyvūs. Agresijos požymiai pasireiškia ir vaikams. Agresyvūs vaikai yra vis dažnėjantis ir didelį susirūpinimą keliantis visuomenės reiškinys. Ypač svarbu suvokti, kodėl vaikai būna agresyvūs, kad jiems tinkamai būtų suteikta pagalba. Nes agresija vaikystėje gali peraugti į agresiją ir vėlesniame amžiuje.

Todėl šiame darbe bus apžvelgta, kas yra agresija, kur yra agresijos šaknys, kas skatina vaikų agresiją, kaip padėti agresyviam vaikui.

Darbo objektas: vaikų agresija.

Darbo tikslas: aprašyti vaikų agresiją.

Darbo uždaviniai:

1. I – oje dalyje aptarti tai, kas yra agresija,;

2. II – oje dalyje aptarti agresijos priežastis;

3. III – oje dalyje aptarti, kaip galima padėti agresyviam vaikui.

Darbo metodai: naudojant informacija iš Interneto, apžvelgti agresyvių vaikų problemą, šios problemos priežastis ir pateikti galimus sprendimo būdus, padaryti išvadas.

I. KAS YRA AGRESIJA?

Internetiniame puslapyje adresu www.vpu.lt yra pateikti tokie agresijos, agresyvaus elgesio ir socialinės agresijos apibrėžimai.

Agresija – (angl. aggression) :

1. priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas – pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu. Gali būti tiesioginė, t. y. nukreipta tiesiog į nepasitenkinimo, priešiškumo šaltinį, ir perkeltinė – dėl tam tikrų priežasčių nukreipiama į kitą asmenį. Perkeltinė agresija labai smerkiama, todėl kai kurie žmonės linkę agresiją nukreipti į save. Ji reiškiasi savęs žeminimu, savęs kaltinimu, savęs žalojimu ar net savižudybe. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 9 – 10);

2. pranašumo demonstravimas arba puolimas, turint tikslą ką nors fiziškai sužaloti ar psichiškai paveikti. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.);

3. frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis; įprotis žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, į daiktinę aplinką ar net save; poreikis puolant gintis. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)

Agresija (socialinė) – priimtina forma, kuri gali padėti spręsti konfliktus, įveikti socialines kliūtis, siekiant teisybės, skriaudos atitaisymo ir pan. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.)

Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys įvairios: bejėgiškumas, kai reikia įveikti kliūtis (frustracija), siekimas išspręsti prieštaravimus (Pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir gynimosi priemonė. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.).

Žinant agresijos apibrėžimus, svarbu žinoti, iš kur kilo agresija, kur jos šaknys. Apie tai buvo rašoma “Lietuvos ryte”, straipsnyje “Ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?”

Šis klausimas nuolat iškildavo ir anksčiau. Prieš du šimtus metų pedagogas Christianas Gotthilfas Salzmanas pamėgino teoriškai paaiškinti agresijos sąvoką. Jis pateikė kiek ironišką agresyvaus elgesio susiformavimo pavyzdį, kuriame, manau, ne vienas atpažinsime kažką
matyta ar girdėta mūsų šeimų pedagoginėje praktikoje: „Pargriuvęs ar susimušęs mažasis Gustavas imdavo taip klykti, kad sukeldavo visus namus. Išsigandę tėvai šokdavo raminti, klausinėdavo, ko jis pargriuvo, į ką susitrenkė. Paskui, pasiėmę botagą ar rykštę, mušdavo vaiką nuskriaudusį daiktą… Taip berniukas ir priprato, vos susidūręs su kokiu nors pasipriešinimu, užsipulti ir išlieti savo nepasitenkinimą ant to, kas yra čia pat. Kadangi paprastai tai būdavo tik tarnaitė, jai ir tekdavo patirti berniuko įtūžį. Jis ją mušdavo, draskydavo nagais, kandžiodavo…

Paaugęs Gustavas mušė ir bjauriais žodžiais vadino savo senus tėvus, jis užsipuldavo kiekvieną jį įžeidusį, o kai negalėdavo atkeršyti žmonėms, spardydavo kėdes ir mėtydavo indus“…

Taigi, pridėję ranką prie širdies, prisiminkime, ar nedavėme tokių auklėjimo pamokų savo vaikams? Vaikučiui parkritus, ne kartą teko matyti ir girdėti sakant: „Padaryk nu-nu šitai kėdutei (ar stalo kampui)…“ Taip skatiname vaiką nukreipti pyktį į konkretų daiktą, užuot paguodę ir pasakę:“Nenusimink, tau nepasisekė, viskas greitai praeis…“

Psichologė Maria Fiurst knygoje „Psichologija“ agresiją nagrinėja keliais aspektais. Bendro agresijos, kaip ir emocijų, apibrėžimo ji nepateikė, tačiau atskleidžia keletą ją aiškinančių teorijų.

Kasdienėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Autorė pamini agresija vadinamus veiksmus: užsispyrimą, įniršio priepuolį, plūdimąsi, įžeidinėjimą, baudimą, vogimą, baldų laužymą, antausius, badymą peiliu, šaudymą, žudymą, šantažą, studentų riaušes, karą, bombardavimą, nusikalstamumą ir net „kartais perdėti atsakomuosius įstatymo saugotojų veiksmus“.

M.Fürst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Tarkim, jei šeimoje, mokykloje, tarp pažįstamų ar per žiniasklaidą (daugiausia per televiziją ar kiną) matoma, kad agresyvūs veiksmai atneša norimą rezultatą, to išmokstama veikiant pakaitiniam pastiprinimui.

Socialinio išmokimo teorijos pagrindėjo kanadiečio psichologo A.Banduros (1977) atlikti eksperimentai tą patvirtino. Toks pavyzdys iš A.Banduros tyrimų: vaikas šeimoje stebi konfliktines situacijas. Mama pyksta, bet valdosi, tėvas kalba garsiai, greitai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, dar labiau ją žemindamas, negu tėvas. Jis sarkastiškas.

Antra vertus, A.Bandura mano, kad jei emocines reakcijas galima įgyti netiesiogiai stebint simbolius, tai galimas ir atvirkštinis reiškinys. Elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą, bendradarbiavimą. Anot A.Banduros, socialinio išmokimo teorijos pagrindas yra galimi specialūs psichologiniai būdai nepageidaujamam elgesiui sumažinti.

Pokyčiai koreguojant elgesį atsiranda tuomet, kai padidėja žmogaus pasitikėjimas savo jėgomis rasti išeitį iš keblios situacijos (www.xxiamzius.lt).

IŠVADOS: agresija – tai priešiškas elgesys savo ar kitų atžvilgiu, kuris yra žalingas visuomenei.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1095 žodžiai iš 3631 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.