Aids
5 (100%) 1 vote

Aids

AIDS – tai įgyto (akvizitinio) imuniteto deficito sindromas, paskutinė ŽIV infekcijos stadija. Ši liga pasireiškia daugeliu gyvybei pavojingų ligų arba sindromų. Nors sergantiems AIDS galima padėti vaistais, tačiau išgydyti kol kas neįmanoma, ir daugelis žmonių miršta, praėjus keliems metams nuo diagnozės patvirtinimo.

Žinomos kelios ŽIV infekcljos stadijos, iš kurių AIDS – paskutinė. Ankstyviausios stadijos ŽIV žmogui gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus padidėjusius pažastų ir kirkšnių limfmazgius. Šiuo laikotarpiu žmogus, nors ir jaučiasi beveik sveikas, turėtų atvykti pas gydytoją.

Darbo objektas – AIDS

Darbo tikslas – išanalizuoti AIDS

Darbo uždaviniai:

• Išsiaiškinti AIDS sukėlėją,

• Jį išanalizuoti,

• Slaugytojo apsisaugojimas



Kas yra ŽIV/AIDS

Daugumai žmonių AIDS asocijuojasi su seksu, krauju, narkotikais ir mirtimi. Dėl netinkamos AIDS profilaktikos ir gydymo daugelyje šalių AIDS pradėjo plisti masiškai, kasmet nusinesdamas tūkstančius gyvybių. Šiandien AIDS jau ant pandemijos slenksčio.

ŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse.

Įgytasis imunodeficito sindromas (AIDS) – tai pažengusi žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos forma, kurios metu žmogaus imuninė sistema palaipsniui sunaikinama ir įvyksta mirtis. Virusas gali būti perduotas lytiniu keliu, perpilant kraują, dalijantis švirkštais, motina jį gali perduoti kūdikiui nėštumo metu, gimdydama ir maitindama kūdikį krūtimi.

ŽIV/AIDS tapo viena iš baisiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Pirmieji AIDS atvejai buvo nustatyti 1981 m. Nuo to laiko šiuo virusu užsikrėtė 60 mln. žmonių, o daugiau nei 20 mln. mirė. Labiausiai ŽIV virusui, kai jis perduodamas lytiniu keliu, imlios yra reprodukcinio amžiaus moterys. Tarp penkių milijonų kasmet naujai užsikrečiančių žmonių daugumą sudaro būtent šios moterys. Virusas pažeidžia imuninę sistemą, todėl aukos tampa beginklės prieš nervų degeneraciją, kai kurių tipų vėžį ir oportunistines infekcijas, pvz., tuberkuliozę ir pneumoniją.

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sandaros schema

Epidemiologai, savotiški „medicinos detektyvai“, pagaliau susiprato sujungti atskirus vaizdo fragmentus. Kas sukėlė seniau taip retai pasitaikydavusius organizmo sutrikimus jauniems ir iki tol buvusiems sveikiems žmonėms? Visus susirgimų atvejus jungė dvi aplinkybės: visi pacientai buvo homoseksualistai, o jų ligos rodė didžiulį imuninės sistemos nepakankamumą.Epidemiologai susidomėjo, kas skiria sergančius žmones nuo sveikų. Paaiškėjo, kad būdingiausia pirmųjų AIDS susirgusių žmonių savybė -jų homoseksualumas, todėl ligos priežastis pirmiausia siejo su gyvenimo būdu (kurį laiką JAV šį sindromą vadino homoseksualistų imuniteto deficitu). Tuo metu tarp JAV homoseksualistų buvo populiarūs amilnitrito pagrindu pagaminti stimuliuojantys „milteliai“ – uostomieji narkotikai, todėl mokslininkams kilo klausimas, ar gali šie „milteliai“ sutrikdyti imuninės sistemos veiklą.

Tačiau AIDS vis labiau plito ir tarp žmonių, turinčių daug lytinių partnerių, sergančių lytiškai plintančiomis ligomis ir žarnyno infekcijomis. Todėl buvo sukurta antroji teorija, kad žmonės išsekina savo imuninę sistemą. Netikėtas pneumocistinio plaučių uždegimo ir Kaposi sarkomos pasirodymas tarp intraveninius narkotikus vartojančių narkomanų šios teorijos nepaneigė, nes jau anksčiau buvo tvirtinama, jog B hepatitas ir kitos infekcijos, perduodamos per bendrai naudojamas adatas, taip pat gali išsekinti imuninę sistemą.

Tačiau netrukus naujajam sindromui būdingais negalavimais pradėjo skūstis sergantys hemofilija (paveldėta liga, kai kraujyje nėra VIII-ojo – pagrindinio krešėjimo faktoriaus), taip pat vyrai, moterys ir vaikai, kuriems buvo perpiltas kraujas. Hemofilija gydoma VIII-uoju faktoriumi, gaunamu sumaišius tūkstančių donorų kraują. Taigi šie nauji faktai rodė, kad infekcijos sukėlėjas perduodamas ir per kraują.

Su milžiniškais šios ligos protrūkiais gydytojai susidūrė ir kituose pasaulio regionuose. Kai tokių pat ligos požymių turinčių pacientų atsirado ir Afrikoje, Australijoje bei Europoje, gydytojai prisiminė, kad panašių sindromų yra buvę ir baigiantis aštuntajam dešimtmečiui. Keli tokie atvejai buvo aprašyti net 1959 metais. Tad kas vis dėlto yra šios infekcijos sukėlėjas? Pasauliui jau buvo nemažai žinoma apie retrovirusus, kuriems priklauso ir AIDS sukeliantis virusas. JAV mokslininkai H.Teminas ir D.Baltimoras atrado pagrindinį viruso fermentą – atvirkštinę transkriptazę – ir už tai buvo apdovanoti Nobelio premija. Dr. R.Galo sukūrė net keletą metodų, kaip būtų galima surasti žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).

1983 m. Paryžiaus Pastero institute grupė mokslininkų, vadovaujamų L.Montanjė, virusą išskyrė iš jauno homoseksualisto, kuriam buvo nustatytas lėtinis limfmazgių audinių paburkimas, ir elektroniniu mikroskopu padarė pirmąsias ŽIV nuotraukas. Po kelių mėnesių L.Montanje ir jo kolegos dr. F.Barre-Sinusis ir dr. Ž.K.Šermanas aprašė žmogaus imunodeficito virusą. Jie visai pagrįstai manė, kad atrado AIDS

ŽIV – ilgai veikiantis virusas

Daugelis virusų organizme pradeda „veikti“ per kelias dienas ar savaites. Pvz., gripo virusui pakanka 1-5 dienų, o A hepatito virusui – maždaug 4-ių savaičių.

Be kai kurių nežymių ligos požymių (pakilusios temperatūros, gerklės skausmo, išbėrimų), po kelių savaičių pasireiškiančių maždaug 70 proc. ŽIV užsikrėtusių žmonių, daugelis infekuotųjų maždaug penkerius metus nepastebi jokių ligos požymių. Gerai jaučiasi ir atrodo visai sveiki, tačiau nuo pat užsikrėtimo momento jau gali užkrėsti kitus. Infekuotasis virusą nešioja visą gyvenimą. Kol kas mokslininkai nesukūrė gydymo metodų, kaip infektuotąjį padaryti neužkrečiamą. Manoma, kad beveik visi ŽIV infekuoti žmonės mirs nuo AIDS.

Netrukus po to, kai žmogus užsikrečia ŽIV, jo imuninė sistema, bandydama neutralizuoti virusą, pradeda gaminti antikūnus. Juos aptikti daug lengviau nei patį virusą, todėl antikūnų buvimu arba nebuvimu kraujyje pagrįstas plačiai naudojamas ŽIV testas. Žmogus, kurio kraujyje randama antikūnų, neutralizuojančių ŽIV, laikomas infekuotu arba seropozityviu.

Gali praeiti nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių, iki kraujyje pasirodys antikūnų, nors žinoma atvejų, kai praėjo ir daugiau laiko. Šiuo laikotarpiu, kuris vadinamas „lango periodu“, ŽIV užsikrėtusio žmogaus tyrimo rezultatas esti neigiamas, nors dėl didelės viruso koncentracijos kraujyje žmogus jau yra pavojingas ir gali užkrėsti kitus. Organizmo imuninė sistema, reaguodama į viruso įsiveržimą, pradeda gaminti antikūnus, deja, ne veiksmingus. Taip yra dėl to, kad virusas pažeidžia svarbiausias imuninės sistemos ląsteles, ginančias organizmą nuo infekcijų.

ŽIV perdavimo būdai

Žmonijos laimei, ŽIV neplina per vandenį, maistą bei orą. Antraip žmonija jau būtų ant išnykimo slenksčio.

ŽIV dažniausiai užsikrečiama lytiškai santykiaujant, taigi šią infekciją galima priskirti prie lytiškai plintančių ligų (LPL). Kaip ir kai kurios kitos LPL, ŽIV plinta per kraują, jo produktus, persodinamus organus ir audinius (įskaitant spermą), be to, motina infekciją gali perduoti savo vaisiui ar krūtimi maitinamam kūdikiui.

ŽIV perdavimas lytiniu būdu

Nesunku suprasti, kad pasaulyje, kur kasmet apie 250 mln. žmonių užsikrečia LPL, įskaitant gonorėją, sifilį, minkštąjį šankerį, papilomas ir lytinių organų herpes infekcijas, yra visos sąlygos plisti ir ŽIV.

Daugelyje šalių ŽIV infekcija pirmiausia užsikrėtė žmonės, turintys daug lytinių partnerių, tačiau netrukus virusas išėjo iš šių žmonių rato. Maždaug 75 proc. visų infekuotųjų ŽIV užsikrečia lytiškai santykiaudami. Per kiekvieną lytinį aktą be apsisaugojimo priemonių (prezervatyvų) su žmogumi, infekuotu ŽIV, neinfekuotasis partneris rizikuoja užsikrėsti. Rizikos laipsnis priklauso nuo daugelio veiksnių – sergamumo kitomis LPL, neinfekuoto asmens amžiaus, lyties, lytinio akto būdo, infekuotojo partnerio ligos stadijos ir viruso štamo, kuriuo jis užsikrėtęs, virulentiškumo.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1235 žodžiai iš 3877 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.