Aids problema Lietuvoje ir europoje
5 (100%) 1 vote

Aids problema Lietuvoje ir europoje

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………..3

Bendruomenės aprašymas……………………………………………………………………………………………4

Poreikių analizė………………………………………………………………………………………………………….5

Situacija Lietuvoje ir Europoje…………………………………………………………………………………….6

Dokumentai susiję su problema……………………………………………………………………………………9

Tarpsektorinė komanda……………………………………………………………………………………………….9

Strateginis planas………………………………………………………………………………………………………10

ĮVADAS

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Dauginasi tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV – retrovirusų (lot. retro – atgal) šeimos atstovas. Šios grupės virusams būdinga atvirkštinė transkripcija. Retrovirusų sintezės seka: RNR DNR RNR baltymas.

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į ląstelę šeimininkę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR (kaip pagal matricą), sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to virusinė DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į žmogaus chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti daug ŽIV mutacijų. Viruso gebėjimas mutuoti ir viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš ŽIV, kuris sukelia AIDS.

AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“) – neišgydoma infekcinė liga, sukeliama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Tai ligų ir sindromų kompleksas, atsirandantis susilpnėjus žmogaus imuninei sistemai. Iš visų, imunitetą silpninančių priežasčių, labiausiai imuninę sistemą naikina ŽIV.

ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimui nustatyti naudojami metodai, nustatantys antikūnus prieš ŽIV, arba sudėtingi virusologiniai tyrimo metodai, kuriais nustatoma ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai užsikrėtusio asmens organizme randami nuo užsikrėtimo momento praėjus nuo keturių savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami infekuotais. Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po penkerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. – antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų, užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

BENDRUOMENĖS APRAŠYMAS

Stebint narkotikų vartojimą, metodiniu atžvilgiu viena sunkiausių užduočių yra nustatyti, kiek žmonių vartoja narkotikus reguliariai ir ypač kenksmingais būdais. Siekdamas įvertinti tokio pobūdžio vartojimą, ENNSC sukūrė narkomanijos rodiklį ir daugumoje ES šalių narkomanijos rodikliai iš esmės atspindi opiatų ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Pagal dabartinį vertinimą Europos Sąjungoje gali būti nuo 1,2 iki 2,1 milijono narkomanų, iš kurių nuo 850 000 iki 1,3 milijono narkotikus švirkštis pradėjo neseniai. Narkomanijos paplitimo mastą atspindintys skaičiai yra neišsamūs, todėl sunku nustatyti ilgalaikes tendencijas. Tačiau 15 senųjų ES valstybių narių rodikliai rodo, kad padėtis stabilizavosi daugelyje šalių, kur dešimtojo dešimtmečio pradžioje į heroino narkomaniją įtraukiamų asmenų skaičiai staigiai išaugo. Nors kai kurios šalys nuo 1999 m. ir toliau nurodo didėjančius skaičius, pastaruoju metu yra požymių, kad padėtis įvairiose šalyse yra skirtinga, ir ES lygmeniu narkotikų vartojimo paplitimo vaizdas nėra tolygus. Ypač didelio dėmesio nusipelno naujosios valstybės narės, nes atrodo, kad jos susidūrė su heroino problemomis vėliau, ir jose heroinas vartojamas daugiau skystuoju pavidalu.Su narkotikais susijusių mirčių ir gydymo poreikio skaičiai – tai papildomi informacijos šaltiniai, leidžiantys įvertinti narkomanijos mastą. Su narkotikais susijusių mirčių (dažniausiai dėl opiatų perdozavimo) analizė rodo, kad aukomis tampa senesni narkotikų vartotojai, o jaunesnių nei 25 metų narkotikų vartotojų užregistruotų mirčių
skaičiai nuo 1996 m. mažėja. Svarbu pažymėti, kad iš naujų ES šalių gaunami duomenys, nors jų ir nedaug, rodo, kad jaunesnių nei 25 metų narkotikų vartotojų mirčių dalis iki šiol didėjo, nors jau matosi, kad padėtis šiek tiek stabilizuojasi. Apskritai, su narkotikais susijusių mirčių Europos Sąjungoje skaičiai yra gana dideli, tačiau atrodo, kad aukščiausias taškas jau pasiektas.

AIDS ligos eigai įtakos turi:

• Ligonio amžius. Vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.

• Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.

• Mityba, gydymas, režimas. Gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.

• Užsikrėtimo būdas. Perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu -ilgesnė.

ŽIV tipas. ŽIV-1 eiga trumpesnė, ŽIV-2 ilgesnė.

POREIKIŲ ANALIZĖ

Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti – per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų jau yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Dominuojantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje – per nešvarias adatas, vartojant intraveninius narkotikus. 2003 m. tokiu būdu užsikrėtė 73 asmenys, iš kurių dauguma – vyrai. Nustatyta, jog infekuotų narkotikų vartotojų amžiaus vidurkis ŽIV infekcijos nustatymo metu – 29 metai.

Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus. Skiriami trys viruso plitimo būdai:

Lytiniai santykiai. Pasaulyje 80% užsikrėtusiųjų ŽIV užsikrėtė lytinių santykių be apsaugos priemonių metu. ŽIV užsikrėtimo tikimybė didėja, jei žmogus serga lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai, išžaginimas). Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama.

Per kraują. Narkotikų vartojimas intraveniniu būdu. Užsikrečiama leidžiantis narkotines medžiagas bendromis adatomis ir švirkštais. Galima užsikrėsti naudojantis savo švirkštais ir adatomis, traukiant į švirkštą narkotiką iš bendro indo arba plaunant švirkštą bendrame inde. Panašiai kaip ŽIV, plinta virusinių hepatitų B ir C virusai. Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1994 metais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1025 žodžiai iš 3368 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.