Aids3
5 (100%) 1 vote

Aids3

AIDS !!!

1979m. du jauni Niujorko gyventojai kreipësi á gydytojus dël labai reto auglio, Kaposi sarkomos, simptomø. Tokios pat diagnozës buvo patvirtintos ir kitø JAV miestø jaunuoliams. Ávairiuose ðalies miestuose uþregistruoti kitos retos ligos – pneumocistinio plauèiø uþdegimo – atvejai, visai tarpusavyje nesusijæ. Gydytojams prireikë nemaþai laiko suprasti, jog visi ðie atvejai yra tam tikros sistemos dalis.

Visus susirgimø atvejus jungë dvi aplinkybës: visi pacientai buvo homoseksualistai, o jø ligos rodë didelá imuninës sistemos nepakankamumà. Epidemiologai nusprendë, kas serganèius þmones skiria nuo sveikø. Jiems paaiðkëjo, kad bûdingiausia pirmøjø AIDS susirgusiø þmoniø savybë – jø homoseksualumas, todël ligos prieþastis pirmiausia siejosi su gyvenimo bûdu. Tuo tarpu tarp homoseksualistø buvo populiarûs amilnitrito pagrindu pagaminti uostomieji norkotikai, todël mokslininkams kilo klausimas, ar jie gali sutrikdyti imuninës sistemos veiklà. AIDS plito tarp þmoniø, kurie turi daug lytiniø partneriø, serganèiø lytiðkai plintanèiomis ligomis ir þarnyno infekcijomis. Todël atsirado antra teorija, kad þmonës iðsekina savo imuninæ sistemà. Pneumocistinio plauèiø uþdegimo ir Kaposi sarkomos pasirodymas tarp intraveninius narkotikus vartojanèiø narkomanø ðios teorijos nepaneigë, nes buvo tvirtinama, jog Bhepatitas ir kitos infekcijos, perduodamos per bendrai naudojamas adatas, gali iðsekinti imuninæ sistemà.

Netrukus naujajam sindromui bûdingais negalavimais pradëjo skøstis sergantys hemofilija (hemofilija – paveldëta liga, kai kraujuje nëra VIII-ojo, pagrindinio kreðëjimo faktoriaus), vyrai, moterys, vaikai, kuriems buvo perpiltas kraujas. Hemofilija gydoma VII-uoju faktoriumi, gaunamu sumaiðius tûkstanèiø donorø kraujà. Ðie faktai rodë, jog infekcijos sukëlëjas gali plisti ir per kraujà.

Iðtyrus paaiðkëjo, kad tokios ligos poþymiai buvo apraðyti net 1959m., tuomet þmonës ðià ligà vadino “pinigø liga”, nes ja sirgdavo turtingi þmonës.

Pasauliui buvo daug þinoma apie retrovirusus, kuriems priklauso ir AIDS sukeliantis virusas. JAV mokslininkai H.Teminas ir D.Baltimoras atrado pagrindiná viruso fermentà – atvirkðtinæ transkriptazæ. R.Galo sukûrë sukûrë net keletà bûdø, kaip bûtø galima surasti þmogaus imunodeficito virusà (ÞIV). 1983m. Paryþiaus institute grupë mokslininkø, vadovaujamø L.Montanjë, virusà iðskyrë ið jauno homoseksualisto, kuriam buvo nustatytas lëtinis limfmazgiø audiniø paburkimas, ir elektroniniu mikroskopu buvo padarytos pirmosios ÞIV nuotraukos.

Daugelis virusø pradeda veikti per kelias savaites. Pvz.: gripo virusui pakanka 1-5 dienø, o A hepatito virusui – maþdaug 4 savaièiø. Be kai kuriø neþymiø ligos poþymiø (pakilusios temperatûros, gerklës skausmo, iðbërimø), po keliø savaièiø pasireiðkianèiø maþdaug 70% ÞIV uþsikrëtusiø þmoniø, daugelis infekuotojø maþdaug penkerius metus nepastebi jokiø ligos poþymiø. Gerai jauèiasi ir atrodo visai sveiki, taèiau nuo pat uþsikrëtimo momento gali uþkrësti kitus. Infekuotasis virusà neðioja visà gyvenimà. Manoma, kad beveik visi ÞIV infekuoti þmonës mirs nuo AIDS.

Kai þmogus uþsikreèia ÞIV, jo imuninë sistema, bandydama neultralizuoti virusà, pradeda gaminti antikûnius. Juos aptikti daug lengviau nei patá virusà, todël antikûniø buvimu ir nebuvimu kraujyje plaèiai naudojamas ÞIV testas. Þmogus, kurio kraujyje randama antikûniø, neutralizuojanèiø ÞIV, laikomas infekuotu arba seropozityviu. Gali praeiti nuo dviejø savaièiø iki trijø mënesiø, iki kraujyje pasirodys antikûniø, nors þinoma atvejø, kai praëjo daugiau laiko. Ðis laikotarpis vadinamas “lango periodu”. Organizmo imuninë sistema, reaguodama á viruso ásiverþimà, pradeda gaminti antikûnius, deja, ne veiksmingus, nes virusas paþeidþia svarbiausias imuninës sistemos làsteles, ginanèias organizmà nuo infekcijø.

Organizmo imuninë sistema gamina antikûnius, kurie naikina viruso antigenus, o ÞIV suardo ðá procesà ir todël organizmo imuninë sistema pamaþu silpsta. Virusas apgaudinëja imuninæ sistemà, nes jo negali atpaþinti kovai su juo gaminami antikûniai. Þmogaus imuninë sistema – sudëtingas mechanizmas, kuris atpaþásta, neutralizuoja ir paðalina ligø sukëlëjus. Kadangi ÞIV ásiskverbia á pagrindines imuninës sistemos làsteles, kurioje dauginamas ir galiausiai jas sugriauna, imuninë sistema suardoma. Uþsikrëtæ ÞIV infekcija paprastai neturi jokiø poþymiø – iðimtis: ilgà laikà padidëjæ limfmazgiai. Labai svarbûs imuninës sistemos limfocitai yra T làstelës, cirkuliuojanèios kraujyje ir besikaupianèios svetimkûnio ásikverbimo vietoje. Be to ðios làstelës yra specializuotos þudikës ir padeda baltiesiems kraujo kûneliams gaminti antikûnus, koordinuoja imuninës sistemos atsakà ir praëjus pavojui jà iðjungia. T làstelë yra svarbiausias ÞIV taikinys.

1985m. Vakarø Afrikos rajonuose atsirado ligoniø, turinèiø visus AIDS simptomus, kuriø nesukëlë jau þinomas ÞIV. Mokslininkams pavyko iðskirti naujà virusà. Nustatyta, jog ðis virusas skyrësi nuo ÞIV, taèiau vëlesni tyrimai parodë, jog tai yra tik jo variantas, todël buvo pavadintas ÞIV-2.
ÞIV-2 savo genetine medþiaga skiriasi nuo ÞIV-1. Jis puola imuninæ sistemà ir juo uþsikrëtusius þmones padaro neatsparius toms paèioms oportunistinëms infekcijoms. Mokslininkai nustatë,jog þmonës infekuoti ÞIV-2

vëliau suserga AIDS.

AIDS – tai ágyto (akvizitinio) imuniteto deficito sindromas, paskutinë ÞIV infekcijos stadija. Nuo uþsikrëtimo ÞIV iki AIDS iðsivystymo gali praeiti keleri, kartais – net 10 ir daugiau metø. AIDS iðsivystymà gali paskatinti ir susirgimai kitomis ligomis.

Vystantis ÞIV infekcijai T làsteliø skaièius organizme maþëja. Serganèio AIDS þmogaus t làsteliø skaièius yra apie 200, kai tuo tarpu sveiko þmogaus 500-950 ar daugiau.

Þmogus sergantis AIDS paprastai suserga tuberkulioze, Kaposi sarkoma, grybelinëmis ligomis, bakterinëmis infekcijomis, citomegalo viruso sukeltu retinitu. Þmones, serganèius AIDS, kamuoja sekinantis sindromas, þinomas kaip “liesëjimo liga”. Dar viena ðios ligos forma AIDS demencija. Su AIDS susijusi demencija nëra oportunistinës infekcijos padarinys, – jà sukelia pats virusas.

ÞIV perdavimo bûdai:

1. Lytinis bûdas. Maþdaug 75% visø infekuotojø uþsikreèia nesaugiai lytiðkai santykiaudami. Jaunø merginø ir vyresnio amþiaus moterø lytiniai organai gamina maþiau iðskyrø, todël jos maþiau atspario ÞIV infekcijai. Tikimybë, jog vyras infekcijà perduos moteriai yra du kartus didesnë, negu moteris vyrui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 988 žodžiai iš 1953 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.