Turinys
1. Indeksų naudojimas ir jų skaičiavimas 3
2. Pasaulyje populiariausi indeksai 5
3. Lietuvos akcijų indeksai 9
4. OMXV, OMXR, OMXT indeksų dinamika 12
Literatūra 13
1. Indeksų naudojimas ir jų skaičiavimas
Savo karjeroje tiek pradedantys, tiek patyrę investuotojai anksčiau ar vėliau susiduria su iš pirmo žvilgsnio sudėtingais rinkos indeksais. Dažnai akcijų rinkos naujokui pačiam sunku suprasti, ką jie reiškia, kaip reikia indeksus interpretuoti ir panašiai, todėl savo darbe trumpai supažindinsiu su rinkos indeksų rūšimis, pagrindiniais skaičiavimo metodikos principais ir žymiausiais indeksų pavyzdžiais. Kokia buvo ir yra rinkos padėtis, koks buvo pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, ketvirtį ar mėnesį? Svarbiausias bet kokio rinkos indekso vertinimo kriterijus yra tai, kaip tiksliai atspindi pokyčius rinkoje. Indeksas nesigilina į priežastis, o pateikia rinkos pokyčių dinamiką.
Finansų rinkose prekiaujama daugybe instrumentų. Vieni brangsta, kiti – tuo pat metu pinga. Kad investuotojai geriau suvoktų bendrą rinkos pasikeitimą, kai kurie finansiniai leidiniai ir investicinės firmos sudarinėja rinkos indeksus. Indeksai gali atspindėti įvairią instrumentų imtį – biržoje kotiruojamo atskiro, tam tikros grupės akcijų, visų biržoje kotiruojamų akcijų, užbiržinės rinkos akcijų, apskritai akcijų, akcijų ir obligacijų kartu, vienos šalies akcijų, regiono akcijų, tarptautinių akcijų ir atitinkamai obligacijų indeksai.
Europos šalių akcijų indeksai
1 lentelė
Šalis Indeksas 2001 2002 Pokytis
Austrija Vienna Borse 464,80 479,20 3,10%
Belgija Brussels Total Price 7612,50 5765,60 -24,30%
Danija KAX CSE All Share 211,80 166,60 -21,40%
Suomija HEX General 8805,00 5775,40 -34,40%
Prancūzija CAC 40 4624,60 3063,90 -33,70%
Vokietija DAX 5160,10 2896,60 -43,90%
Graikija ASE General 2591,60 1780,40 -32,50%
Vengrija Budapest SE 7131,10 7798,30 9,40%
Airija ISEQ 5707,00 3995,00 -30,00%
Italija MIB Historical 22232,00 16954,00 -23,70%
Liuksemburgas LuxX Price 115,60 789,70 -29,20%
Olandija AEX All Share 966,10 631,40 -34,60%
Norvegija Oslo All Share 160,90 120,30 -25,20%
Portugalija Liuobon BVL 2030,50 1611,200 -20,70%
Rusija RTS 260,10 359,10 38,10%
Ispanija Madrid General 824,40 634,00 -23,10%
Švedija SE All-Share 239,10 149,60 -37,40%
Šveicarija SPI 4382,90 3245,50 -26,00%
Turkija ISE NATIONAL 100 13782,80 10369,90 -24,80%
Didžioji Britanija FT-SE 100 5217,40 3940,40 -24,50%
*Šaltinis: Gitanas Kancerevyčius „Finansai ir investicijos“Analitikas yra laisvas sudaryti savo indeksą, kuris jam būtų parankus ir pagal jo norą atspindėtų instrumentų kainas, tačiau biržos, turinčios organizacinę struktūrą, finansiniai leidiniai, kurie taip pat yra organizacinės struktūros, skelbia oficialius indeksus. Tuo tarpu užbiržinėje rinkoje indeksus skaičiuoja daugiau toje rinkoje prekiaujančios firmos. Indeksą galima traktuoti kaip tam tikro finansinių instrumentų portfelio su tam tikra struktūra vertės pokyčius, fiksuojamus per laiką. Tačiau norint, kad indeksas būtų sėkmingas, jis turi būti naudingas ir apskaičiuotas pagal realius instrumentus. Indeksai naudojami keletui tikslų:
• Indekso reikšmės naudojamos apskaičiuoti visos rinkos ar jos dalies pelningumą per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra kontrolinis, pavyzdinis pelningumas, naudojamas įvertinti atskirų investicinių portfelių valdymo efektyvumą. Pagrindinė prielaida vertinant portfelio pelningumą yra ta, kad iš daugelio rinkoje esamų instrumentų sudaręs portfelį, investuotojas turi pasiekti panašų su rinka pelningumą. Tokiu būdu, portfelio valdytojas yra labai geras, jei jis sugeba sukonstruoti tokį portfelį, kurio pelningumas būtų didesnis negu rinkos.
• Indeksai leidžia sukurti portfelį. Kitaip tariant, investuojama į indekse įtrauktus instrumentus su atitinkamomis proporcijomis. Tada tokio portfelio pelningumas atitiks indekso pelningumą. Todėl indeksas turi būti apskaičiuotas pagal realius instrumentus ir realiai išmatuojamomis sudėtinių dalių kainomis, kad į jį kaip portfelį būtų galima investuoti, o indekso sudėtinėmis dalimis būtų galima prekiauti. Toks investavimas yra patogus, nes yra sudėtinga nuolat viršyti indekso pelningumą. Pagal indeksą formuojami ir indekso fondai. Pradžioje buvo tik akcijų rinkos indeksai, tad ir indekso fondai buvo tik akcijų fondai, bet vėliau buvo sukonstruoti ir obligacijų indeksai, ir indekso fondai ėmė sudarinėti obligacijų portfelius.
• Indeksus analitikai ir kiti finansų rinkos dalyviai naudoja tirti veiksniams, nuo kurių priklauso finansinių instrumentų rinkos kainų pokyčiai. Kitaip tariant, indeksai parodo bendrą rinkos kainų svyravimą. Taip pat analizuojant indeksus lyginamos atskirų šalių rinkos ir atskirų instrumentų, kaip akcijos ir obligacijos rinkos.
• Indeksai naudojami techninėje analizėje ateities kainų pokyčiams nuspėti.
• Indeksai kapitalo rinkos teorijoje atspindi rinkos, arba sisteminę riziką, kurios negalima diversifikuoti, o tuo pačiu naudojamas matuoti atskiro finansinio instrumento rizikai. Šiuo atveju rizika matuojama kaip indekso nepastovumas.
Svarbu yra į indeksą įtrauktų imtis – imties dydis, imties plotis ir imties šalis. Jeigu iš aibės parenkama tinkama imtis, tai ji gali pakankamai tiksliai atspindėti visą
aibę. Imtis turi atspindėti aibę, kitaip jos dydis bus nesvarbus. Tam tikru metu didelės imties kaštai persveria naudą, tad dydis turi būti toks, kad atspindėtų aibę. Kitaip sakant, kad atskleistų visų tam tikroje rinkoje prekiaujamų instrumentų elgsena, nebūtina juos visus įtraukti į imtį.
Praktikoje naudojami trys pagrindiniai svorio suteikimo atskiriems nariams principai:
• Kainos. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Tokie indeksai yra DJIA ir Nikkei. Jie turi trūkumus, kad automatiškai neįvertina akcijų smulkinimo, ir kad didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti firma, ar tai jauna firma su maža kapitalizacija;
• Vertės. Šiuo atveju pirmiausia apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė, kuri tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50. Kiekvieną kartą skaičiuojama nauja indekso instrumentų rinkos vertė, ir lyginama su baze
• Nesvertinės. Šiuo atveju svorio visai nėra, t.y. visi įtraukti instrumentui turi vienodą svorį, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio. Galima įsivaizduoti, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Kitaip tariant, indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų pokytis procentiškai yra vienodas. Kartais indeksas skaičiuojamas ne pagal aritmetinį, o pagal atskirų procentinių kainų pokyčių geometrinį vidurkį.