Akciju indeksai
5 (100%) 1 vote

Akciju indeksai

TURINYS

Įvadas 3

1. Akcijų indeksai ir jų sudarymo metodai 3

1.1 Indeksai pagal sudarymo metodiką 5

1.2 Indeksai pagal ekonomikos sektorių 9

1.3 Indeksai pagal bendrovių dydį 10

1.4 Indeksai pagal geografinę apimtį 10

2. ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ INDEKSŲ PAVYZDŽIAI 12

3. OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksai ir jų sudarymas 18

3.1 Sektorių ir ekonominės veiklos klasifikacija OMX Baltijos šalių VP rinkoje 19

3.2 Tinkami įtraukimui į indeksus VP OMX Baltijos šalių VP rinkoje 20

3.3 OMX Baltic visų akcijų ir sektoriniai indeksai 20

Išvados 24

Literatūros sąrašas 25



Įvadas

Vertybinių popierių rinkos analizė atliekama remiantis tam tikrais rodikliais. Akcijų kurso svyravimus rinkoje apibūdina specialūs indeksai. Indeksas – tai statistinis rodiklis, parodantis kokio nors proceso pasikeitimus. Svarbiausias bet kokio rinkos indekso vertinimo kriterijus yra tai, kaip tiksliai jis atspindi pokyčius rinkoje. Indeksą galima traktuoti kaip tam tikro finansinių instrumentų portfelio su tam tikra struktūra vertės pokyčius, fiksuojamus per laiką. Vertybinių popierių rinkos analizė atliekama remiantis tam tikrais rodikliais. Bendriausiai rinkos tendencijas atspindi biržos indeksai. (Indeksas – tai statistinis rodiklis, parodantis kokio nors proceso pasikeitimus). Akcijų kurso svyravimus rinkoje apibūdina specialūs indeksai. Visos pasaulio vertybinių popierių biržos turi savo indeksus. Vieni jų yra skaičiuojami kaip paprastas aritmetinis kursų vidurkis, kurį veikia akcijų kaina: kuo ji didesnė, tuo didesnė jos įtaka indeksui. Kiti – kaip svertinis kursų vidurkis ir tokiam didžiausią įtaką daro bendrovių dydis: kuo didesnė bendrovė, tuo didesnė jos įtaka indeksui. Indeksas nesigilina į priežastis, o pateikia rinkos pokyčių dinamiką. Svarbu, kaip į indeksą įtraukiami instrumentų imtis – imties dydis, plotis ir šaltinis. Jeigu iš aibės parenkama tinkama imtis, tai ji gali pakankamai tiksliai atspindėti visą aibę. Siekiant atskleisti visų tam tikroje rinkoje prekiaujamų instrumentų elgseną, nebūtina juos visus įtraukti į indeksą.

Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulio rinkose naudojamus akcijų indeksus, jų skaičiavimo metodus. Šiam tikslui pasiekti darbe formuluojami sekantys uždaviniai:

• Apibrėžti kaip indeksai skirstomi pagal jų skaičiavimo metodiką, geografinę apimtį, ekonomikos sektorius, pagal bendrovių dydį;

• Aprašyti kokie naudojami populiariausi indeksai pasaulyje;

• Išskirti OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksus – jų skaičiavimo ypatumus.

Tagi darbe bus išsamiai išanalizuotį akcijų indeksai, jų ksaičiavimo metodai, naudojimo galimybės. Šie rinkos indeksai yra lyg šalies ekonominio gyvenimo barometrai, parodantys investuotojams, kokios nuotaikos — „buliaus“ ar „meškos“ — vyrauja rinkoje. Rimti fondų valdytojai visada nurodo rinkos indeksą, į kurį bus orientuojamasi. Kiekvieno investuotojo tikslas — aplenkti rinkos indeksą.

1. Akcijų indeksai ir jų sudarymo metodai

Ankščiau ar vėliau pradedantieji investuotojai susiduria su rinkos indeksais. Dažniausiai iš pradžių jiems būna sunku suprasti jų paskirtį ir skaičiavimo metodiką bei interpretuoti jų reikšmes ir pokyčius. Šiame darbe pabandysime trumpai juos apžvelgti ir paaiškinti.

Pagrindinė indeksų paskirtis- suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką. Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai.

Indeksas – tai santykinis dydis, kiekybiškai apibūdinantis ekonominio reiškinio kitimą laiko ar erdvės atžvilgiu. Indeksai išreiškiami skaitmenimis. Šie skaitmeniniai dydžiai yra periodiškai atnaujinami, kad galėtų atspindėti tiriamų ekonominių reiškinių kiekybinius pokyčius. Kitaip sakant, ši skaitmeninė reikšmė rodo kintamojo santykinį dydį per tiriamąjį laikotarpį, jo dydžio tam tikru pagrindiniu laiku atžvilgiu.

Indeksas turi atspindėti pokyčius tų rinkų, kurioms jie taikomi. Kuo dažniau fiksuojami rinkos pokyčiai, tuo indeksas informatyvesnis: jis gali būti skaičiuojamas kiekvieną valandą, kiekvieną dieną ar kiekvieną mėnesį. Nūdienos kompiuterinė technika leidžia skaičiuoti pokyčius, vykstančius kiekvieną minutę.

Indeksas turi padėti nustatyti rinkos tendencijas, t.y. parodyti, ar rinka smunka, kyla ar yra stabili. Tendencijas galima nustatyti tik tada, kai yra ilgalaikiai indekso matavimai: turi būti daugiametė indekso statistika. Kuo daugiau metų indeksas yra skaičiuojamas, tuo tiksliau galima prognozuoti indekso raidą, o kartu – ir rinkos, kurią jis atspindi, raidą.

Praktikoje naudojami trys pagrindiniai svorio suteikimo atskiriems nariams principai:

• kainos. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Tokie indeksai yra DJIA ir Nikkei. Jie turi trūkumus, nes neįvertina akcijų smulkinimo, didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti įmonė,
ar tai jauna įmonė su maža kapitalizacija;

• vertės. Apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė (kapitalizacija), kuri tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50. Didelės įmonės akcijos su didesne kapitalizacija indekso vertei turės daugiau įtakos, negu mažos įmonės akcijos;

• nesvertinės. Šiuo atveju svorio visai nėra, t.y. visi įtraukti instrumentai turi vienodą reikšmę, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio. Daroma prielaida, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų procentinis pokytis yra vienodas. Indeksas gali būti skaičiuojamas pagal atskirų procentinių kainų pokyčių aritmetinį arba geometrinį vidurkį.

Kai kurių rinkų indeksai skaičiuojami šimtą ir daugiau metų, o kiti – vos keletą mėnesių. Kad naujieji indeksai turėtų šiokią tokią „statistinę istoriją“, jie labai dažnai apskaičiuojami atgaline data; tai lengvai padaro šiandienos kompiuteriai. Atgaline data apskaičiuoti indeksai ne visai tiksliai atspindi „realias“ buvusias rinkos tendencijas; todėl labai svarbūs yra ilgalaikiai natūraliai susiklostę indeksai.

Natūraliai susiklosčiusių indeksų nėra daug, kadangi anksčiau nebuvo pajėgios skaičiavimo technikos, su kuria būtų galima skaičiuoti daug indeksų ir daryti tai dažnai. Kad anksčiau buvo mažai indeksų, lėmė ir skurdi bendroji statistika. Visų indeksų sudarytojai nurodo pradinę datą, nuo kurios skaičiuojamas indeksas, ir suteikia tam tikrą skaitmeninę reikšmę. Pvz., LITIN indeksas skaičiuojamas nuo 1997 m. balandžio 4 d. ir jo pradinė reikšmė lygi 1000. Skaitmeninės reikšmės, didesnės ar mažesnės už 1000, rodo, kad bendrąją į indekso bazę įtrauktų vertybinių popierių vertė padidėjo ar sumažėjo.

Apibendrinant galima teigti, jog akcijų indeksai kiekybiškai rodo tam tikros akcijų rinkos kitimą laiko atžvilgiu. Tai ir yra pagrindinė akcijų indekso paskirtis – padėti nustatyti rinkos tendencijas. Tam, be abejo, yra reikalingi dideli duomenų masyvai, turintys kuo senesnių istorinių duomenų. Tačiau egzistuoja ir pakankamai nauji akcijų indeksai, neturintys istorinių reikšmių, todėl kompiuteriniais skaičiavimais „sukuriamos“ indekso reikšmės atgaline tvarka.

1.1 Indeksai pagal sudarymo metodiką

Ankščiau ar vėliau pradedantieji investuotojai susiduria su rinkos indeksais. Dažniausiai iš pradžių jiems būna sunku suprasti jų paskirtį ir skaičiavimo metodiką bei interpretuoti jų reikšmes ir pokyčius. Šiame darbe pabandysime trumpai juos apžvelgti ir paaiškinti.

Pagrindinė indeksų paskirtis- suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką. Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai. Pvz. paveikslėlyje pateikti metų laikotarpio BALTIX (pilkas) ir OMXV (oranžinis) indeksų grafikai.

1 Paveikslas. BALTIX (pilkas) ir OMXV (oranžinis) indeksų grafikaiŠaltinis: Portalas investuotojams//http://www.traders.lt/page.php?id=98 / prisijungimo laikas 2008-05-22

Tik užmetus akį galima padaryti kelias išvadas: nuo 2005 m. spalio Vilniaus biržoje prasidėjo nuosmukis, kuris tęsėsi ir savo dugną pasiekė tik 2006 m. rugpjūtį. Beje kitose Baltijos biržose (Latvijos ir Estijos) nuosmukis buvo kur kas nuosaikesnis ir BALTIX indekso vertė mažėjo ne taip drastiškai, o indeksas kilti pradėjo jau birželio viduryje. Indeksų rūšys, skirtumai ir sudarymo metodai Finansų rinkose yra naudojama begalės indeksų. Tarpusavyje indeksai skiriasi į juos įtrauktais vertybiniais popieriais ir indekso apskaičiavimo taisyklėmis. Kad pilnai suprasti indeksus, labai svarbu žinoti jų sudarymo ir skaičiavimo metodikas. Dažniausiai yra naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai. Panagrinėkime indekso sudarymo ir skaičiavimo būdus atskirai tardami, kad jis sudarytas iš dviejų rūšių akcijų A ir B. Dar sutarkime, kad yra išleista 1500 A akcijų ir 2000 B akcijų, o nulinės dienos pabaigoje per uždarymą jų kainos buvo atitinkamai 10 litų ir 20 litų.

Pagrindinis požymis, pagal kurį skirstomi akcijų indeksai – sudarymo metodika. Čia išskiriamos trys indeksų rūšys pagal svertinio vidurkio „svorio“ tipą:

1. „Svorio“ matu naudojantys kainą.

2. „Svorio“ matu naudojantys pajamas.

3. „Svorio“ matu naudojantys kapitalizaciją.

Pirmasis metodas yra paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalinama iš pastovaus daliklio, taip nustatoma vidutinė reikšmė. A ir B akcijų indekso nulinei dienai daliklis bus lygus akcijų skaičiui, t.y. 2. Tokiu būdu vidutinė nulinės dienos kaina bus lygi 15 [(10+20)/2]. Tai ir yra indekso dydis. Dažniausiai pradinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui 100. Indeksų skaičiavimo metodikoje būna numatyta įvairių netipinių atvejų – vienas iš jų
skaidymas. Kiekvieną kartą, kai akcijos yra skaidomos, daliklis koreguojamas. Remdamiesi ankstesniu pavyzdžiu, tarkim, kad pirmąją dieną įvyko B akcijos skilimas santykiu 2 : 1 ir jos kaina per uždarymą buvo lygi 11 Lt. A akcijos kaina 13 Lt. Aišku, kad tokioj situacijoj rinka kyla, nes įvertinus akcijos skilimą, abiejų akcijų kaina pakilo. Jei indekso skaičiavimo metodika nebūtų pakeista, tai jo dydis pirmą dieną būtų 12 [(13+11)/2]. Tai reikštų, kad rinka krito, tačiau iš tikrųjų indeksas turėtų išaugti iki 17,5 [(13 + 11×2)/2], t.y. prieaugis sudarė 16,67% [(17,5-15)/15].Tai tik vienas iš daugelio indekso korekcijos pavyzdžių. Visi kiti netipiniai atvejai, įtakojantys indekso reikšmę būna detaliai aprašyti konkretaus indekso skaičiavimo taisyklėse, kurios neretai užima keliolika ar net keliasdešimt lapų.

Žymiausias aritmetinio kainų įvertinimo indekso pavyzdys – Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Šiuo metu jo skaičiavimo bazė susideda iš 30 stambių kompanijų akcijų, tačiau pradžioje jį sudarė tik 12 kompanijų. Nors indeksą sudaro 30 kompanijų, tačiau dėl aukščiau aptartų netipinių atvejų šiai dienai taikomas daliklis yra apie 15. Šis indeksas ko gero yra labiausiai sekamas pasaulio finansų rinkos dalyvių, tačiau verta pastebėti, kad jo pokyčius lemia ne procentiniai, o absoliutūs piniginės išraiškos pokyčiai, pvz. Microsoft akcijos kainai pakilus nuo $22 iki $28, į DJIA indekso pokytį bus įskaičiuoti ne 27 proc., o 6 doleriai. Plačiau apie šį indeksą ir jo skaičiavimo taisykles galima pasiskaityti Dow Jones tinklapyje : http://www.djindexes.com

Tokio tipo akcijų indeksai yra lengvi apskaičiuoti, tačiau mažos kapitalizacijos įmonės ir jų akcijos turi didesnę įtaką nei didelės bendrovės, o taip pat indekso reikšmė priklauso nuo akcijos pradinės reikšmės.

Antras metodas yra akcijų vertės nustatymas, arba įvertinimas pagal kapitalizaciją. Antrojo tipo akcijų indeksai – svorio matu naudojantys „pajamas“ – apskaičiuojami ankstesnio periodo indekso reikšmę dauginant iš aritmetinio pokyčio vidurkio. Šio metodo esmė: akcijų kainos dauginamos iš akcijų skaičiaus esančio apyvartoje ir visos taip gautos kapitalizacijos sumuojamos. Po to šis skaičius dalinamas iš bendros kapitalizacijos, buvusios nulinę indekso skaičiavimo dieną ir dauginamas iš nustatytos pradinės indekso reikšmės.

Pavyzdys: remdamiesi aukščiau pateiktu pavyzdžiu apskaičiuokime kapitalizacijos rinkos indeksą. Pradine rinkos baze pasirinkime 100. Bendra rinkos kapitalizacija 0 dieną yra lygi 55000 [(10 x 1500) + (20 x 2000)]. Pirmos dienos rinkos kapitalizacija yra 63000 [(13 x 1500) + (11 x 4000)]. Padalinus 63000 iš 55000 ir padauginus iš 100, gausime indekso reikšmę pirmai dienai, kuri lygi 115,45 (padidėjo 15,45%).

Žymiausi tokio tipo indeksai yra “Standard & Poor’s”. Pavyzdžiui, S&P 500 – tai 500-ties stambiausių JAV kompanijų akcijų kainų indeksas. “Standard & Poor’s “ taip pat atskirai apskaičiuoja pramoninių, transporto, komunalinių, finansinių kompanijų ir kitus akcijų kainų indeksus. Daugiau informacijos apie S&P indeksus galima rasti tinklapyje: http://www.standardandpoors.com

Kitos organizacijos apskaičiuoja indeksus, remiantis platesne baze. Niujorko fondų birža (NYSE) skaičiuoja indeksą, įtraukiantį visas akcijas. Amerikos fondų birža (AMEX) apskaičiuoja indeksą tų akcijų, kuriomis joje prekiaujama. Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija (NASD) skaičiuoja NASDAQ indeksą automatinės kotiruočių sistemos pagalba. Šis indeksas įtraukia maždaug 5000 nebiržinės rinkos akcijų. Be to NASD dar apskaičiuoja pramoninį, bankinį, draudimo ir komunalinių firmų indeksus. NASD publikuoja dar kelis indeksus akcijų, kurios priklauso Nacionalinei rinkos sistemai (National Market System, NMS). Didžiausią bazę turintį kainų indeksą pateikia Wilshire asociacija. Šis indeksas, vadinamas Wilshire 5000 įtraukia visas akcijas kotiruojamas New York’o ir Amerikos fondų biržose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis užbiržinėmis akcijomis. Šis indeksas taip pat yra pakankamai lengvas apskaičiuoti, tačiau vėlgi mažų bendrovių akcijos turi per didelį „svorį“, lyginant su didelėmis.

Trečias indeksų apskaičiavimo būdas – lygaus vertinimo metodas (equal weighting). Toks indeksas skaičiuojamas kasdien dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina). Pavyzdžiui, indekso susidarančio iš A ir B akcijų reikšmė bus apskaičiuojama taip: reikia apskaičiuoti 1-os dienos kainų santykines reikšmes. Jos bus lygios 1,3 (13/10) akcijoms A ir 1,1 (11×2/20) akcijoms B. Po to apskaičiuojamas santykinių reikšmių aritmetinis vidurkis: (1,3 +1,1)/2 = 1,2 Jeigu nulinę dieną indekso reikšmė buvo 100, tai pirmą dieną bus lygi 120 (100 x 1,20), t.y. padidės 20%.

Be aukščiau paminėtų dažniausiai naudojamų indeksų skaičiavimo metodikų yra ir kitų, tačiau jų paplitimas žymiai mažesnis. Pvz. agentūra “Value Line“ pateikia populiarų indeksą, kuriam apskaičiuoti nenaudojamas nei kainų, nei kapitalizacijos, nei lygaus vertinimo metodas. Šis indeksas apskaičiuojamas dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių
reikšmių geometrinio vidurkio. Jis vadinasi “sudėtinis (geometrinis) indeksas” (“Value Line Composite (Geometric) Index”).

Pavyzdys: geometriniam indeksui apskaičiuoti naudojamas A ir B kainų santykinių reikšmių geometrinis vidurkis: jeigu praeitos dienos (nulinė diena) indekso reikšmė buvo 100, tai pirmos dienos reikšmė bus 119,58 (100 x 1,1958) -indekso reikšmė išaugo 19,58%. Praktikoje galime sutikti įvairių kitokių indekso skaičiavimo modifikacijų. Vilniaus vertybinių popierių birža naudoja kapitalizacijos OMXV indeksą. Detalias jo skaičiavimo taisykles pateiktos šiame dokumente: http://www.baltic.omxgroup.com/upload/legal/lt_OMX_Vilnius.pdf

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2367 žodžiai iš 7850 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.