Kauno jėzuitų gimnazija
Ekonomikos referatas
Akcijų rinka lietuvoje
Darbą atliko: IIb klasės mokinys
Tikrino:mok.
Kaunas 2004
Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Vertybinių popierių rinkose darosi sunku dirbti finansų makleriams, analitikams ir investitoriams. Prognozuoti rinkas tampa sudėtinga. Spekuliavimas akcijomis aktyviose akcijų rinkose darosi labiau rizikingas, bet pelningesnis užsiėmimas.
Akcijų rinkų “demokratiškėjimas” paskatino daugiau žmonių domėtis akcijų rinkomis, jos teikiamomis galimybėmis. Ateinant į vertybinių popierių rinkas naujoms informacinėms technologijoms pats investavimo procesas techniniu požiūriu pasidarė supaprastėjęs ir nereikalaujantis didelių sąnaudų, bei gilių žinių. Nepaskutinį vaidmenį suvaidino už investavimo paslaugas mažėjantys komiso procentai. Tai leidžia platesniam ratui žmonių įeiti į akcijų rinką. Lietuvoje komiso dydis vidutiniškai siekia 0,8 – 2 proc. nuo sudaromo sandorio vertybinių popierių biržoje vertės.
Investavimas į vertybinius popierius kartais turi mados savybių. Tai ne kartą pasireiškė JAV, kurioje daugiau kaip pusė gyventojų savo laisvas lėšas investuoja į vertybinius popierius. Šiandien sunku tiksliai pasakyti kiek sąmoningų investuotojų yra Lietuvoje, nes daugumoje vyrauja valstybės “padaryti” akcininkai, t.y. sovietmečiu išdirbę įmonėse žmonės nepriklausomybės metais pagal vyriausybės nutarimus automatiškai gavę akcijų. Kaip taisyklė dauguma “padarytų” akcininkų yra garbaus amžiaus piliečiai, o jų turimos akcijos vos gyvuojančių ar bankrutuojančių bendrovių.
Informacijos perdavimo technologijos patobulėjo tiek, kad visi investitoriai atsidūrė vienodame gaunamų rinkos naujienų lygyje. Laikraščiai, radijas, televizija, internetas sparčiai orentuojasi į investitorių reikiamos informacijos pateikimą. Lietuvoje nei viena žiniasklaidos priemonė nebeapsieina be verslo žinių. Stebime konkurenciją kas greičiau, išsamiau pateiks naujienas. Belieka laukti verslo dienraščio, kurio numeriai pasirodys du kartus dienoje ryte ir vakare. Paskelbtos naujienos momentaliai veikia investitorių nuotaikas, kas automatiškai persikelia į vertybinių popierių rinką kaip akcijų kurso pasikeitimai. Neveltui sakoma, kad gyvename informacijos amžiuje, o informacija – brangus turtas. Prie informacijos gausybės turi prisiderinti investicinių fondų vadybininkai, makleriai, analitikai, investitoriai. Šiame amžiuje jie priversti ieškoti naujų investavimo strategijų, kurios padės išlikti ypač dinamiškoje rinkoje.
Svarbų vaidmenį vertybinių popierių rinkoje vaidina prognozavimas. Ateinant naujoms technologijoms į pramonės įmones sunku pasakyti kaip tai atsilieps ateities bendrovės pelnams. Būsimuosius bendrovės pelnus investitoriai įvertina atitinkama bendrovės akcijų kaina. Prognozių rezultatai priklauso nuo informacijos srauto.
Žinant kas iššaukia staigius akcijų kursų svyravimus vertybinių popierių rinkos ekspertai dosniai dalinasi patarimais kaip reikia apsisaugoti nuo galimų investicinių nuostolių tokiose rinkose. Pirmiausia investitorius turi nuspręsti savo investavimo horizontą, t.y. kiek laiko jis laikys pozicijas rinkoje. Biržose, kuriose kotiruojamos akcijos pasižyminčios dideliu vertės svyravimu, patartina investitoriui investavimo horizontą pasirinkti ilgėlesnį. Antra, pagal galimybes esančias vertybinių popierių rinkoje, apdrausti savo investicijas išvestiniais finansiniais instrumentais. Deja Lietuvos vertybinių popierių rinka skurdoka išvestiniais finansiniais instrumentais. Išvestinių finansinių instrumentų stoka pateisinama maža biržos apyvarta ir mažu kapitalo rinkos aktyvumu. Populiariausi išvestiniai vertybiniai popieriai (tiksliau reiktų sakyti sandoriai) repo, “short sell”. Apsidraudimui tinkamiausi yra opcionai, kurie mūsų šalyje dar nerealizuojami. Lietuvos rinkos sąlygomis investitorius realiausiai savo vertybinių popierių portfelį gali apsisaugoti tinkamai jį diversifikavęs.
2004 m. pelningiausia investuoti į kylančių rinkų, tarp jų ir Lietuvos, akcijas, obligacijas bei išsivysčiusių šalių mažos kapitalizacijos bendroves, teigia investicinių paslaugų bendrovė „F&C M
„Net ir įvertinus akcijų kainų prieaugį nuo šių metų kovo, mūsų prognozės labiau teigiamos nei neigiamos“, – teigia, Tonis Brokardas (Tony Broccardo), „F&C Management“ vyriausiasis investicijų specialistas.
Pasaulio akcijų kainų pokyčius atspindintis MSCI indeksas nuo kovo žemumų pašoko 41% , o per pastaruosius 12 mėn. jo prieaugis siekia 26%.
90 mlrd. EUR vertės investicijas valdantis „F&C Management“ padidino cikliškai kintančių akcijų dalį savo portfelyje, kadangi pastaruoju metu skelbiami itin geri JAV makroekonominiai rodikliai – pavyzdžiui, gamybos sektoriaus perspektyvos dabar yra geriausios per pastaruosius 20 metų.
„Naujųjų metų pradžioje kapitalo rinkoje turėtų vyrauti tos pačios tendencijos kaip ir pastaruosius 6
mėnesius“, – teigė p. Bokardas.
Tačiau „F&C Management“ prognozuoja, jog kitąmet investicijų grąža nebus tokia didelė kaip 2003 m., išskyrus nebent investicijas į kylančių rinkų akcijas.
Besibaigiant 2003-iesiems jau vargu ar kas šiemet pavys Baltijos biržų akcijų, sklypų ir butų Lietuvos miestuose kainų augimą. Viso šios turto kainos šiemet augo sparčiau nei pernai, o jų augimą skatino būsimoji Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Kitąmet, anot ekspertų, vargu ar galima tikėtis panašaus augimo.