Akcijų varantai
5 (100%) 1 vote

Akcijų varantai

Turinys

Įvadas 3

1. Varantų apibrėžimas 4

2. Varantų realizacijos kaina 6

2.1. Varantų kainos nustatymas 7

2.2. Spekuliacija akcijų kainomis ir jų varantais .10

3. Varantų pranašumai, rizika ir jų rinka .11

4. Obligacijos su akcijų varantais ir konvertuojamos obligacijos

palyginimas .13

Išvados .17

Literatūra .18

Įvadas

Kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi begale gėrybių ir paslaugų – maitindamasis, rengdamasis, rūpindamasis stogu virš galvos ar paprasčiausiai leisdamas laiką savo malonumui. Savaime suprantama, jos mums prieinamos, jei esame pasirengę už jas mokėti. Pajamų gavimo būdų yra įvairių, vienas iš jų yra investicijos.

Bet kuris finansų rinkos dalyvis siekia to paties tikslo – padidinti savo kapitalą. Tai pasiekiama gaunant palūkanas, dividendus už akcijas, indėlius ir kt.. Pasaulyje yra daug investavimo būdų: į akcijas, į indėlius, į draudimą, į nekilnojamąjį turtą – to pasirinkimas priklauso tik nuo investuotojo. Investuotojo natūralus noras – apsaugoti savo pinigus, t.y., savo investiciją.

Išvestinis vertybinis popierius – finansinis instrumentas, kurio charakteristikos ir vertė priklauso nuo pagrindinio instrumento ar turto (prekės, obligacijos, akcijos ar valiutos) charakteristikų bei vertės. Pasaulio vertybinių popierių biržose prekiaujama akcinių bendrovių akcijomis bei depozitoriumo pakvitavimais dėl akcijų, bendrovių, vyriausybių, savivaldos organų išleistais skolos vertybiniais popieriais, teisėmis, investicinių fondų akcijomis, išvestiniais vertybiniais popieriais (pvz., pasirinkimo sandoriai, ateities sandoriai, varantai) ir kitais instrumentais.

Varantas yra finansinė priemonė, kuri suteikia jo turėtojui teisę pirkti paprastąsias akcijas arba obligacijas už nustatytą kainą iki ilgalaikės pirkimo teisės varanto galiojimo termino pabaigos. Už ją galima atsiskaityti pristatant pačius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą. Kartais varantas siūlomas kartu su vertybiniais popieriais kaip paskata pirkti.

Darbo tikslas. Taigi šiuo darbu apžvelgsiu akcijų varantus, jų kainos kitimą, spekuliaciją jais bei jų privalumus ir trūkumus lyginant su kitomis finansinėmis priemonėmis.

1. Varantų apibrėžimas

Akcijų varantas – tai sertifikatas, suteikiantis jo savininkui teisę įsigyti tam tikrą kiekį kompanijos akcijų už fiksuotą kainą. Ta teisė gali būti realizuojama nuo numatytos dienos.

Varantai panašūs į kolų aukcionus akcijoms. Kolų aukcionai suteikia jų savininkui teisę pagal jo nuožiūrą įsigyti tam tikrą kiekį akcijų nustatytą dieną (dienas) ateityje ( arba laikotarpyje tarp dviejų nustatytų datų) ir už tam tikrą sumą. Bet akcijų opcionai išleidžiami dileriais ir sukasi aukcionų rinkoje. Varantai dažniausiai išleidžiami kompanijų, kurių akcijos ar obligacijos gali būti įsigytos varantų savininkų. Jeigu ta teisė įgyvendinama tai kompanija išleidžia naujas akcijas arba obligacijas už fiksuotą kainą – todėl varantus dar vadina „teise įsigyti“.

Varantai laikomi galiojančiais tik nustatytą laikotarpį, po to jų galiojimas baigiasi. Teisė panaudoti varantą įgyvendinama per nustatytą laikotarpį ateityje, arba per laikotarpį nuo nustatytos datos pradžios iki galiojimo pabaigos.

Varantai būna „amerikietiško tipo“, jeigu jie realizuojami per periodą tarp numatytos datos ir galiojimo laiko pabaigos, ir „ europietiško tipo“, jeigu jie realizuojami numatytą dieną. (Šie pateikti terminai paimti iš opcionų rinkos kur jie dažniausiai vartojami). Varantai, kaip taisyklė, išleidžiami savo kompanijų. Jie daugeliu atvejų primena akcijų opcionus, išleidžiamus kompanijų. Pavyzdys: Britų kompanijos Alfa apyvartoje 50 milijonų akcijų, kurių kiekvienos nominali kaina 1 svarų sterlingų. Jų einamoji rinkos kaina sudaro 400 pensų. Kompanija išleidžia 1 milijoną akcijų varanto, suteikiančio teisę savininkams įsigyti paprastų Alfos akcijų naujos laidos po 5 metų už 480 pensų. Galima daryti išvadą, kad jeigu varantai bus realizuoti per 5 metus, kompanija išleis 1 milijoną naujų akcijų ir gaus 4,8 milijonų svarų sterlingų. Jeigu jokių dar naujų Alfa akcijų išleidimų nebus organizuojama, tai paprastų akcijų kiekis apyvartoje pakils nuo 50 iki 51 milijono.

Kada išleidžiami varantai. Varantai išleidžiami kaip vardiniai arba pateikėjui kaip sertifikatas. Jie gali būti išleidžiami kompanijos darbuotojams ir šiuo atveju akcijų varantai primena akcijų opcionus darbuotojams. Skirtumas tik tame, kad varantai gali būti parduodami, o opcionai darbuotojams yra duodami veltui. Labiausiai paplitęs varantų išleidimo būdas, tai išleidimas nepadengtų obligacijų su akcijų varantais. Juos kai kada dar vadina obligacijomis su akcijų varantais.

Obligacijos su akcijų varantais. Obligacijos yra įsiskolinimas, o obligacijų pirkėjas yra skolintojas. Dažniausiai skolinasi vyriausybės, savivaldybės ir didelės, žinomos bendrovės. Visoms joms reikia pinigų: visuomeniniam sektoriui vystyti, biudžeto deficitui kompensuoti arba verslui plėsti. Obligacijos – tai įsipareigojimai: 1) pasibaigus nustatytam laikui grąžinti kreditoriui (šiuo atveju obligacijos savininkui) tam tikrą pinigų sumą, kurią skolininkas gavo išleisdamas
obligaciją; 2) mokėti palūkanas nuo nominalios, t.y. obligacijoje pažymėtos, vertės. Obligacinių akcijų varantų išleidimas pasiskirsto tarp investitorių, kurie įsigyja obligacijas. Bet pakartotinėje rinkoje varantai gali būti apyvartoje ir savistoviai. Obligacijų padengimo laikotarpis, kaip taisyklė, yra 5 – 10 metų, o varantų galiojimo laikas – 3 – 5 metai. Obligacijos su akcijų varantais – tai „hibridinis“ instrumentas, nes susideda iš :

1. nepadengtos obligacijos, dažniausiai su fiksuotu kuponų užstatu ir su tam tikru padengimo laikotarpiu;

2. paprastų akcijų varantų.

Obligacijų su akcijų varantais savininkai gauna ir pajamas už obligacijas, ir taip pat turi teisę turėti nepadengtas obligacijas bei turi galimybę gauti naudos nuo kompanijos akcijų kainų pakilimo. Pavyzdys: Britų kompanija Beta planuoja išleisti obligacijas su akcijų varantais. 5 procentų obligacijos galioja 10 metų ir jos bus padengtos pagal nominalą. Vieno varanto nominali kaina atitinka 100 svarų sterlingų įvertintos obligacijos kainą. Akcijų varantai savo savininkams suteikia teisę įsigyti akcijų santykiui 1 su 2 už 160 pensų. Ta teisė gali bet kada būti realizuota per 5 metus nuo išleidimo datos. Bet po 10 metų varantų galiojimo laikas baigiasi (kaip ir obligacijų padengimo terminas). Einamoji Beta akcijų kaina 15 pensų. Taigi pirkėjams siūlomos obligacijos su fiksuotu procentiniu užstatu ir galimybe pasinaudoti Beta akcijų kainų augimu, jeigu tik toks bus per sekančius 5 – 10 metų. Pavyzdžiui įsivaizduokime, kad per penkis metus akcijų kaina pasiekė 180 pensų. Varantų savininkai šiuo atveju gali įsigyti po 160 pensų už akciją, santykinai už kiekvieną varantą. Beta išleis naujas akcijas mainais už kiekvieną panaudotą varantą, ir varantų savininkai gaus staigias pajamas 40 pensų didumo už varantą (180 minus 160 pensų vienai akcijai, tai reiškia 40 pensų dviem akcijoms, nes Beta išleido akcijas už kiekvieną panaudotą varantą).

Kodėl išleidžiamos obligacijos su varantais. Varantų išleidimo tikslas – pritraukti daugiau investuotojų. Kadangi varantai atveria galimybes investuotojams dalyvauti kompanijos akciniame kapitale, tai jiems gali būti stimulu įsigyti obligacijas, kurios :

1. išleistos nepadengtos ir

2. turi žymiai mažesnį kuponinį užstatą, negu jeigu kompanija organizuotų „tiesioginę“ paskolą.

Varantai esantys apyvartoje atskirai nuo obligacijų. Po išleidimo ir pirminio paskirstymo obligacijų su akcijų varantais, varantai gali būti atskirti nuo obligacijų ir apyvartoje būti vieni, o taip pat kotiruotis fondinėje biržoje. Obligacijos be varantų kotiruojasi kaip tiesioginė paskola.

Jeigu į obligaciją žiūrima, kaip į ilgalaikes investicijas, tai varantai, kaip taisyklė, trumpalaikiai instrumentai. Varantų savininkai, gali tikėtis parduoti juos su pelnu antrinėje rinkoje. Obligacijos išleidžiamos su akcijų varantais santykinai likvidinės. Jos neturi ypatingos paklausos antrinėje rinkoje, tuo metu kai varantai yra paklausūs instrumentai. Taigi varantai gali būti apyvartoje antrinėje rinkoje kaip iki galiojimo pabaigos, taip ir laikotarpiu, kai gali būti realizuota varantų panaudojimo teisė.

Pavyzdžiui, Britų kompanija Hanson išleido obligacijas su akcijų varantais taip pat ir atskirtas konvertuojamas obligacijas. Taigi ir varantai kotiruojasi Londono fondinėje biržoje. Varantų paklausa šiuo atveju yra didesnė nei obligacijų.

2. Varantų realizacijos kaina

Varantų realizacijos kaina lygi akcijų kainai, pagal kurią varantų savininkas gali įsigyti kompanijos akcijas. Kai išleidžiami varantai, realizacijos kaina, kaip taisyklė, yra lygi arba truputėli viršija einamąją akcijų kainą. Kaip ir konvertuojamųjų obligacijų atveju, manoma, kad akcijų kaina su laiku kils ir peraugs realizacijos kainą. Jeigu akcijų kaina laikui bėgant nebus aukštesnė už varantų realizacijos kainą, tai varantai nebus panaudoti iki jų galiojimo pabaigos.

Realizacijos kainos keitimas. Kai kompanija išleidžia savo akcininkams naujas akcijas arba konvertuojamas obligacijas, arba naujus varantus už žemesnę negu rinkos kainą, tai varantų esančių apyvartoje kainos gali labai smarkiai sumažėti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1300 žodžiai iš 4284 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.