Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės panašumai ir skirtumai
5 (100%) 1 vote

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės panašumai ir skirtumai

112131415161

AKCINĖS BENDROVĖS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

TURINYS

I. ĮVADAS

II. AB ir UAB lyginamoji analizė:

1. AB ir UAB samprata, skirtumai ir panašumai.

2. AB ir UAB steigimas ir registravimas.

3. AB ir UAB teisinis statusas.

4. AB ir UAB organai.

5. AB ir UAB atsakomybė.

6. AB ir UAB kapitalas.

III. IŠVADOS

IV. LITERATŪRA

I. ĮVADAS

Šiuo metu, sparčiai besivystanti Lietuvos ekonomika, tarsi pati reikalauja, kad atsirastų tam tikros ūkinės bendrovės. Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme nurodomi šeši pagrindiniai privatieji juridiniai asmenys. Įmonės rūšies pasirinkimas, yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą, reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje veikia akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės, valstybės ir savi¬valdybės įmonės, kooperatinės bendrovės ir individualios visų ekonominės veiklos rūšių bendrovės, vykdančios ūkinę (ekonominę) veiklą.

Veikiantys ūkio subjektai yra tie, kurie teikia statis¬tines atas¬kaitas atitinka¬miems Statistikos depar¬ta¬men¬to sky¬riams, pelno mokesčio dekla¬ra¬cijas bei meti¬nius balansus – mokesčių inspekci¬joms ir ketvirti¬nes ataskaitas – Socialinio drau¬di¬¬mo fondo valdybos sky¬riams ir turi arba darbuotojų, arba pajamų einamaisiais metais.

Į įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičių neįskai¬čiuo¬¬ja¬mi įmonių filialai (išskyrus užsienio įmonių filialus) ir atstovy¬bės.

Ūkio subjekto teisinė forma – tai regist¬ruojant ūkio subjektą pagal Ūkio subjektų teisinių formų klasifikatorių suteikiama teisinė forma .

Šiame kursiniame darbe pabandysiu paanalizuoti, kuo skiriasi akcinė bendrovė (AB) nuo uždaros akcinės bendrovės (UAB), kuo jos panašios. Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

Darbo objektas. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės.

Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – atskleisti AB ir UAB panašumus bei skirtumus.

Darbo uždaviniai: ● pateikti AB ir UAB sampratą bei išanalizuoti jų panašumus bei skirtumus;

● išnagrinėti UAB ir AB steigimą, valdymą ir aptarti, kas sudaro įmonės kapitalą;

● pakomentuoti įžvelgtą įmonės rūšies pasirinkimo naudą verslininkui;

● pateikti statistinės informacijos apie AB ir UAB veiklą Lietuvoje.

Šiam kursiniam darbui rinkau ir domėjausi LR Akcinių bendrovių įstatymu, LR Civiliniu kodeksu, periodine bei kita teisine literatūra. Daug vertingos informacijos radau internete teisinės literatūros svetainėse, Statistikos departamento skaitykloje bei internetinėje statistinių duomenų bazėje. II. AB ir UAB lyginamoji analizė:

1. AB ir UAB samprata, skirtumai ir panašumai.

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys, kurie už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu, todėl palankiau yra pasirinkti šias įmonių rūšis, norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika.

Bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Kadangi AB ir UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tai bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę (suma įmokėta už akcijas).

Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, LR akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

LR akcinių bendrovių įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės kapitalui:

● uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų,

● akcinės bendrovės – ne mažesnis kaip 150.000 Lt.

Naujai įsigaliojęs LR Akcinių bendrovių įstatymas pakeitė
maksimalų uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičių. Dabar uždaros akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 250. Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcijos, gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 6 skirsnio 40 str., visos bendrovių akcijos yra vardinės. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai.

Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcijų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas .

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Aptarus aukščiau minėtą akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių sampratą, būtų galima išskirti šiuos AB ir UAB panašumus ir skirtumus (žiūrėti 1 lentelę).

AB ir UAB panašumai ir skirtumai

Reikalavimai bendrovei Akcinė bendrovė Uždara akcinė bendrovė

Sutrumpinimai AB UAB

Akcininkų skaičius

Neribotas Ne daugiau kaip 250

Įstatinis kapitalas

Nuo 150 tūkst. Lt. Nuo 10 tūkst. Lt.

Kasmetinis akcininkų susirinkimas Būtinas Būtinas

Akcijų platinimas

Gali būti platinama viešai

(Vertybinių popierių biržoje)

Viešai platinti draudžiama

(Vertybinių popierių biržoje)

Stebėtojų tarybos narių skaičius

(Jei yra) Nuo 3 iki 15 Nuo 3 iki 15.

Valdybos narių skaičius

(Jei yra) Nuo 3 Nuo 3

Bendrovės vadovas Privaloma Privaloma

Kasmetinis auditinis patikrinimas

Privalomas Privalomas

( Iš L. Mikaliūno paskaitų konspekto)

LR akcinių bendrovių įstatymo 3 str. nustato, jog akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms, visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Taip pat įstatymas numato ir daugiau teisių akcininkams, tai yra teisę į nemokamą informaciją apie padėtį bendrovėje, teisę balsuoti.

Svarbu tai, kad tokia verslo organizavimo forma yra ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti per akcijų pardavimą.

Aptariant šią AB ir UAB sampratą išsiaiškinome pagrindinius bruožus, kurie lemia, jog šios rūšies įmonės šiuo metu yra populiariausios Lietuvoje. Toliau išnaginėsime AB ir UAB steigimą, valdymą, akcininkų teises bei įmonių sudaromą kapitalą.

2. AB ir UAB steigimas ir registravimas.

LR akcinių bendrovių įstatymo antrasis skirsnis reglamentuoja AB ir UAB steigimą. Šio skirsnio 6 str. nurodo, kad bendrovės steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų.

Akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė steigiama steigimo sutarties (jei yra daugiau nei vienas steigėjas) arba steigimo akto (kai yra vienas steigėjas), atitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagrindu. Bendrovės steigimo
steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis. Steigimo sutartyje turi būti nurodomi visi LR akcinių bendrovių įstatymo 7str. nurodyti duomenys apie steigiamą bendrovę. Ši sutartis turi būti pasirašyta visų steigėjų.

Steigimo sutarties arba steigimo akto sudarymas, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke bei galimybę prašyti suteikti laikiną apsaugą steigiamos įmonės pavadinimui. Mokami pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Šios sąskaitos lėšos bus galimos naudoti tik po bendrovės įregistravimo.

Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais ir neturi būti mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės. Įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už bendrovės minimalų įstatinį kapitalą. Likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas gali būti apmokama ir nepiniginiu įnašu, kurį įvertina nepriklausomas turto vertintojas.

Sušaukiamas steigėjų susirinkimas, kurio metu patvirtinama steigimo ataskaita, paskiriami bendrovės valdymo organai (administracijos vadovas, o reikiamais atvejais – ir stebėtojų taryba bei valdyba), surašomi bei pasirašomi bendrovės įstatai.

Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus:

● parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);

● gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.

Prieš einant pas notarą, rekomenduojame rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėl to, kad VĮ Registrų centrui pateikus įmonės steigimo dokumentus nepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui.

Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas VĮ Registrų centrui, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima.

Tam, kad notaras galėtų atlikti tokį patvirtinimą, jam pateikiami nustatyti dokumentai.

Gavus reikalingus notaro patvirtinimus, bendrovė registruojama VĮ Registrų centre. Registrų centrui, be prašymo registruoti, pateikiami, įstatai, steigimo ataskaita bei kiti reikalaujami dokumentai. Bendrovė laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Bendrovės registravimo nuostatas reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymo trečiasis skirsnis.

Lietuvoje, pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikiamus duomenis, įžvelgiama tokia situacija (žiūrėti 2 lentelę):

Įregistruotų ir išregistruotų ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų teisines formas

Ūkio subjekto teisinė forma 2003 2004 2005 2006

įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų

Uždaroji akcinė bendrovė 3695 3489 3714 896 4484 879 5263 953

Akcinė bendrovė 2 113 1 94 4 67 5 57

Valstybės įmonė 1 69 – 7 – 6 – 10

Savivaldybės įmonė 2 21 1 6 – 3 – 2

Tikroji ūkinė bendrija 12 114 12 22 9 40 6 40

Komanditinė ūkinė bendrija 8 39 3 125 – 14 3 25

Daugiabučių namų savininkų bendrija 442 8 168 2 1 3 – 1

Gyvenamųjų namų statybos bendrija 23 6 15 1 29 2 17 7

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 85 5 2 1 – – – –

Sodininkų bendrija 34 2 28 1 46 – 32 –

Bendrija – – – – 202 2 185 13

Visuomeninė organizacija 1327 35 19 15 – 7 – –

(Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007 )

Panagrinėjusi pateiktus duomenis, padariau tokias išvadas:

Nuo 2003 m. iki 2006 m. didžiausias skaičius Lietuvoje įregistruotų bendrovių sudaro UAB. Išregistruojamų UAB skaičius nuo 2003 m. iki 2006 m. visą laiką ženkliai mažėja.

AB nuo 2003 m. iki 2006 m. įregistruojama tik po keletą vienetų per metus. O išregistruojamų AB skaičius yra labai didelis. Iki 2000 m. AB buvo daug daugiau, ir nuo 2003 m. iki 2006 m. išregistruojamos tos bendrovės, kurios buvo įregistruotos anksčiau, didelio populiarumo metu.

Iš šios lentelės puikiai atsiskleidžia, kad per visą apžvelgiamą laikotarpį įregistruotų UAB skaičius tik auga ir jos yra pačios populiariausios iš visų registruojamų ūkinių bendrijų rūšių Lietuvoje.

Radau duomenų, kad ne visos įregistruojamos AB
UAB, kaip ir kitų rūšių ūkinės bendrijos, vėliau yra veikiančios. Didelė dalis įregistruojamų bendrovių yra fiktyvios, o jų steigėjai nevykdo jokios veiklos, todėl ši lentelė puikiai padeda suvokti tikrąją situaciją Lietuvoje (žiūrėti 3 lentelę):

Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų teisines formas

Ūkio subjekto teisinė forma 2006-01-01 2007-01-01

įregistruotų veikiančių veikiančių, % įregistruotų veikiančių

veikiančių, %

Uždaroji akcinė bendrovė 55664 30965 56 60480 35413 59

Akcinė bendrovė 726 432 60 661 408 62

( Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007)

Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad net ir lyginant tik veikiančias, be visų įregistruotų ūkinių bendrijų, UAB išlieka lyderė pagal rūšies populiarumą. Tačiau atsiskleidė įdomus faktas, kad sugretinus tiek 2006 m., tiek 2007 m. veikiančias bendroves Lietuvoje procentais, veikiančių AB yra šiek tiek daugiau. Taigi galima spėti, kad pagal galiojančius įstatymus, lengviau įsteigti UAB, tačiau AB steigimas daugiau įpareigoja užsiimti deklaruojama ūkine veikla.

3. AB ir UAB teisinis statusas.

Kadangi Lietuvoje žymiai daugiau įregistruojama UAB nei AB, panagrinėsiu šių bendrovių teisinį statusą ir, ar esantys skirtumai įtakoja šiuos rodiklius.

Bendrovės teisinis statusas gali būti:

 reorganizuojamas;

 dalyvaujautis reorganizavime;

 pertvarkomas;

 restruktūrizuojamas;

 bankrutuojantis;

 banktutavusis;

 likviduojamas.

Taigi pakalbėkime apie kelias teisinio statuso formas.

Bendrovė gali būti reorganizuojama ar dalyvauti reorganizavime tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas. Anot Akcinių bendrovių 62 str., sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai. Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie parengtas reorganizavimo sąlygas įstatuose nurodytame dienraštyje. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Galimi reorganizavimo būdai :

 prijungimas;

 sujungimas;

 išdalijimas;

 padalijimas.

Dokumente turi būti nurodyta:

 po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės ir po reorganizavimo veiksiančios bendrovės;

 po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės;

 po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų išdavimo jų akcininkams tvarka ir terminai;

 akcininkams priklausančių ir gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais.

Kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus, ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą, ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu.

Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį :

 uždarąją akcinę bendrovę;

 valstybės įmonę;

 savivaldybės įmonę;

 žemės ūkio bendrovę;

 kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

 tikrąją ūkinę bendriją;

 komanditinę ūkinę bendriją;

 individualią įmonę;

 viešąją įstaigą.

Uždara akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį:

 akcinę bendrovę;

 valstybės įmonę;

 savivaldybės įmonę;

 žemės ūkio bendrovę;

 kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

 tikrąją ūkinę bendriją;

 komanditinę ūkinę bendriją;

 individualią įmonę;

 viešąją įstaigą.

Bendrovė gali būti pertvarkoma tik tuo atveju, jeigu yra moki. Kaip ir kiekvieną sprendimą dėl bendrovės, apie jos pertvarką, priima akcininkų susirinkimas. Apie sprendimą pertvarkyti bendrovę turi būti viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus, ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Arba viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą, ir pranešta visiems bendrovės kreditoriams raštu. Pertvarkant akcinę bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, turi būti:

 pateiktas ir įgyvendintas oficialus pasiūlymas supirkti akcinės bendrovės akcijas;

 panaikintas akcijų įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje, vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę dienos, ji įgyja pertvarkomos bendrovės teisinį statusą. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turtas, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti
įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą nustatyta tvarka. Turto, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, vertinimo ataskaita ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pertvarkant uždarą akcinę bendrovę, taip pat kituose įstatymuose numatytos teisinės formos juridinį asmenį į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, turi būti:

 akcijos įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

 išrinkta audito įmonė;

 bendrovė gali būti pertvarkoma į valstybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra valstybė;

 bendrovė gali būti pertvarkoma į savivaldybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra savivaldybė;

 į žemės ūkio bendrovę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai, ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus, sudarė daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų;

 į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 5 akcininkai;

 į tikrąją ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų;

 į komanditinę ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų;

 į individualią įmonę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkas yra vienas fizinis asmuo.

Pertvarkymas laikomas baigtu, nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Palyginus akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimą ir pertvarkymą, jie nieko nesiskiria, nes abi bendrovės gali būti reorganizuojamos ir pertvarkomos į visų teisinių formų juridinį asmenį. Manyčiau, kad tai yra patogus būdas ūkinės bendrijos steigėjui, atsiradus priežastims, reorganizuoti esamą bendrovę į kitą jos rūšį.

4. AB ir UAB organai.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo penktasis skirsnis.

„Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą“ kaip nurodo19 str. 1 dalis. Tai reiškia, kad šie abu organai yra privalomi tiek akcinėms bendrovėms, tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas.

Akcinėms bendrovėms yra privalomas ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. Priklausomai nuo uždarosios akcinės bendrovės pasirinkimo, gali būti sudaroma arba nesudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Jei nėra sudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos nėra priskiriamos kitiems įmonės valdymo organams. Priešingai, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3381 žodžiai iš 6725 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.