Vilniaus A.Vienuolio gimnazijos
REFERATAS
Akies organas
Parašė: Augustė Starovaitova
7d klasės mokinės
Vilnius
1
Įvadas
Akys (oculus) yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą. Tai sudėtingas organas, kurį iki šiol tirinėja žmonija ir vis atranda naujų funkcijų.Reikėjo ir reikia labai sudetingų oporatų nagrinėti akies veiklą. Akį galėtume lyginti su fotooparato konstrupkcija ir veikomo būdu.Tačiau akis buvo sukurta anksčiau ir be abejo ji pralenkia fotooparato konstrukciją. Todėl galime drąsiai teigti, jog akis yra tobulas žmogaus jutimo organas, suteikiantis daug galimybių.
2
Akies sandara
Akies obuolys – tai netaisiklingo rutulio formos organas. Jį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulės išorinis dangalas skaidulinis, po juo yra vidinis kraujagyslinis dangalas, o viduje – vidinis dangalas (tinklainė). Branduolį sudaro stiklakūnis, lešiukas, vandeningas skystis.
Kapsulė. Ja sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalas ir tinklainė. Skaiduliniame dangale skiriama odena ir regena. Odena yra balkšva, nepermatoma ir labai atspari. Tai išorinis akies obuolio dangalas, kurio priešakinėje dalyje, prieš rainelę, yra skaidri ragena. Ragena sudaryta iš epitelio ir kolageninių fibrilių, todėl pro ją netrukdomai praeina šviesa. Be to, ragena – tai išgaubtas galinis optinis lešis, kurio optinė geba yra 2/3 visos akies optinės gebos. Vidiniame dangale yra kraujagyslinis dangalas.
Kraujagyslinis dangalas. Jis sudarytas iš trijų funkciškai skirtingų dalių. Gyslainė – tai didžiausia kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp odenos ir tiklainės. Šis sluoksnis susideda iš kraujagyslių ir nervų tinklo. Jis yra tamsios spalvos ir neleidžia atsispindėti šviesos spinduliams. Taip susidaro aiškus vaizdas. Krumplynas susideda iš lygiųjų raumenų,jungiamojo audinio, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių. Krumplyno raumenims susitraukus, akies lešius atsipalaiduoja, sustorėja – tuomet geriau matosi arti esantys daiktai. Rainelė vidinio dangalo dalis, kurioje gausu kraujagyslių. Rainelę sudaro susipynusios jungiamojo audinio skaidulos, lygieji raumenys ir pigmentinių ląstelių sluoksnis, nuo kurių priklauso akių spalva. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė yra automatinė diofragma –reguliuoja į šviesos kiekį.
3
Tinklainė yra vidinis, svarbiausias akies obuolio dangalas. Ją sudaro šviesai jautrios ląstelės ir nervinės skaidulos, todėl ją galima laikyti savotišku regos nervo tęsiniu. Tinklainė sudaryta iš keleto sluoksnių, iš kurių svarbiausi šie: lazdelių, kolbelių sluoksnis, bipolininių nervinių ląstelių ir daugiapolinių nervinių ląstelių sluoksnis.
Primasis sluoksnis sudarytas iš šviesai jautrių , pailgų ląstelių: kūgelių ir stiebelių. Jos pasiskirsčiusios netolygiai: bespalviai ir gelsvi kūgeliai kaupiasi geltonojoje dėmėje. Tai jautriausia šviesai tinklainės vieta. Stiebeliai nuo medžiagos, kuri jas prisodrina, gauna rausvą spalvą. Juos supa kitos, juos ,,Palaikančios” ląstelės. Stiebeliai daugiau išsidėstę tinklainės periferijoje, už geltonosios dėmės.
Atrasis sluoksnis sudarytas iš bipolinių ląstelių, su kuriomis kontaktuoja stiebeliai ir kūgeliai. Jų aksomai jungiasi su trečiojo sluoksnio ląstelėmis. Tinklainės nervinės ląstelės tarpusavyje susijungia, sudarydamos regos nervą. Nervo išėjimo vieta nejautri šviesai ir vadinama akląja tinklainės dėme.
Skaidriosios akies obuolio terpės. Skaidriąsias akies obuolio terpes sudaro vandeningas skystis, stiklakūnis ir lęšiukas. Vandeningas skystis užpildo priekinę ir užpakalinė akies kameras. Priekinė kamera yra tarp ragenos ir rainelės. Bespalvį vandeningą skystį daugiausia sudaro vanduo, jis svarbus skaidriųjų terpių mitybai.
Stiklakūnis – akies obuolio branduolio dalis. Iš išorės jį dengia plona ir skaidri membrana, už kurios tęsiasi kraujagyslinis dangalas. Stiklakūnį sudaro vienalytė skaidri masė, panaši į drebučius, ir plonyčių skaidulų tinklas. Pagrindinė stiklakūnio funkcija atraminė.
Lęšiukas – tai į abi puses iškilas standus lęšis, kurį sudaro pakitusių jungiamojo audinio ląstelių sluoksniai, išsidėstę taisiklyngai koncentriškai. Lęšiuką supa membrana (lęčiuko kapsulė)? Ji yra labai atspari,jungiasi su krumplyno ratu einančiomis jungiamojo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priverčia lęšiuką įvairiai išsigaubti. Seno žmogaus akies lęšiukas ima drumstėti, todėl jį kartais tenka šalinti, galima keisti dirbtiniu.
Lęšiuko akomodacija. Lęšiukas atlieka akies prisitaikymo funkciją, tai yra jis turi išsigaubti taip, kad šviesos spinduliai nuolat susikirstų tinklainės geltonojoje dėmėje.
Žiūrint į arti esantį daiktą, lęšiukas išsigaubia labiau,jo vertikalusis matmuo sumažėja ir atvirkščiai, žiūrint į tolimą daiktą,
lęšiukas suplokštėja, jo vertikalusis matmuo padidėja.
4