Akis
5 (100%) 1 vote

Akis



Įvadas

Akys yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą. Tai sudėtingas organas, kurį iki šiol tirinėja žmonija ir vis atranda naujų funkcijų.Reikėjo ir reikia labai sudetingų oporatų nagrinėti akies veiklą. Akį galėtume lyginti su fotooparato konstrupkcija ir veikomo būdu.Tačiau akis buvo sukurta anksčiau ir be abejo ji pralenkia fotooparato konstrukciją. Todėl galime drąsiai teigti, jog akis yra tobulas žmogaus jutimo organas, suteikiantis daug galimybių.

2

Žmogaus akis

Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.

Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.

Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; plonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai.

Žmogaus akis

3

Akies sandara


Akies obuolys – tai netaisiklingo rutulio formos organas. Jį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulės išorinis dangalas skaidulinis, po juo yra vidinis kraujagyslinis dangalas, o viduje – vidinis dangalas (tinklainė). Branduolį sudaro stiklakūnis, lešiukas, vandeningas skystis.

Rainelė – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.

Vyzdys – akies dalis, kuri praleidžia šviesą. Tai maža angelė rainelėje. Vyzdys atrodo juodas, nes didžioji dalis per jį einančios šviesos sugeriama audinių akies viduje. Vyzdžio dydis 2,5-6 mm. Žmonių ir daugelio gyvūnų (išskyrus žuvis) vyzdys refleksyviai susitraukia ir išsiplečia priklausomai nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akomodacijos. Tokiu būdu reguliuojamas šviesos patekimas į akį. Vyzdį siaurina žiedinės raumeninės skaidulos, o jį plečiančios raumeninės skaidulos yra spindulinės krypties. Skirtingų gyvūnų rūšių vyzdžio forma skiriasi, bet dažniausiai vyzdys yra apvalus.

4

Gyslainė – akies dalis, kuri tiekia akiai kraują ir sugeria nuklydus

ius spindulius. Plona, minkšta

membrana, kurioje gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės sluoksnius ir reguliuojantis jų temperatūrą. Ji yra rudos spalvos, apie 0,1-0,2 mm storio. Priekyje gyslainė

pereina į krumplyną ir tęsiasi iki regos nervo angos. Ji turi penkis sluoksnius. Išorinis sluoksnis prisiglaudęs prie odenos, bet su ja nesuaugęs, lengvai atsiskiria. Gyslainėje gausu kraujagyslių, ypač gausus kapiliarų tinklas yra ties geltonosios dėmės sritimi.

Odena – skaidulinis akies obuolio dangalas, apsaugantis ir sutvirtinantis akies obuolį. Ji standi, baltos spalvos, sudaro 5/6 viso akies obuolio ploto. Suaugusių žmonių sklera panaši į virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama baltyminiu dangalu. Vaikų odena yra plonesnė ir pro ją prasišviečia kraujagyslinis dangalas, dėl to yra melsvai pilkšvos spalvos. Priekyje odena pereina į rageną, užpakalinėje akies obuolio dalyje – į regos nervo apvalkalus. Odena priekyje yra apie 1mm storio, o suplonėja ties ekvatoriumi, kur prie jos prisitvirtina akies obuolį judinamieji raumenys. Odenoje yra daug smulkių angučių, pro kurias pralenda kraujagyslės bei nervai. Matomos odenos dalies paviršių užkloja junginė.

Ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis 0,6-0,8 mm, periferijoje – 1,0-1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:

• daugiasluoksnis epitelis;

• priekinė elastinė membrana;

• ragenos stroma;

• užpakalinė elastinė membrana;

• užpakalinis ragenos epitelis.

Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inevruoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.

Krumplynas – akies vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp rainelės ir gyslainės; laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį. Jis iš vidaus apjuosia priekinę akies obuolio dalį, yra 5-6 mm pločio. Priekinė dalis storesnė, krumpliuota. Priekiniame
krumplyno paviršiuje yra apie 70 krumplyninių ataugų, kurių ilgis apie 3 mm, o storis – 1 mm. Šiose ataugose gaminamas akies skystis, kuris užpildo akies obuolio ertmes. Užpakalinė krumplyno dalis yra 4 mm pločio ir tiesiog pereina į gyslainę. Krumplyne yra raumuo, kurio skaidulos susitraukinėdamos gali keisti lęšiuko kreivumą.

Geltonoji dėmė – akies tinklainės vieta, garantuojanti aštrų regėjimą. Tai ovali gelsva sritis tinklainės centre su duobute viduryje, turinti tik kūgelių. Geltonoji dėmė yra apie 2 mm skersmens. Dienos šviesoje geltonoji dėmė yra ryškiausio spalvoto matymo vieta, o naktį ji beveik nejautri. Tada aktyvūs būna likusioje tinklainės dalyje esantys stiebeliai. Geltonoji dėmė – ryškiausia matymo vieta.

Kapsulė. Ja sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalas ir tinklainė. Skaiduliniame dangale skiriama odena ir regena. Odena yra balkšva, nepermatoma ir labai atspari. Tai išorinis akies

5

obuolio dangalas, kurio priešakinėje dalyje, prieš rainelę, yra skaidri ragena. Ragena sudaryta iš

epitelio ir kolageninių fibrilių, todėl pro ją netrukdomai praeina šviesa. Be to, ragena – tai išgaubtas galinis optinis lešis, kurio optinė geba yra 2/3 visos akies optinės gebos. Vidiniame dangale yra kraujagyslinis dangalas.

Kraujagyslinis dangalas. Jis sudarytas iš trijų funkciškai skirtingų dalių. Gyslainė – tai didžiausia kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp odenos ir tiklainės. Šis sluoksnis susideda iš kraujagyslių ir nervų tinklo. Jis yra tamsios spalvos ir neleidžia atsispindėti šviesos spinduliams. Taip susidaro aiškus vaizdas. Krumplynas susideda iš lygiųjų raumenų,jungiamojo audinio, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių. Krumplyno raumenims susitraukus, akies lešius atsipalaiduoja, sustorėja – tuomet geriau matosi arti esantys daiktai. Rainelė vidinio dangalo dalis, kurioje gausu kraujagyslių. Rainelę sudaro susipynusios jungiamojo audinio skaidulos, lygieji raumenys ir pigmentinių ląstelių sluoksnis, nuo kurių priklauso akių spalva. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė yra automatinė diofragma –reguliuoja į šviesos kiekį.

Tinklainė yra vidinis, svarbiausias akies obuolio dangalas. Ją sudaro šviesai jautrios ląstelės ir nervinės skaidulos, todėl ją galima laikyti savotišku regos nervo tęsiniu. Tinklainė sudaryta iš keleto sluoksnių, iš kurių svarbiausi šie: lazdelių, kolbelių sluoksnis, bipolininių nervinių ląstelių ir daugiapolinių nervinių ląstelių sluoksnis.

Primasis sluoksnis sudarytas iš šviesai jautrių , pailgų ląstelių: kūgelių ir stiebelių. Jos pasiskirsčiusios netolygiai: bespalviai ir gelsvi kūgeliai kaupiasi geltonojoje dėmėje. Tai jautriausia šviesai tinklainės vieta. Stiebeliai nuo medžiagos, kuri jas prisodrina, gauna rausvą spalvą. Juos supa kitos, juos ,,Palaikančios” ląstelės. Stiebeliai daugiau išsidėstę tinklainės periferijoje, už geltonosios dėmės.

Atrasis sluoksnis sudarytas iš bipolinių ląstelių, su kuriomis kontaktuoja stiebeliai ir kūgeliai. Jų aksomai jungiasi su trečiojo sluoksnio ląstelėmis. Tinklainės nervinės ląstelės tarpusavyje susijungia, sudarydamos regos nervą. Nervo išėjimo vieta nejautri šviesai ir vadinama akląja tinklainės dėme.

Skaidriosios akies obuolio terpės. Skaidriąsias akies obuolio terpes sudaro vandeningas skystis, stiklakūnis ir lęšiukas. Vandeningas skystis užpildo priekinę ir užpakalinė akies kameras. Priekinė kamera yra tarp ragenos ir rainelės. Bespalvį vandeningą skystį daugiausia sudaro vanduo, jis svarbus skaidriųjų terpių mitybai.

Stiklakūnis – akies obuolio branduolio dalis. Iš išorės jį dengia plona ir skaidri membrana, už kurios tęsiasi kraujagyslinis dangalas. Stiklakūnį sudaro vienalytė skaidri masė, panaši į drebučius, ir plonyčių skaidulų tinklas. Pagrindinė stiklakūnio funkcija atraminė.

Lęšiukas – tai į abi puses iškilas standus lęšis, kurį sudaro pakitusių jungiamojo audinio ląstelių sluoksniai, išsidėstę taisiklyngai koncentriškai. Lęšiuką supa membrana (lęčiuko kapsulė)? Ji yra labai atspari,jungiasi su krumplyno ratu einančiomis jungiamojo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priverčia lęšiuką įvairiai išsigaubti. Seno žmogaus akies lęšiukas ima drumstėti, todėl jį kartais tenka šalinti, galima keisti dirbtiniu.

Lęšiuko akomodacija. Lęšiukas atlieka akies prisitaikymo funkciją, tai yra jis turi išsigaubti taip, kad šviesos spinduliai nuolat susikirstų tinklainės geltonojoje dėmėje.

Žiūrint į arti esantį daiktą, lęšiukas išsigaubia labiau,jo vertikalusis matmuo sumažėja ir atvirkščiai, žiūrint į tolimą daiktą, lęšiukas suplokštėja, jo vertikalusis matmuo padidėja.

6

Regimieji nervai. Jų yra šeši: keturi kiesieji (viršutinis, apatinis, išorinis ir vidinis) ir du įstižiniai (viršutinis ir apatinis).Tiesieji raumenys vienu galu priaugę prie akies obuolio, ties ekvatoriumi, kitu pasibaigia akiduobės gilumoje. Tiesusis viršutinis raumuo kreipia vyzdį į viršų, apatinis – į apačią. Tiesusis šoninis raumuo suka vyzdį į išorę, o vidinis – nosies link. Apatinis įstrižainis raumuo juosia akį iš apačios ir kriepia vyzdį į viršų ir į šoną nuo nosies. Viršutinis įstižainis raumuo juosia akį
žiedu viršutinėje akiduobės dalyje. Susitraukdamas jis

verčia vyzdį suktis žemyn ir nosies link.

Akies pridiniai organai. Tai antakiai, blakstienos, ašarų prietaisai, vokai ir junginė. Antakiai saugo akį nuo prakaito. Blakstienos – nuo dulkių ir ryškios šviesos. Vokai – tai dvi odos raukšlelės, kurios judėdamos ( mirksėjimas) palengvina ašarų judėjimą priekiniu obuolio paviršiumi. Junginė dengia vokų vidinę pusę. Tai švelni ir jautri plėvelė. Joje gausu nervų. Rausva jos spalva rodo esant daugybę kraujo indų. Tarp voko vidinio paviršiaus ir akies obuolio susiformavusios junginės klostės – skliautai.



7

Akies dalių ligos

Lęšiuko ligos

Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta. Katarakta – tai lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai.

Rainelės ligos

Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas;

Iritas – rainelės uždegimas.

Odenos ligos

Dažniausiai pasitaiko odenos formavimosi anomalijų (pvz., mėlyna odena, stafiloma, melanoma), uždegimų ir navikų.Skleritas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1760 žodžiai iš 5835 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.