Akis1
5 (100%) 1 vote

Akis1

REFERATAS

AKIES OPTINĖS SAVYBĖS

Atliko: Tomas Černa 12 kl.

Priėmė: Asta Valančiutė



ROZALIMAS

2003

Akis – regos organas, bene svarbiausias žmogaus jutimo organas, kadangi iš mus supančios aplinkos jis priima daugiau informacijos už kitus jutimo organus.

Akis (išilginis vertikalus pjūvis): 1 – viršutinio voko keliamasis raumuo, 2 – odena, 3 – junginė, 4 – voko kremzlė, 5 – lęšiuko pasaitėlis, 6 – lęšiukas, 7– blakstienos, 8– vyzdys, 9 – ragena, 10–rainelė, 11–krumplynas, 12 – apatinis voko kremzlės raumuo, 13–apatinis įstrižinis raumuo, 14–stiklakūnis, 15 – gyslainė, 16 – apatinis tiesusis raumuo, 17–regos nervas, 18 – viršutinis tiesusis raumuo, 19 – akiduobės riebalinis kūnas, 20 – Tenono kapsulė, 21 – tinklainė, 22 – stiklakūnio plėvė

Akies optinė sandara panaši į fotoaparato sandarą. Pagrindinę akies dalį, lęšiuką, laikantys raumenys gali susitraukti arba atsipalaiduoti. Taip keičiamas lęšiuko storis, vadinamasis, ir jo paviršių kreivumo spinduliai, o kartu ir židinio nuotolis. Tinklainėje gaunamas ryškus daikto atvaizdas. Šis procesas vadinamas akies akomodacija.

AKOMODACIJA (lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas), akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. akomodacinis laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje.

Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, t.y. akomoduoti, nes nesant akomodacijai, nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja (pav.). Akies optinės sistemos laužiamoji geba matuojama dioptrijomis; 1 dpt atitinka laužiamąją gebą lęšio, kurio židininis nuotolis yra l m. Didžiausia akomodacijos geba iki 10 m vaikui (~10 dpt). Žmogaus akies gebėjimą akomoduoti rodo vad. akomodacijos ribos – atstumas tarp aiškaus matymo artimiausio (kai akis maksimaliai ako-moduoja) ir tolimiausio (akis visiškai neakomoduoja) taškų. Senstant akomodacijos ribos siaurėja (palaipsniui tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas), mažėja lęšiuko elastingumas. Senatvėje akomodacija visiškai išnyksta, atsiranda senatvinė tolregystė, vietoj nusilpusios akomodacijos skaitymui reikia akinių. Dažnesni akies akomodaciniai sutrikimai – spazmas ir paralyžius. Akomodacinis spazmas dažniausiai atsiranda jaunuoliams (ypač vaikams) dėl ilgalaikio krumplyno raumens pertempimo (kai žiūrima iš labai arti), traumos. akomodacinis paralyžių gali sukelti lašinami vyzdį plečiantys vaistai, apsinuodijimas, traumos, navikas, kai kurios infekcinės ligos. Kad akomodacija nesutriktų, patartina akiniais taisyti akies refrakcijos ydas, naudotis lupa, kai reikia dirbti smulkų regimąjį darbą (pvz., skaityti smulkų šriftą, rinkli laikrodžio detales); būtina po 40–50 min įtempto regimojo darbo daryti 10–15 min pertraukas.

Akies akomodacijos schema: a – neakdmoduota akis (ramybės būsenoje), b – akomoduota akis; 1 – junginė, 2 – krumplynas, 3 – lęšiuko pasaitėliai, 4 – ragena, 5 – lęšiukas, 6 – priekinė kamera, 7 – rainelė, 8 – užpakalinė kamera, 9 – stiklakūnis, 10 – odena.

AKIES REFRAKCIJA (lot. refractio – lūžimas, lūžis), akies gebėjimas laužti šviesos spindulius. Fizikiniu požiūriu akies refrakcija yra akies optinės sistemos, ragenos, priekinės kameros skysčio, lęšiuko ir stiklakūnio laužiamoji geba (matuojama dpt). Suaugusiojo ši geba būna 52,0–71,0 dpt (priklauso nuo ragenos ir lęšiuko paviršių kreivumo, priekinės kameros skysčio ir stiklakūnio šviesos lūžimo rodiklių). Praktiškai svarbesnė yra klinikinė akies refrakcija – akies optinės sistemos pagrindinio židinio padėtis tinklainės atžvilgiu. Pagal tai, kaip akies laužiamoji geba (fizikinė A) atitinka akies ašies ilgį, skiriama taisyklinga A (emetropija) ir refrakcijos ydos. Kai būna taisyklinga A, akies laužiamoji geba atitinka akies ašies ilgį, ir į akį patenkančių lygiagrečių spindulių pluoštas susikerta tinklainėje. A ydos: trumparegystė, tolregystė, astigmatizmas. Trumparegystė (miopija, žemažiūrumas) – akies laužiamoji geba per stipri, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta prieš tinklainę. Tinklainėje gali susikirsti tik išsisklaidantys spinduliai, sklindantys iš arti esančių daiktų. Tolregystė (hipermetropija, aukšta-žiūrumas) – akies laužiamoji geba per silpna, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta už tinklainės, o tinklainėje gali susikirsti tik susiglaudžiančių spindulių pluoštas (tokių spindulių gamtoje nėra). Astigmatizmas– akies pagr. meridianuose A būna nevienoda.

Jaunam A paprastai kinta; naujagimiai būna beveik visi tolregiai. Vaikui augant, auga ir akies obuolys, ilgėja akies ašis, dėl to tolregystė silpnėja ir pereina į emetropija. Ką: akies ašis per daug pailgėja

A pereina į trumparegystę
(ji gali būti ir įgimta). A kitimui įtakos turi paveldimumas ir aplinkos poveikis.

A nustatoma parenkant ko-rekcinius stiklus pagal geriausią regos aštrumą arba skiasko-pijos bei refraktometrijos metodu. Taisoma akiniais.Akies refrakcija: a – taisyklingas, b – trumparegystė, c – tol-regystė, F – lygiagrečių spindulių susikirtimo taškas, R – toliausias taškas

Rainelė keičia vyzdžio dydį nuo 2mm iki 8mm. Pro vyzdį patekusi į tinklainę šviesa dirgina šviesai jautrias ląsteles, kurios yra lazdelių ir kolbelių formos. Pastarųjų daugiausia yra akies centrinėje, geltonojoje, dėmėje. Kolbelės jautrios spalvoms. Lazdelėse dėl šviesos poveikio skyla pigmentas rodopsinas (regimasis purpuras), o kolbelėse – jodopsinas. Šios foto-chem. reakcijos sukelia recep-cinį potencialą, kuris dirgina bipolinius ir ganglinius tinklainės neuronus ir nervinio impulso pavidalu sklinda į požievio ir smegenų žievės pakau-šinės srities centrus. Čia formuojasi daikto vaizdo pojūčiai. Šviesoje suiręs rodopsinas, veikiamas vitamino A, tamsoje atsistato. Dėl to akis prisitaiko matyti prietemoje. Sutrikus tinklainės kraujo apytakai arba stingant vitamino A, regėjimas tamsoje susilpnėja, atsiranda vištakumas. Jautriausia tinklainės vieta yra centr. duobutė; į ją patekęs daikto vaizdas suvokiamas ryškiausiai. Žiūrint į artimus daiktus (pvz., skaitant), fotoreceptorius dirgina didesnis šviesos srautas. Dėl to labiau įsitempia krumplyniniai raumenys, ir, atsipalaidavus lęšiuko kapsulei, padidėja jo laužiamoji geba, akis akomo-duoja. Tuomet daikto vaizdą matome ryškiausiai. Dešinės ir kairės akies tinklainėje stebimo daikto atvaizdas matomas šiek tiek skirtingu kampu ir nuotoliu nuo centr. duobutės. Toks binokulinis (abiakis) regėjimas padeda geriau suvokti stereoskopinį stebimo objekto vaizdą ir jo padėtį erdvėje. Įvertinti daikto judėjimą ir nuotolį padeda akies obuolio raumenų įtempimo kitimas. Pvz.: daiktui nuo žiūrėtojo tolstant, įsitempia abiejų akių obuolių išoriniai raumenys, mažėja kampas tarp žiūros linijų (divergenci-ja); daiktui artėjant, įsitempia akių obuolių vidiniai raumenys, kampas tarp žiūros linijų didėja (konvergencija). Daiktui judant pro šalį, jo atvaizdas slenka tinklainėje, ir dėl to žiūrėtojas suvokia judesį. Daikto formą padeda suvokti susidaręs kontrasto skirtumas tarp regimo objekto ir aplinkos fono. A suvokimo funkcijai didelę reikšmę turi mokymasis, atmintis, gyvenimo patirtis.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1091 žodžiai iš 3067 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.