Akis1
5 (100%) 1 vote

Akis1

AKISAkis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus

dalis. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus

orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla

paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos

organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje

priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasis

nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos

smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse

bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

Akies sandara

[pic]Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 24 cm.

Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus į

fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą ir

nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.

Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3

sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinis

dangalas, o vidinis – tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesos

spindulius laužiančios terpės (stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei

užpakalinė akies kameros).

Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų. Jis

padeda išlaikyti akies formą. Skiriamos dvi skaidulinio dangalo dalys,

kurios pereina viena į kitą: priekyje yra skaidri permatoma ragena, o

likusioji dalis – nepermatoma odena.

Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo

dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų

išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos

storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai

šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius

visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių: išorinis

sluoksnis – tai daugiasluoksnis neragėjantis epitelis, gilesni sluoksniai

sudaryti iš jungiamojo audinio skaidulų, o vidinis sluoksnis – tai

vienasluoksnis epitelis, pro kurį į rageną patenka vanduo iš akies kamerų

skysčio. Iš išorės rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis

nuo išdžiūvimo, užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti.

Nedidelių traumų metu (pvz., brūkštelėjus per rageną lapu, spygliu, nagu,

įstrigus svetimkūniams) nubraukiamas išorinis ragenos epitelis. Kadangi

ragenoje gausu nervinių galūnėlių, akį labai skauda, ji ašaroja, bijo

šviesos. Jei pažeistas tik epitelis, jis greitai užgyja ir nelieka jokių

pasekmių. Smarkiau pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus

infekcijai), susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti.

Tuomet gelbsti tik ragenos transplantacija.

Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena virto

kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena nepermatoma.

Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos dalis yra

plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir nervai.

Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės. Tai

minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš akies

obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai skirtingos

dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis – gyslainė.

Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos

statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies

kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į

krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis

paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims

spalvą. Dažniausiai abiejų akių rainelės spalva vienoda, tačiau kartais

būna ir skirtingų spalvų. Albinosų rainelėse pigmento nėra, todėl jų

rainelė yra rausva nuo persišviečiančių kraujagyslių. Rainelės centre yra

apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi priklausomai nuo

patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys išsiplečia, o ryškiai

apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį sutraukiantis ir plečiantis

raumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdžio skersmuo kinta

susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines medžiagas.

Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų, kraujagyslių,

nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninis

raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios raumeninės

skaidulos. Prie krumplyno tvirtinasi lęšio pakabinamasis raištis. Krumplyno

raumenims susitraukiant įtempiamas arba atpalaiduojamas lęšio raištis,

todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo laužiamoji geba. Taip

prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius daiktus (šis procesas

vadinamas akies akomodacija). Pvz., žiūrint iš arti, krumplyno raumuo

susitraukia, lęšis stipriau išsigaubia ir
stipriau laužia šviesą. Krumplyno

kapiliarų kamuolėliai gamina specifinį skystį, kuris užpildo akies obuolio

kameras.

[pic]

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio dalį.

Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo

jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai

tamsiai rudą spalvą.

Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžio

krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta atrodo

rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir

vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės –

lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais

impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę.

Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje. Kolbelės

suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir spalvas.

Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės pritaikytos

matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą.

Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali

neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai

paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.

Arti tinklainės geometrinio centro yra iškilimas – regos nervo diskas. Pro

jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės bei nervai. Šioje vietoje nėra

šviesai jautrių receptorių, todėl ši sritis vadinama akląja dėme. Netoli

jos yra jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė. Ji sudaryta tik iš

kolbelių, čia didžiausia tinklainės skiriamoji geba, daiktai matomi

ryškiausiai. Akies žvilgsnis nukreipiamas taip, kad stebimo objekto

atvaizdas atsidurtų geltonojoje dėmėje. Nuo objekto einantys spinduliai

lūžta akies audiniuose ir geltonojoje dėmėje susidaro apverstas objekto

atvaizdas. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi,

kadangi kiekviena akimi objektą matome šiek tiek kitu kampu. Todėl galime

geriau pajusti daiktų išsidėstymą erdvėje ir atstumą iki jų. Viena akimi

tai žymiai sunkiau. Erdvės ir atstumo pojūtis priklauso ir nuo patirties.

Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:

stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas

užpildantis skystis.

Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę tarp

tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio funkcija

– atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug laužia

šviesos spindulius.

Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius

atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė

kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų

įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai

matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau

matyti artimus daiktus. Apie 40-45 metus iki tol gerai matęs žmogus negali

skaityti ar dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tai vadinama senatvine

toliaregyste (presbiopija). Šis sutrikimas ištaisomas parinkus tinkamus

akinius. Senatvėje lęšis dažnai padrumstėja, regėjimas laipsniškai blogėja

(tai vadinama katarakta). Katarakta gydoma implantuojant dirbtinį

lęšiuką.Dėl lęšio išgaubtumo arba akies obuolio ilgio pakitimų, stebimo

objekto atvaizdas gali susidaryti ne tinklainėje, tuomet jis būna neryškus.

Taip būna trumparegystės ir toliaregystės atvejais. Šiuos regos sutrikimus

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1289 žodžiai iš 4279 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.