Akiu ir ausu sandara 5
5 (100%) 1 vote

Akiu ir ausu sandara 5



Turinys:

1. Žmogaus akis …………………………………………………………………………………………………………..

2. Akies dalys ir funkcijos …………………………………………………………………………………………….

a. Lęšiukas

b. Rainelė

c. Vyzdys

d. Gyslainė

e. Odena

f. Ragena

g. Tinklainė

h. Krumplynas

i. Regos nervas

j. Geltonoji dėmė

3. Akių ligos ir priežastys ……………………………………………………………………………………………

4. Ausų sandara

Žmogaus akis

Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.

Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.

Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; plonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai.

Žmogaus akis

Akies dalys ir funkcijos

Lęšiukas – laužia ir fokusuoja šviesos spindulius.

Lęšiukas (lot. lens) – akies dalis. Skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis spindulius į akį, juos suglaudžiantis ir dalyvaujantis akomodacijoje. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Akyje lęšiukas yra už rainelės, užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į stiklakūnio priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko paviršiaus taškai vadinami lęšiuko poliais. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, ekvatorius, kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšiuko pasaitėlis. Lęšiuką dengia kapsulė – labai plona elastinga plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispaudžia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25-30 metų, jau išsiskiria lęšiuko branduolys, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja. Kinta lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiukas neturi nervų ir kraujo indų, jį difuziškai maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose.

Akies sandara

Lęšiuko ligos:

Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta.Katarakta – lęšiuko drumstis. Katarakta – tai lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai.

Rainelė – reguliuoja šviesos srautą, patenkantį į akį.

Rainelė (lot. iris) – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.

Rainelės stromoje yra chromatoforinės ląstelės, kurios turi pigmento melanino. Nuo šio pigmento kiekio priklauso rainelės spalva, kuri senstant kinta. Dažniausiai abiejų akių spalva vienoda, tačiau pasitaiko ir skirtingų spalvų. Albinizmo atvejais nėra nei strominio, nei retininio pigmento, tokių rainelių spalva pilkai rausva nuo prasišviečiančių kraujagyslių. Rainelė reguliuoja šviesos patekimą į akį ir dalyvauja akomoduojant.

Rainelės priekinis paviršius nelygus ir kiekvieno žmogaus yra kitoks. Pagal tai, kaip pakinta to paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Šitoks nustatymo būdas vadinamas iridodiagnostika.

Rudos spalvos rainelė

Ligos:

Iridociklitas – rainelės ir krumplyno uždegimas;

Iritas – rainelės uždegimas.

Vyzdys – į akį praleidžia šviesą.

Vyzdys (lot. pupilla) – akies dalis. Maža angelė rainelėje, praleidžianti į akį šviesą. Vyzdys atrodo juodas, nes didžioji dalis per jį einančios šviesos sugeriama audinių akies viduje. Vyzdžio dydis 2,5-6 mm. Žmonių ir daugelio gyvūnų (išskyrus žuvis) vyzdys refleksyviai susitraukia ir išsiplečia priklausomai nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akomodacijos. Tokiu būdu reguliuojamas šviesos patekimas į akį. Vyzdį siaurina žiedinės raumeninės skaidulos, o jį plečiančios raumeninės skaidulos yra spindulinės krypties.

Vyzdys (centre, juodos spalvos)

Skirtingų gyvūnų rūšių vyzdžio forma skiriasi, bet dažniausiai vyzdys yra apvalus.

Gyslainė – tiekia akiai kraują ir sugeria nuklydusius spindulius.

Gyslainė (lot chorioidea) – akies dalis. Plona, minkšta membrana, kurioje gausus kapiliarų tinklas, maitinantis
išorinius tinklainės sluoksnius ir reguliuojantis jų temperatūrą. Ji yra rudos spalvos, apie 0,1-0,2 mm storio. Priekyje gyslainė pereina į krumplyną ir tęsiasi iki regos nervo angos. Ji turi penkis sluoksnius. Išorinis sluoksnis prisiglaudęs prie odenos, bet su ja nesuaugęs, lengvai atsiskiria. Gyslainėje gausu kraujagyslių, ypač gausus kapiliarų tinklas yra ties geltonosios dėmės sritimi.

Odena – apsaugo ir sutvirtina akies obuolį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 809 žodžiai iš 2515 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.