Akių ligos
5 (100%) 1 vote

Akių ligos

Akys. Priimti informaciją ir tinkamai reaguoti į daugelį aplinkui vykstančių įvykių žmogui padeda jutimo organai – akys. Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulį yra susijusi su rega. Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų ir negyvų kūnų judėjimą, grafinius ir šviesos sig-nalus (raides, skaitmenis, portretus ir pan.). Rega svarbi visų rūšių dar-binei veiklai. Žinome, kaip ilgai ir atkakliai turi dirbti aklasis, kad galėtų įsijungti į darbą. Iš tiesų akys – vienas iš pagrindinių jutimo organų. Regą apibūdina aštuonios požymių kategorijos: spalva, forma, dydis, nuotolis, kryptis, materialumas, ramybė ir judėjimas, dėl to regėjimas gali atitink-amai atspindėti erdvinius santykius. Rega įgijami optiniai daiktų vaiz-diniai, orientuojamasi erdvėje, skiriamos spalvos bei atspalviai. Visi tikri-ausiai pastebėjo, kad kalbėdamiesi pašnekovui žiūrime į akis. Tai ne atsi-tiktinumas. Kompiuterinė matematinė analizė įrodė, kad žmogus sugeba suvokti 22 geometrinius parametrus akių plote, kurie keičiasi veikiami baimės, nerimo, džiaugsmo, nustebimo, ligų ir kitų veiksnių.

Regėjimo būklė. Regos būklę charakterizuoja du pagrindiniai kiekybiniai rodikliai: regėjimo aštrumas ir akiplotis. Regėjimo aštrumas yra erdvinis akių jautrumas, matuojamas minimaliu kampiniu atstumu tarp dviejų taškų, kuriam esant tie taškai suvokiami atskirai. Sutartinis normalus regos aštrumas yra 1,0(arba 100%). Įdomu, kad daugumos Egipto gyventojų regėjimo aštrumas yra 2,0. Jis tiriamas optotipais, ku-riuose dešimtyje ar dvylikoje eilučių pavaizduota įvairių dydžių raidės ar ženklai (Landolfo žiedai). Dažniausi regos sutrikimai – trumparegystė ir toliaregystė. Trumparegiai ir toliaregiai daiktus mato neryškiai. Trumpa-regiams neaiškūs toli esančių daiktų vaizdai, o toliaregiams – arti esančių daiktų. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pailgėjęs akies obuo-lys. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys esti sutrumpėjęs. Toliare-gystės priežastis gali būti ir sumažėjusi lęšiuko galimybė keisti išgaubtu-mą. Tai dažniausiai atsitinka pagyvenusiems žmonėms. Turintieji viena minėtų regos trūkumų nešioja akinius su specialiais, gydytojo parinktais stiklais.

Akių ligos. Akies obuolio, jo priklausinių (junginės, ašarų prie-taiso, akies judinamųjų raumenų, akiduobės) ligos. Dažnai kyla dėl viso organizmo ligų: tuberkuliozės, reumato, sifilio, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės, aterosklerozės. Kartais į akis užkratas patenka iš sugedusių dantų, sergant sinusitu, gripu. Vienas iš dažnai pasitaikančių vaikų regos sutrikimų yra naujagimių retinopatija. Lietuvoje gimsta 5 – 7 procentai neišnešiotų vaikų. Medikų nuomone, retinopatija atsiranda dėl neišnešio-tų vaikų mažo svorio, dėl ilgos dirbtinės plaučių ventiliacijos, kraujo išsi-liejimo į smegenis, deguonies ir antibiotikų naudojimo, nepakankamai iš-sivysčiusių plaučių ir širdies, mažakraujystės, motinos persirgtų ligų, pra-sto nėščiosios maitinimosi ir kita. Tačiau svarbiausia priežastis – tinklai-nės kraujotakos sistemos neišsivystymas. Užsienio mokslininkai nustatė, kad neišnešiotų vaikų akims kenkia deguonis, kuris paprastai naudojamas norint išsaugoti naujagimio gyvybę. Per dvejus su puse metų Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje buvo išoperuoti 98 neišnešioti kūdikiai, kuriems grėsė aklumas. 13 dėl šios ligos apako.

Labai retai akių liga (pvz., akies navikas, akiduobės pūlynas) būna viso organizmo ligos priežastis. Sunkias ligas gali sukelti mechaninės, terminės, cheminės ir spindulinės akių pažaidos. Kai kurios ligos esti pa-veldimos. Dažniausia akių liga – uždegimas. Kai uždegimas apima visą akį, būna panoftalmitas, o kai atskiras akies obuolio dalis, jo priklausi-nius – skleritas, odenos uždegimas. Atsiranda sergant infekcine liga, reumatu, podagra, tuberkulioze. Pažeidžia odenos paviršių (episklerą) ar-ba giliuosius jos sluoksnius. Paviršiniame odenos sluoksnyje, dažniausiai netoli ragenos krašto, susidaro nepaslankus, nedidelis mazgas. Jis paraus-ta, spaudžiamas skauda. Uždegimas kyla staiga, vėliau gali pereiti į lėtinį; dažnai būna atkryčių. Episkleritas paprastai prasideda vienoje akyje ir regai nekenkia. Ligos požymiai būna ryškoki, kartais susidaro keli viole-tiniai mazgai; spaudžiami skauda. dažnai uždegimas persimeta į kitą akį, be to, atkritus liga reiškiasi vis kitoje odenos vietoje. Gali prisimesti kera-titas, iridociklitas, chorioiditas. Dėl dažnų atkryčių drumstėja ragena, lę-šiukas ir stiklakūnis, gali atsirasti glaukoma, išsitempti ir suplonėti odena. Svarbu kuo anksčiau nustatyti sukėlusią priežastį. Gydoma antibiotikais, hormonais, antihistamininiais preparatais, imunodepresantais. Į akį laši-nama antibiotikų tirpalo, duodama hormonų preparatų, vyzdį plečiančių vaistų, padeda šilti kompresai.

Keratitas, ragenos uždegimas. Jį gali sukelti mikrobai (bakterijos, grybeliai, virusai), patekę į sužeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių, pvz., nesveikų dantų, uždegimo pažeistų veido daubų, bei sergant lėtine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu, brucelioze). Liga gali prasidėti ir sutrikus ragenos inervacijai dėl herpeso viruso poveikio arba dėl rageną inervuojančiųjų nervų paralyžiaus.
Kartais priežastis gali būti akių trauma, nudegimas, avitaminozė, alergenų poveikis. Liga ser-gantis ligonis jaučia akyje svetimkūnį, akys bijo šviesos, merkiasi paraus-ta akies obuolys. Ragenoje atsiranda infiltratų, ji paburksta ir drumstėja, pasidaro matinė, gali išopėti. Opai gilėjant, ragena suplonėja ir gali pra-kiurti. Kai būna sunki ligos forma, uždegimas pereina į rainelę ir krump-lyną. Dėl ligos ragenoje lieka drumstys, labai nusilpsta rega, gali prasidėti silpnaregystė, kartais apankama. Nuo ligos gydoma antibiotikais, sulfani-lamidais, priešvirusiniais preparatais, organizmą stiprinančiais vaistais. Anksti nustačius ligą ir laiku jį pradėjus gydyti, dažnai galima atgaivinti regą.

Ragenos šliaužiančioji opa. Dažniausiai sukelia bakterijos (pvz.,pneumokokai, stafilokokai, streptokokai), rečiau grybeliai ir virusai. Atsiranda sužeidus rageną. Bakterijos į rageną t. p. gali patekti iš ašarų takų ar junginės. Akys ašaroja, bijo šviesos, parausta akies obuolys. Ra-genos centre atsiranda pilkšvai gelsvas infiltratas. Jis greitai išopėja. Opa plečiasi, o vienas labiau infiltruotas jos kraštas šliaužia per visą rageną, skverbdamasis ir į gilesnius jos sluoksnius. Priekinėje akies kameroje kaupiasi pūliai, pakinta rainelės spalva. Ragena gali prakiurti. Tuomet iš-bėga pūliai ir rainelė priglunda prie ragenos. Sunkiu atveju uždegimas pažeidžia dar rainelę ir krumplyną arba ir kitus gilesnius akies obuolio audinius. Opai gyjant susidaro randas, lieka ragenos drumstis. Gydoma antibakteriniais, audinių terapijos, hormonų preparatais. Kai būna daug pūlių, daroma ragenos parantezė. Jei opa sparčiai didėja, persodinama ra-gena. Padeda fizioterapijos procedūros.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 1053 žodžiai iš 1807 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.