Akmuo lietuvių liaudies dainose raudose giesmėse
5 (100%) 1 vote

Akmuo lietuvių liaudies dainose raudose giesmėse

TURINYS

1. ĮVADAS…………………………………………………………………..3

2. AKMUO…………………………………………………………………..4

3. IŠVADOS…………………………………………………………………9

4. LITERATŪRA……………………………………………………………10

ĮVADAS

Lietuva- dainų šalis. Jau nuo senų laikų mūsų protėviai gyveno lydimi muzikos. Jų gyvenimas buvo tarsi muzika. Nei viena šventė neapsieidavo be dainų. Šį senolių sukaupotą turtą mes turime ir dabar, tik nebe taip jį vertiname. Tačiau lietuvių liadies dainos yra turtingos savo įvairumu. Galime pasigirti turintys dainuojamąją tautosaką, liaudies lyriką, darbo dainas, kasmetinių papročių dainas, piršlybų ir vestuvių dainas, karo, priespaudos ir pasipriešinimo dainos, raudas, giesmes, vaikų, meilės bei jaunimo dainos, taip pat našlaičių ir šeimos dainos.

Negalime nepastebėti to, kad lietuvių kliaudes dainos pilnos metaforų, epitetų, palyginimų, mažybinių bei malonybinių žodžių. Jos taip pat yra nepaprastai poetiškos, švelnios ir pilnos džiaugsmo bei svajonių. Pats svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas – žodžių ir melodijos vienovė. Ir žodžiai, ir melodija beveik visada atitinka dainos turinį, idėją bei nuotaiką. S. Stanevičius taip pat tvirtino: „Daina be natos, rodos, man esanti kaip kūnas be dūšios arba, žodžiais pirmosios dainos sakant, akmuo be kraujo“.

Savo darbe panagrinėsiu kokią reikšmę akmuo turi lietuvių liaudies dainose, giesmėse, raudose.

AKMUO

Atskiros lietuvių liaudies dainos, raudos ar giesmės apie akmenį nerastume, tačiau dažnai galime išgirsti jį minint. Jau nuo senų laikų akmens reikšmė buvo neabejotina ne tik dainose bet ir sakmėse, kitaip tariant baltiškoje kultūroje.

Tačiau visų pirma įdomu būtų panagrinėti pačią lietuvių liaudies dainuojamąją tautosaką, kuo vieni žanrai skiriasi nuo kitų, išskiriamieji jų bruožai ir pan. Taigi, galima pradėti nuo to, kad į liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip į vertybę, kažkada ji buvo laikyta atgyvena. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms atsirado pradėjus tyrinėti pačią lietuvių kalbą. Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, ir į jį įdėjo tris dainas, kad pailiustruotų kalbos senumą bei skambumą. Tautosakos kūriniai, ir ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu ir tam tikroje situacijoje, kurios susijusios su gamtos ciklu bei su žmogaus darbų tikslu, asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl šios priežasties dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo, vestuvių, kalendorinių apeigų dainos.Mažesnes grupes sudaro jaunimo dainos, vaikų dainos bei meilės dainos. Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitumą, būtina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes. Pavyzdžiui, rugiapjūtės dainos būdavo dainuojamos tam tikru dienos ar darbo metu: rytą, vidurdienį, vakare ir per pabaigtuves. Tačiau didžiausią dalį sudaro dainos, kurios nėra įpraustos į papročių nužymėtus rėmus. Vienos iš jų yra šeimos dainos. Jose šnekama apie šeimos narių ir artimųjų santykius, neįėjusios į vestuvių ir krikštynų dainų grupes. Beje, kaip ir meilės ar karinės-istorinės dainos, jos išsiskiria tematikos pagrindu. Dainose kalbama apie gyvenimą tėvų namuose tarp brolių bei seserų, rengimąsi vestuvėms, nuotakos rinkimąsi, vyro ir žmonos santykius bei sunkią marčios dalią. Šeimos dainų grupei taip pat priklauso ir mirties, našlystės, našlaičių tematikos dainos. Beje, daugelis našlaičių dainų motyvai artimai siejasi su laidotuvių raudomis. Raudos raudamos per laidotuves, vestuves ir išleidžiant į karą ar karo tarnybą (rekrūtus), raudojama būdavo esminiais žmogaus gyvenimo lūžio momentais, taip pat ir buityje kai ištinkdavo nelaimės, tokios kaip gaisras, sausra, nederlius, gyvulių kritimas ar liga. Raudų intonacijos ir poetiniai įvaizdžiai taip pat pastebimi ir kalendorinėse, javapjūtės bei šienapjūtės, šeimos (našlaičių), karo dainose, pasakų dainuojamuosiuose intarpuose. Be to, savitą grupę sudaro vestuvių raudų parodijos, kurios yra atliekamos vestuvių persirengėliams imituojant nuotakos verkavimus. Dažniausiai rauda moterys, o vyrai labai retai tai daro. Laidotuvių raudos- pačios gausiausios. Tačiau su laidotuvių raudomis labai artimai yra susijusios ir išvykstančiųjų į karą raudos. Vestuvine rauda yra vadinama tokia rauda, kai nuotaka rauda kviesdama į vestuves, atsisveikindama su tėvais, giminėmis ir rūtų darželiu, ir išvažiuodama iš namų. Verkaudama nuotaka atsisveikina su pakelės medžiais, akmenimis, tiltu ir t. t. Kiekviena rauda gimsta spontaniškai ir nuskamba vieną vienintelį kartą, pasirenkant vis kitus motyvus arba juos sudėliojant vis kita tvarka, perteikiant vis kitais žodžiais, apsiribojant tik keletu iš galimos motyvų visumos arba daugybę motyvų veriant vieną po kito, tarsi karoliukus į vėrinį. Būtent improvizacine struktūra raudos ir skiriasi nuo dainų, taip sudarydamos atskirą dainuojamosios tautosakos žanrą. Pavyzdžiui karinėse-istorinėse dainose yra apdainuojamos kovos su priešais, kareivio dalia, karo tarnyba. Tačiau senosiose karo dainose tikslių istorijos atspindžių,
periodiškos įvykių sekos nerasime dėl stipraus lietuvių liaudies dainų lyrinio prado. Raudose karį globoja Saulė ir Mėnuo, po mirties jis virsta rožės žiedu, raudonuogiu putinu, ąžuolu, o Saulė gedėdama devynias dienas neužteka.

Iš tiesų, tai akmuo labai ryškų vaidmenį atliko apskritai visoje lietuvių laiudies tautosakoje. Jei akmuo būdavo kitokios išvaizdos, jis būdavo garbinamas ir laikomas totemais, fetišais, būdavo apsuptas sakraliniais mitais, magija bei tikėjimais. Kaip tautosakoje, taip ir dainose yra pasakojama, kad akmenys atsirado iš žmonių, laukinių gyvūnų, arba dievai pavertę akmenimis žmones, kenčiančius nuo nelaimingos meilės, nugalėtus karius. Taip pat buvo tikima ir vaizduojama, kad akmenys kalbasi, džiaugiasi, liūdi, veda, turi vaikų bei keliauja iš vienos vietos į kitą.

Daugumoje lietuvių liaudies raudų ar karo dainose akmenys įkūnyja mirusiųjų vėles, dėl to ir rauda mergaitės atsirėmusios ant akmenėlių. Tokią sceną galime interpretuoti kaip pokalbį su artimuoju, kurio neteko.

“Neatlaika akmenėliai

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 947 žodžiai iš 1862 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.