TURINYS
Įžanga…………………………………………………………………………………………………………………………
I. Atsiskaitymųakredityvaissąvoka,ištakos,šalys ir
procedūra…………………….………………………………………………………
1.1. Akredityvo ištakos, sąvoka ir pagrindiniai bruožai……………………………………………..
1.2. Akredityvo teisinė prigimtis ir pobūdis……..…………………………………….…
1.3. Akredityvosandoriošalys.Atsiskaitymųakredityvais
procedūra………………………………………………………………………………………….………..
1.4. Teisėsnormos,taikytinosakredityviniams
sandoriams…………………………………………………………………………………………………….
1.5. Atsiskaitymų akredityvais privalumai ir trūkumai………………………………………………
II. Atsiskaitymų akredityvine forma teisinis reguliavimas……………………………
2.1. Tarptautiniai teisės aktai………………………………………………………
2.1.1. Unifikuotos dokumentinių akredityvų taisyklės (UCP)……………………….
2.1.2. Unifikuotos Bankų tarpusavio atsiskaitymo pagal dokumentinius akredityvus
taisyklės (URR)……………………………………………………………………………
2.1.3. 1995 m. JT Konvencija dėl rezervinių akredityvų ir bankinių garantijų……….
2.1.4. Ginčų, kylančių iš dokumentinių akredityvų, sprendimo ekspertizės taisyklės
(DOCDEX)………………………………………………………………………………..
2.2. Nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys atsiskaitymus akredityvine froma……
2.2.1. VKK 5 straipsnis……………………………………………………………..
2.2.2. 1995 m. Rusijos Federacijos Civilinis Kodeksas……………………………..
2.2.3. LR Civilinio Kodekso projektas………………………………………………
III. Akredityvų rūšys………………………………………………………………….
3.1. Akredityvai, apmokėtini juos pateikus, akredityvai, apmokėtini po tam tikro laiko
tarpo, akceptiniai akredityvai, akredityvai, negocijuojant vekselius……………………
3.2. Atšaukiami ir neatšaukiami akredityvai……………………………………………
3.3. Tiesioginiai ir perleidžiamieji akredityvai…………………………………………
3.4. Eksporto, importo ir tranzitiniai akredityvai………………………………………
3.5. Padengti ir nepadengti akredityvai………………………………………………..
3.6. Kitos akredityvų rūšys……………………………………………………………
IV. Akredityvų teisinio reguliavimo principai…………………………………………
4.1. Akredityvo autonomijos principas………………………………………………..
4.2. Dokumentų pirmenybės principas…………………………………………………
4.3. Dokumentų tikslaus atitikimo akredityvui principas………………………………
4.4. Dokumentų vidinio suderinamumo reikalavimas…………………………………
V. Bankų, dalyvaujančių akredityvinių atsiskaitymų mechanizme, teisės ir
pareigos……………………………………………………………………….
5.1. Avizuojančio banko teisės ir pareigos…………………………………………….
5.2. Nominuoto banko teisės ir pareigos………………………………………………
5.3. Patvirtinančiojo banko teisės ir pareigos…………………………………………..
5.4. Banko-emitento teisės ir pareigos…………………………………………………
VI. Atsakomybė už atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais pažeidimus………….
VII.Dokumentai bankinėje praktikoje ir jų reglamentavimas UCP………………….
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………….
Summary…………………………………………………………………………………..
Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………….
1
2
7
7
10
12
19
21
23
23
23
28
28
29
29
30
31
31
32
32
34
37
40
40
40
45
45
47
47
50
51
51
52
52
53
57
64
69
71
73ĮŽANGA
Pastaruoju metu, kai itin sparčiai plečiasi Lietuvos ūkio subjektų komerciniai santykiai su
užsienio ūkio subjektais ir didėja užsienio prekybos apimtys, auga ir tarptautinių atsiskaitymų reikšmė.
Prekybiniai ryšiai su užsienio kontrahentais sąlygoja ir atsiskaitymų, ypač tarptautinių, būdų ir metodikos,
paplitusių vakaruose, recepciją ir taikymą Lietuvoje. Aišku, pirmieji naujų paslaugų atsiskaitymų srityje
paklausą pajuto bankininkai. Tačiau ir teisinių paslaugų rinka yra glaudžiai susijusi su pokyčiais įvairiose
srityse. Taigi atsirado ir žinių
tarptautinių atsiskaitymų teisinio reguliavimo klausimais poreikis; atsiskaitymai
tapo aktualūs ne vien bankams. Teisininkams, sudarant užsienio kontraktus, tapo svarbu pažinti tarptautinių
atsiskaitymų teisinio reguliavimo ypatumus bei atsiskaitymų formų esminius bruožus.
Bankiniai, arba dokumentiniai akredityvai1 yra dažniausiai tarptautinėje prekyboje naudojamas
atsiskaitymų būdas – ne be reikalo anglų teisėjai juos apibūdino kaip “tarptautinės prekybos kraują”2. Šis
tarptautinio atsiskaitymo būdas lydi ko gero didžiąją daugumą tarptautinių kontraktų su užsienio
kontrahentais. 1990 m. Tarptautinių prekybos rūmų duomenimis, 8 –ajame dešimtmetyje apie 90 % visų
tarptautinių atsiskaitymų buvo vykdoma būtent akredityvine forma. Atsižvelgiant į tai, tampa aišku, kad
atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais tarptautinis teisinis reguliavimas tampa viena aktualiausių
problemų, su kuriomis susiduria tiek Lietuvos bankai, tiek ūkio subjektai, eksportuojantys ir importuojantys
prekes bei paslaugas, todėl yra akivaizdu, kad atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais teisinio reguliavimo
ypatumus bei pagrindinius bruožus turėtų žinoti kiekvienas teisininkas, besispecializuojantis tarptautinės
privatinės teisės srityje.
Nežiūrint į tai, kad akredityvas yra neabejotinai labiausiai paplitusi tarptautinių atsiskaitymų
forma, Lietuvoje ši tarptautinės privatinės teisės sritis iki šiol yra visiškai nenagrinėta ir daugeliui teisininkų
tebelieka terra incognita.
Šios temos pasirinkimą lėmė tiek jos aktualumas, tiek jos naujumas ir tuo pačiu svarba.
Atsiskaitymus dokumentiniais akredityvais Lietuvoje iki pat 1999 metų gruodžio 16 d.3 reglamentavo tik
vienas norminis aktas (Laikinosios vidaus atsiskaitymų negrynaisiais pinigais taisyklės, priimtos Lietuvos
banko valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 45), kuriame dokumentinio akredityvo sąvoka ir tuo
pačiu naudojimas atsiskaitymuose buvo visai nepagrįstai susiaurintas. Pažymėtina, kad šios taisyklės jau
daugiau kaip pusę metų nebegalioja, todėl galima drąsiai teigti, kad atsiskaitymai dokumentiniais
akredityvais Lietuvoje yra apskritai teisės normomis nereglamentuojami.
Akademinis – pedagoginis lavinimas šioje srityje taip pat yra ne visiškai atitinkantis sparčiai
kintančius tarptautinės praktikos šioje srityje poreikius ir ne visiškai pritaikytas sparčiai besivystančiai tiek
nacionalinei, tiek ir tarptautinei prekybai. Nėra šia tema akademinių darbų. Pažymėtina, kad šia tema VU TF
nebuvo rašyta diplominių darbų. Tiesa, keletas diplominių darbų buvo skirta tarptautinių atsiskaitymų
apskritai problematikai ir juose buvo trumpai paanalizuoti ir akredityvai, tačiau tokia analizė, atsižvelgiant
tiek į temos aktualumą, tiek ir jos naujumą, siekiant tinkamai susipažinti su atsiskaitymų akredityvais
ypatumais, yra aiškiai nepakankama.
Tuo tarpu dokumentinių akredityvų populiarumas tarptautinėje prekyboje sąlygoja ir teisinių
paslaugų paklausą. Todėl, manau, reikėtų skirti daugiau dėmesio šiai temai ir universitete. Tema įdomi dar ir
tuo, kad jos nagrinėjimas reikalauja papildomų ekonomikos, tarptautinės prekybos papročių žinių, būtina
susipažinti su tam tikrais bankininkystės terminais, kas yra pravartu kiekvienam teisininkui.
Taigi, šio darbo tikslas ir pagrindinis uždavinys yra kiek įmanoma labiau pašalinti šią spragą,
susidariusią tarybinės teisinės ideologijos bei teisės doktrinos įtakoje, ir kuo išsamiau, nuodugniau ir pilniau
perteikti nagrinėjamų klausimų, o būtent – atsiskaitymų akredityvine forma esmę, pagrindinius bruožus,
ypatumus, specifiką bei problematiškumą. Šiame darbe bus siekiama teisiniu aspektu išnagrinėti
atsiskaitymus akredityvine forma, jų mechanizmą, juos reguliuojančių normų teisinę prigimtį bei teisinio
reguliavimo ypatumus.
1
Tarptautinėje bankinėje ir užsienio valstybių teisminėje praktikoje labiau paplitęs yra dokumentinio akredityvo pavadinimas (angl.
documentary credits).
2Power Curber International Ltd. v. National Bank of Kuwait S.A.K.[1981] 2 Lloyd’s Rep. p. 394, 400.
3Pripažintos netekusiomis galios 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 195, V.Ž. 1999, Nr. 108-3136.
2Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo visi įgaliojimai tarptautinių atsiskaitymų
srityje buvo suteikti Tarybų Sąjungos Vniešekonombankui, todėl “nei vienas kitas bankas tarptautinių
atsiskaitymų nevykdė”4. Kuriant naują bankų sistemą Lietuvoje, buvo susidurta su įvairiais sunkumais, vienas
jų – specialistų (taipogi ir teisininkų), galinčių teisiniu požiūriu pritaikyti teorines ir praktines žinias
bankininkystės srityje.
Šis darbas yra mokslinio pobūdžio ir jame bandoma teisiniu aspektu panagrinėti atsiskaitymų
dokumentiniais akredityvais santykius. Tai yra daugiašaliai santykiai ir juos nagrinėti reikia kompleksiškai,
tuo pačiu nepamirštant jų ekonominio pagrindo, nes ekonominė šalių motyvacija dažnai daro lemiamą įtaką
teisiniam šalių santykių reguliavimui5. Atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais santykiai atsiranda
pagrindinės – pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties pagrindu. Nors dokumentiniai akredityvai gali
būti
naudojami ir atsiskaitymui už paslaugas ir darbus, dažniausiai šiuo būdu yra atsiskaitoma už prekes. Todėl
šiame darbe daugiausiai nagrinėjami atsiskaitymai dokumentiniais akredityvais būtent tarptautinėje
prekyboje. Atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais formali konstrukcija apima daug santykių, kurie yra
atskirai reglamentuojami (pavyzdžiui, labai dažnai dokumentiniai akredityvai yra naudojami kartu su
vekseliais), tačiau dėl darbo apimties apribojimų šie santykiai nėra plačiau analizuojami. Kalbant apie šios
rūšies atsiskaitymus Lietuvoje, reikia pasakyti, kad komerciniai bankai iki šiol neatlieka jokių statistinių
apskaičiavimų, susijusių su dokumentinių akredityvų naudojimu. Dėl šios priežasties darbe pateikiami
statistiniai duomenys (konkretūs kai kurių Lietuvos bankų skaičiai) dėl informacijos stokos yra netikslūs ir
gali parodyti tik bendras tendencijas. Kadangi LR teisminės praktikos šioje srityje kol kas iš viso dar nėra,
šiame darbe pateikiama gan daug pavyzdžių iš Anglijos, kai kurių JAV valstijų, Kanados teismų praktikos,
nes būtent šiose valstybėse, palaikant prekybinius ryšius tiek su vietiniais, tiek ir su užsienio kontrahentais,
yra ypatingai paplitusi akredityvinė atsiskaitymų forma. Šių valstybių teismai, būdami nepaprastai gerai
susipažinę su akredityvinių atsiskaitymų teisine reglamentacija, nusistovėjusiais tarptautinės prekybos
papročiais, kuriuos, beje, dažniausiai formuoja būtent minėtų valstybių bankinė praktika, neretai sukuria
naują teisės normą, sureguliuojančią sparčiai besivystančios tarptautinės prekybos įtakoje atsiradusią naują
atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais sritį. Pateikti užsienio valstybių teisminės praktikos pavyzdžiai
padės žymiai geriu ir nuodugniau suvokti ir perteikti nagrinėjamų klausimų specifiką ir jų problematiką.
Be abejo, darbe pagrindinis dėmesys bus koncentruojamas į tarptautinius atsiskaitymų
dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltinius – Tarptautinės prekybos rūmų (angl. International
Chamber of Commerce) paskelbtas Unifikuotas dokumentinių akredityvų taisykles (angl. Uniform Customs
priimtas Unifikuotas Bankų tarpusavio atsiskaitymoand Practice for Documentary Credits)6,
(kompensavimo) pagal dokumentinius akredityvus taisykles 7 ir pan. Būtent šie tarptautiniai atsiskaitymų
dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltiniai įtvirtina, sukodifikuoja ir unifikuotai susistemina
tarptautinius papročius ir praktiką šioje srityje.
Deramas dėmesys bus skiriamas ir naujojo LR Civilinio kodekso projekto (toliau – LR CK
8projektas) teisės normoms, reguliuojančioms akredityvinius atsiskaitymus, nagrinėjant ir analizuojant jų
santykio su tarptautinės teisės aktais šioje srityje problematiką.
Nagrinėjant atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reglamentavimo ypatumus, greta
tarptautinių teisės šaltinių, bus aptarti ir įvairių nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių šią sritį, požymiai,
pagrindinį dėmesį skiriant JAV galiojančio Vieningojo Komercinio Kodekso (angl. Uniform Commercial
Code) 9 teisės normų analizei. Tokia nacionalinių teisės aktų analizė įgalins žymiai išsamiau išnagrinėti
atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reguliavimo bruožus bei nustatyti abipusį ryšį tarp nacionalinių ir
tarptautinių teisės šaltinių šioje srityje.
Šio darbo struktūrą lėmė tiek pagrindinių teisės šaltinių, reguliuojančių nagrinėjamą sritį, turinys
ir teisės sistema, tiek ir teisės doktrina, akademiniai darbai, kuriais bus remiamasi šiame darbe. Tenka
S.Kropas. V.Vaitkus. Banko tarptautinės operacijos, 1997, p. 21.
Michael J.Horton. Import and Customs Law Handbook, p. 116-117.
6ICC Publication No.500.
7ICC Publication No. 525.
8Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso projektas // Parengė 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos
prezidiumo nutarimu Nr.I-2015 sudaryta darbo grupė, 2000.
9Uniform Commercial Code. 12th ed., West Publishing Co., St. Paul, Minn., 1991; Uniform Commercial Code: revised article 5, letters of
credit: (with amendments to articles 1, 2, and 9) // The American Law Institute ; National Conference of Commissioners on Uniform State
Laws, Chicago, 1995.
5
4
3pripažinti, kad nagrinėjamą tarptautinės teisės sritį susisteminti teisiniu požiūriu nebuvo paprasta – tai lėmė
tai, kad tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys nagrinėjamus atsiskaitymus, pasižymi savo normų
techniniu pobūdžiu, specifika – dauguma jų yra skirtos daugiau bankininkams ir verslininkams, negu
teisininkams.
Siekiant tinkamai ir, kiek tai yra įmanoma, išsamiai ir kompleksiškai, įvairiapusiškai perteikti
nagrinėjamą sritį, šiame darbe bus derinami įvairūs nagrinėjimo metodai – lyginamasis, sisteminis, istorinis,
statistinis, loginis ir pan. Tai įgalins pasiekti aukščiau nurodytą šio darbo tikslą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama tema teisinės literatūros lietuvių kalba nėra, darbe bus
remiamasi tik užsienio autorių darbais, didžiausią dėmesį skiriant fundamentaliai Anglijos komercinės teisės
studijai – Clive M. Schmitthoff. Schmitthoffs Export Trade, London,
Reikia pažymėti, kad tarptautinė bankinė bei užsienio valstybių teisminė praktika išskiria dvi
pagrindines akredityvų rūšis:
a) dokumentinius akredityvus, kurių esmę sudaro tai, kad pardavėjui apmokėjimas yra
garantuojamas tik bankui pristačius tam tikrus dokumentus;
b) “švarius” akredityvus (angl. clean credits), kurių esmę sudaro tai, kad pardavėjui
apmokėjimas yra garantuojamas bankui pateikus finansinius dokumentus, paprastai beneficiaro išrašytus
vekselius.
Šiame darbe bus nagrinėjami tik dokumentiniai akredityvai, nes būtent jie yra pagrindinė
tarptautinių atsiskaitymų forma, ir būtent jiems yra skirtos aukščiau minėtos UCP taisyklės, o “švarūs”
akredityvus tėra pareiškėjo įsiskolinimo beneficiarui padengimo būdas, todėl toliau šiame darbe, kalbant apie
dokumentiniai akredityvus, bus vartojamas “akredityvo” terminas.
Darbe nagrinėjant ar lyginamuoju aspektu lyginant pagrindinius akredityvų bruožus, iš esmės
bus remiamasi pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atidaromas akredityvas, teisiniu modeliu.
Siekiant iki galo suvokti tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais esmę bei
pagrindinius procedūros bruožus, yra būtina jau pačioje darbo pradžioje nors trumpai panagrinėti tarptautinių
atsiskaitymų santykius apskritai. Tik susipažinus su tarptautinių atsiskaitymų santykių prigimtimi, turiniu bei
pobūdžiu, bus įmanoma tinkama tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais analizė.
Prieš pradedant analizuoti tarptautinių atsiskaitymų santykius, būtina nustatyti sąvokų
“mokėjimas” ir “atsiskaitymas” reikšmes. Literatūroje šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau
nereikia pamiršti skirtingos jų apimties. Atsiskaitymas plačiąja prasme papildo mokėjimą, kadangi
mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymo būdų, o būtent atsiskaitymas pinigais. Neretai mokėjimo sąvoka yra
dar labiau siaurinama iki sąvokos “atsiskaitymas grynaisiais pinigais”. Teisiškai mokėjimą galima apibrėžti
kaip piniginio įsipareigojimo vykdymą, bent jau taip jį apibrėžia kai kurių valstybių (pvz., Italijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai10. Atsiskaitymo sąvoką pateikia Blaksono teisės
žodynas (angl. Black’ Sale of Goods Act Law Dictionary): “atsiskaitymas (angl. settlement, atitinka
bendrosios lietuvių kalbos žodį – atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievolių, įsipareigojimų
įvykdymas) yra pažado ar sutarties įvykdymas”. Siauresne, teisine prasme, atsiskaitymas yra apibrėžiamas
kaip pareigos, pažado ar įsipareigojimo kreditoriui vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitas vertybes, kartu
skolininkui pasiūlius, o kreditoriui sutikus juos priimti, taip pilnai ar dalinai padengiant įsiskolinimą ar
patenkinant įsipareigojimą.
Šiame darbe terminas “atsiskaitymai” bus naudojamas siauresne prasme – kaip atsiskaitymas
pinigais, kadangi kitaip darbo tema taptų neapibrėžta. Būtent taip sąvoką “atsiskaitymai” naudoja Lietuvos
įstatymų leidėjai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 39 skirsnio “Atsiskaitymo santykiai ir banko
sąskaitos sutartis” 467 straipsnis “Atsiskaitymai” nustato: “Pagal prievoles mokama atsiskaitant grynais arba
negrynais pinigais”.
Minint skirtumus tarp sąvokų reikia pabrėžti, kad “atsiskaitymai” suponuoja tam tikro
įsipareigojimo ar skolos buvimą, kai tuo tarpu skola ar įsipareigojimas nėra “mokėjimo” sąvokos būtinas
elementas (pvz. pinigų pervedimas į kito asmens sąskaitą be prievolės tai padaryti, pvz. dovanojimo sutartis,
yra mokėjimas, bet šiuo atveju negali būti atsiskaitymu). Šis elementas yra pagrindinis bandant išskirti
sąvokų skirtumus. Taigi, šiuo požiūriu atsiskaitymų sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo
sąvoka, vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją (kiekvienas atsiskaitymas yra mokėjimas, bet ne
10
Žr.: Maria Chiara Malaguti. The Payment System in European Union. Law and Practice, p.16.
4kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas). Žiūrint paviršutiniškai šių sąvokų skirtumas nėra pastebimas, be to,
savo apimtimi jos viena kitą papildo, todėl dažniausiai tiek teisės aktuose, tiek įvairioje literatūroje jos yra
tapatinamos. Šiame darbe sąvoka “atsiskaitymai” bus naudojama tik piniginiams atsiskaitymams,
vykdomiems tiek turint prievolę sumokėti, tiek ir neturint tokios prievolės, apibrėžti. Tokiu būdu sąvokos
“mokėjimas” ir “atsiskaitymai” šiame darbe įgyja tą pačią reikšmę ir bus naudojamos kaip sinonimai.
Šio diplominio darbo dalykas – tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniu akredityvu santykiai. Tai
reiškia, kad šio atsiskaitymo santykio šalys yra skirtingose valstybėse, o atsižvelgiant į tai, kad tokie
atsiskaitymo santykiai yra kompleksiniai ir apima keletą atsiskaitymo santykių – svarbu, kad bent vienas šių
santykių dalyvis būtų kitoje valstybėje. Tokiu būdu teisiniai santykiai, kylantys atsiskaitymų negrynaisiais
pinigais procese, sudaro sudėtingą kompleksą, į kurį paprastai įeina: santykiai tarp dviejų valstybių fizinių ar
juridinių asmenų; santykiai tarp mokėtojo ir jį aptarnaujančio banko; santykiai tarp
mokėtojo banko ir
mokėjimo gavėjo banko; santykiai tarp mokėjimo gavėjo ir jo banko.
Tai reiškia, kad šalia iš pagrindinės sutarties kylančių atsiskaitymo santykių, dar atsiranda ir jų
dalyvių santykiai su tarpininkais bei tarpininkų tarpusavio santykiai.