Akredityvas atsiskaitymu ir banku
5 (100%) 1 vote

Akredityvas atsiskaitymu ir banku

1121314151617181

TURINYS

Įžanga…………………………………………………………………………………………………………………………

I. Atsiskaitymųakredityvaissąvoka,ištakos,šalys ir

procedūra…………………….………………………………………………………

1.1. Akredityvo ištakos, sąvoka ir pagrindiniai bruožai……………………………………………..

1.2. Akredityvo teisinė prigimtis ir pobūdis……..…………………………………….…

1.3. Akredityvosandoriošalys.Atsiskaitymųakredityvais

procedūra………………………………………………………………………………………….………..

1.4. Teisėsnormos,taikytinosakredityviniams

sandoriams…………………………………………………………………………………………………….

1.5. Atsiskaitymų akredityvais privalumai ir trūkumai………………………………………………

II. Atsiskaitymų akredityvine forma teisinis reguliavimas……………………………

2.1. Tarptautiniai teisės aktai………………………………………………………

2.1.1. Unifikuotos dokumentinių akredityvų taisyklės (UCP)……………………….

2.1.2. Unifikuotos Bankų tarpusavio atsiskaitymo pagal dokumentinius akredityvus

taisyklės (URR)……………………………………………………………………………

2.1.3. 1995 m. JT Konvencija dėl rezervinių akredityvų ir bankinių garantijų……….

2.1.4. Ginčų, kylančių iš dokumentinių akredityvų, sprendimo ekspertizės taisyklės

(DOCDEX)………………………………………………………………………………..

2.2. Nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys atsiskaitymus akredityvine froma……

2.2.1. VKK 5 straipsnis……………………………………………………………..

2.2.2. 1995 m. Rusijos Federacijos Civilinis Kodeksas……………………………..

2.2.3. LR Civilinio Kodekso projektas………………………………………………

III. Akredityvų rūšys………………………………………………………………….

3.1. Akredityvai, apmokėtini juos pateikus, akredityvai, apmokėtini po tam tikro laiko

tarpo, akceptiniai akredityvai, akredityvai, negocijuojant vekselius……………………

3.2. Atšaukiami ir neatšaukiami akredityvai……………………………………………

3.3. Tiesioginiai ir perleidžiamieji akredityvai…………………………………………

3.4. Eksporto, importo ir tranzitiniai akredityvai………………………………………

3.5. Padengti ir nepadengti akredityvai………………………………………………..

3.6. Kitos akredityvų rūšys……………………………………………………………

IV. Akredityvų teisinio reguliavimo principai…………………………………………

4.1. Akredityvo autonomijos principas………………………………………………..

4.2. Dokumentų pirmenybės principas…………………………………………………

4.3. Dokumentų tikslaus atitikimo akredityvui principas………………………………

4.4. Dokumentų vidinio suderinamumo reikalavimas…………………………………

V. Bankų, dalyvaujančių akredityvinių atsiskaitymų mechanizme, teisės ir

pareigos……………………………………………………………………….

5.1. Avizuojančio banko teisės ir pareigos…………………………………………….

5.2. Nominuoto banko teisės ir pareigos………………………………………………

5.3. Patvirtinančiojo banko teisės ir pareigos…………………………………………..

5.4. Banko-emitento teisės ir pareigos…………………………………………………

VI. Atsakomybė už atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais pažeidimus………….

VII.Dokumentai bankinėje praktikoje ir jų reglamentavimas UCP………………….

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………….

Summary…………………………………………………………………………………..

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………….

1

2

7

7

10

12

19

21

23

23

23

28

28

29

29

30

31

31

32

32

34

37

40

40

40

45

45

47

47

50

51

51

52

52

53

57

64

69

71

73ĮŽANGA

Pastaruoju metu, kai itin sparčiai plečiasi Lietuvos ūkio subjektų komerciniai santykiai su

užsienio ūkio subjektais ir didėja užsienio prekybos apimtys, auga ir tarptautinių atsiskaitymų reikšmė.

Prekybiniai ryšiai su užsienio kontrahentais sąlygoja ir atsiskaitymų, ypač tarptautinių, būdų ir metodikos,

paplitusių vakaruose, recepciją ir taikymą Lietuvoje. Aišku, pirmieji naujų paslaugų atsiskaitymų srityje

paklausą pajuto bankininkai. Tačiau ir teisinių paslaugų rinka yra glaudžiai susijusi su pokyčiais įvairiose

srityse. Taigi atsirado ir žinių
tarptautinių atsiskaitymų teisinio reguliavimo klausimais poreikis; atsiskaitymai

tapo aktualūs ne vien bankams. Teisininkams, sudarant užsienio kontraktus, tapo svarbu pažinti tarptautinių

atsiskaitymų teisinio reguliavimo ypatumus bei atsiskaitymų formų esminius bruožus.

Bankiniai, arba dokumentiniai akredityvai1 yra dažniausiai tarptautinėje prekyboje naudojamas

atsiskaitymų būdas – ne be reikalo anglų teisėjai juos apibūdino kaip “tarptautinės prekybos kraują”2. Šis

tarptautinio atsiskaitymo būdas lydi ko gero didžiąją daugumą tarptautinių kontraktų su užsienio

kontrahentais. 1990 m. Tarptautinių prekybos rūmų duomenimis, 8 –ajame dešimtmetyje apie 90 % visų

tarptautinių atsiskaitymų buvo vykdoma būtent akredityvine forma. Atsižvelgiant į tai, tampa aišku, kad

atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais tarptautinis teisinis reguliavimas tampa viena aktualiausių

problemų, su kuriomis susiduria tiek Lietuvos bankai, tiek ūkio subjektai, eksportuojantys ir importuojantys

prekes bei paslaugas, todėl yra akivaizdu, kad atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais teisinio reguliavimo

ypatumus bei pagrindinius bruožus turėtų žinoti kiekvienas teisininkas, besispecializuojantis tarptautinės

privatinės teisės srityje.

Nežiūrint į tai, kad akredityvas yra neabejotinai labiausiai paplitusi tarptautinių atsiskaitymų

forma, Lietuvoje ši tarptautinės privatinės teisės sritis iki šiol yra visiškai nenagrinėta ir daugeliui teisininkų

tebelieka terra incognita.

Šios temos pasirinkimą lėmė tiek jos aktualumas, tiek jos naujumas ir tuo pačiu svarba.

Atsiskaitymus dokumentiniais akredityvais Lietuvoje iki pat 1999 metų gruodžio 16 d.3 reglamentavo tik

vienas norminis aktas (Laikinosios vidaus atsiskaitymų negrynaisiais pinigais taisyklės, priimtos Lietuvos

banko valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 45), kuriame dokumentinio akredityvo sąvoka ir tuo

pačiu naudojimas atsiskaitymuose buvo visai nepagrįstai susiaurintas. Pažymėtina, kad šios taisyklės jau

daugiau kaip pusę metų nebegalioja, todėl galima drąsiai teigti, kad atsiskaitymai dokumentiniais

akredityvais Lietuvoje yra apskritai teisės normomis nereglamentuojami.

Akademinis – pedagoginis lavinimas šioje srityje taip pat yra ne visiškai atitinkantis sparčiai

kintančius tarptautinės praktikos šioje srityje poreikius ir ne visiškai pritaikytas sparčiai besivystančiai tiek

nacionalinei, tiek ir tarptautinei prekybai. Nėra šia tema akademinių darbų. Pažymėtina, kad šia tema VU TF

nebuvo rašyta diplominių darbų. Tiesa, keletas diplominių darbų buvo skirta tarptautinių atsiskaitymų

apskritai problematikai ir juose buvo trumpai paanalizuoti ir akredityvai, tačiau tokia analizė, atsižvelgiant

tiek į temos aktualumą, tiek ir jos naujumą, siekiant tinkamai susipažinti su atsiskaitymų akredityvais

ypatumais, yra aiškiai nepakankama.

Tuo tarpu dokumentinių akredityvų populiarumas tarptautinėje prekyboje sąlygoja ir teisinių

paslaugų paklausą. Todėl, manau, reikėtų skirti daugiau dėmesio šiai temai ir universitete. Tema įdomi dar ir

tuo, kad jos nagrinėjimas reikalauja papildomų ekonomikos, tarptautinės prekybos papročių žinių, būtina

susipažinti su tam tikrais bankininkystės terminais, kas yra pravartu kiekvienam teisininkui.

Taigi, šio darbo tikslas ir pagrindinis uždavinys yra kiek įmanoma labiau pašalinti šią spragą,

susidariusią tarybinės teisinės ideologijos bei teisės doktrinos įtakoje, ir kuo išsamiau, nuodugniau ir pilniau

perteikti nagrinėjamų klausimų, o būtent – atsiskaitymų akredityvine forma esmę, pagrindinius bruožus,

ypatumus, specifiką bei problematiškumą. Šiame darbe bus siekiama teisiniu aspektu išnagrinėti

atsiskaitymus akredityvine forma, jų mechanizmą, juos reguliuojančių normų teisinę prigimtį bei teisinio

reguliavimo ypatumus.

1

Tarptautinėje bankinėje ir užsienio valstybių teisminėje praktikoje labiau paplitęs yra dokumentinio akredityvo pavadinimas (angl.

documentary credits).

2Power Curber International Ltd. v. National Bank of Kuwait S.A.K.[1981] 2 Lloyd’s Rep. p. 394, 400.

3Pripažintos netekusiomis galios 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 195, V.Ž. 1999, Nr. 108-3136.

2Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo visi įgaliojimai tarptautinių atsiskaitymų

srityje buvo suteikti Tarybų Sąjungos Vniešekonombankui, todėl “nei vienas kitas bankas tarptautinių

atsiskaitymų nevykdė”4. Kuriant naują bankų sistemą Lietuvoje, buvo susidurta su įvairiais sunkumais, vienas

jų – specialistų (taipogi ir teisininkų), galinčių teisiniu požiūriu pritaikyti teorines ir praktines žinias

bankininkystės srityje.

Šis darbas yra mokslinio pobūdžio ir jame bandoma teisiniu aspektu panagrinėti atsiskaitymų

dokumentiniais akredityvais santykius. Tai yra daugiašaliai santykiai ir juos nagrinėti reikia kompleksiškai,

tuo pačiu nepamirštant jų ekonominio pagrindo, nes ekonominė šalių motyvacija dažnai daro lemiamą įtaką

teisiniam šalių santykių reguliavimui5. Atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais santykiai atsiranda

pagrindinės – pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties pagrindu. Nors dokumentiniai akredityvai gali
būti

naudojami ir atsiskaitymui už paslaugas ir darbus, dažniausiai šiuo būdu yra atsiskaitoma už prekes. Todėl

šiame darbe daugiausiai nagrinėjami atsiskaitymai dokumentiniais akredityvais būtent tarptautinėje

prekyboje. Atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais formali konstrukcija apima daug santykių, kurie yra

atskirai reglamentuojami (pavyzdžiui, labai dažnai dokumentiniai akredityvai yra naudojami kartu su

vekseliais), tačiau dėl darbo apimties apribojimų šie santykiai nėra plačiau analizuojami. Kalbant apie šios

rūšies atsiskaitymus Lietuvoje, reikia pasakyti, kad komerciniai bankai iki šiol neatlieka jokių statistinių

apskaičiavimų, susijusių su dokumentinių akredityvų naudojimu. Dėl šios priežasties darbe pateikiami

statistiniai duomenys (konkretūs kai kurių Lietuvos bankų skaičiai) dėl informacijos stokos yra netikslūs ir

gali parodyti tik bendras tendencijas. Kadangi LR teisminės praktikos šioje srityje kol kas iš viso dar nėra,

šiame darbe pateikiama gan daug pavyzdžių iš Anglijos, kai kurių JAV valstijų, Kanados teismų praktikos,

nes būtent šiose valstybėse, palaikant prekybinius ryšius tiek su vietiniais, tiek ir su užsienio kontrahentais,

yra ypatingai paplitusi akredityvinė atsiskaitymų forma. Šių valstybių teismai, būdami nepaprastai gerai

susipažinę su akredityvinių atsiskaitymų teisine reglamentacija, nusistovėjusiais tarptautinės prekybos

papročiais, kuriuos, beje, dažniausiai formuoja būtent minėtų valstybių bankinė praktika, neretai sukuria

naują teisės normą, sureguliuojančią sparčiai besivystančios tarptautinės prekybos įtakoje atsiradusią naują

atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais sritį. Pateikti užsienio valstybių teisminės praktikos pavyzdžiai

padės žymiai geriu ir nuodugniau suvokti ir perteikti nagrinėjamų klausimų specifiką ir jų problematiką.

Be abejo, darbe pagrindinis dėmesys bus koncentruojamas į tarptautinius atsiskaitymų

dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltinius – Tarptautinės prekybos rūmų (angl. International

Chamber of Commerce) paskelbtas Unifikuotas dokumentinių akredityvų taisykles (angl. Uniform Customs

priimtas Unifikuotas Bankų tarpusavio atsiskaitymoand Practice for Documentary Credits)6,

(kompensavimo) pagal dokumentinius akredityvus taisykles 7 ir pan. Būtent šie tarptautiniai atsiskaitymų

dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltiniai įtvirtina, sukodifikuoja ir unifikuotai susistemina

tarptautinius papročius ir praktiką šioje srityje.

Deramas dėmesys bus skiriamas ir naujojo LR Civilinio kodekso projekto (toliau – LR CK

8projektas) teisės normoms, reguliuojančioms akredityvinius atsiskaitymus, nagrinėjant ir analizuojant jų

santykio su tarptautinės teisės aktais šioje srityje problematiką.

Nagrinėjant atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reglamentavimo ypatumus, greta

tarptautinių teisės šaltinių, bus aptarti ir įvairių nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių šią sritį, požymiai,

pagrindinį dėmesį skiriant JAV galiojančio Vieningojo Komercinio Kodekso (angl. Uniform Commercial

Code) 9 teisės normų analizei. Tokia nacionalinių teisės aktų analizė įgalins žymiai išsamiau išnagrinėti

atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reguliavimo bruožus bei nustatyti abipusį ryšį tarp nacionalinių ir

tarptautinių teisės šaltinių šioje srityje.

Šio darbo struktūrą lėmė tiek pagrindinių teisės šaltinių, reguliuojančių nagrinėjamą sritį, turinys

ir teisės sistema, tiek ir teisės doktrina, akademiniai darbai, kuriais bus remiamasi šiame darbe. Tenka

S.Kropas. V.Vaitkus. Banko tarptautinės operacijos, 1997, p. 21.

Michael J.Horton. Import and Customs Law Handbook, p. 116-117.

6ICC Publication No.500.

7ICC Publication No. 525.

8Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso projektas // Parengė 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos

prezidiumo nutarimu Nr.I-2015 sudaryta darbo grupė, 2000.

9Uniform Commercial Code. 12th ed., West Publishing Co., St. Paul, Minn., 1991; Uniform Commercial Code: revised article 5, letters of

credit: (with amendments to articles 1, 2, and 9) // The American Law Institute ; National Conference of Commissioners on Uniform State

Laws, Chicago, 1995.

5

4

3pripažinti, kad nagrinėjamą tarptautinės teisės sritį susisteminti teisiniu požiūriu nebuvo paprasta – tai lėmė

tai, kad tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys nagrinėjamus atsiskaitymus, pasižymi savo normų

techniniu pobūdžiu, specifika – dauguma jų yra skirtos daugiau bankininkams ir verslininkams, negu

teisininkams.

Siekiant tinkamai ir, kiek tai yra įmanoma, išsamiai ir kompleksiškai, įvairiapusiškai perteikti

nagrinėjamą sritį, šiame darbe bus derinami įvairūs nagrinėjimo metodai – lyginamasis, sisteminis, istorinis,

statistinis, loginis ir pan. Tai įgalins pasiekti aukščiau nurodytą šio darbo tikslą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama tema teisinės literatūros lietuvių kalba nėra, darbe bus

remiamasi tik užsienio autorių darbais, didžiausią dėmesį skiriant fundamentaliai Anglijos komercinės teisės

studijai – Clive M. Schmitthoff. Schmitthoffs Export Trade, London,
Reikia pažymėti, kad tarptautinė bankinė bei užsienio valstybių teisminė praktika išskiria dvi

pagrindines akredityvų rūšis:

a) dokumentinius akredityvus, kurių esmę sudaro tai, kad pardavėjui apmokėjimas yra

garantuojamas tik bankui pristačius tam tikrus dokumentus;

b) “švarius” akredityvus (angl. clean credits), kurių esmę sudaro tai, kad pardavėjui

apmokėjimas yra garantuojamas bankui pateikus finansinius dokumentus, paprastai beneficiaro išrašytus

vekselius.

Šiame darbe bus nagrinėjami tik dokumentiniai akredityvai, nes būtent jie yra pagrindinė

tarptautinių atsiskaitymų forma, ir būtent jiems yra skirtos aukščiau minėtos UCP taisyklės, o “švarūs”

akredityvus tėra pareiškėjo įsiskolinimo beneficiarui padengimo būdas, todėl toliau šiame darbe, kalbant apie

dokumentiniai akredityvus, bus vartojamas “akredityvo” terminas.

Darbe nagrinėjant ar lyginamuoju aspektu lyginant pagrindinius akredityvų bruožus, iš esmės

bus remiamasi pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atidaromas akredityvas, teisiniu modeliu.

Siekiant iki galo suvokti tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais esmę bei

pagrindinius procedūros bruožus, yra būtina jau pačioje darbo pradžioje nors trumpai panagrinėti tarptautinių

atsiskaitymų santykius apskritai. Tik susipažinus su tarptautinių atsiskaitymų santykių prigimtimi, turiniu bei

pobūdžiu, bus įmanoma tinkama tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais analizė.

Prieš pradedant analizuoti tarptautinių atsiskaitymų santykius, būtina nustatyti sąvokų

“mokėjimas” ir “atsiskaitymas” reikšmes. Literatūroje šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau

nereikia pamiršti skirtingos jų apimties. Atsiskaitymas plačiąja prasme papildo mokėjimą, kadangi

mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymo būdų, o būtent atsiskaitymas pinigais. Neretai mokėjimo sąvoka yra

dar labiau siaurinama iki sąvokos “atsiskaitymas grynaisiais pinigais”. Teisiškai mokėjimą galima apibrėžti

kaip piniginio įsipareigojimo vykdymą, bent jau taip jį apibrėžia kai kurių valstybių (pvz., Italijos,

Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai10. Atsiskaitymo sąvoką pateikia Blaksono teisės

žodynas (angl. Black’ Sale of Goods Act Law Dictionary): “atsiskaitymas (angl. settlement, atitinka

bendrosios lietuvių kalbos žodį – atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievolių, įsipareigojimų

įvykdymas) yra pažado ar sutarties įvykdymas”. Siauresne, teisine prasme, atsiskaitymas yra apibrėžiamas

kaip pareigos, pažado ar įsipareigojimo kreditoriui vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitas vertybes, kartu

skolininkui pasiūlius, o kreditoriui sutikus juos priimti, taip pilnai ar dalinai padengiant įsiskolinimą ar

patenkinant įsipareigojimą.

Šiame darbe terminas “atsiskaitymai” bus naudojamas siauresne prasme – kaip atsiskaitymas

pinigais, kadangi kitaip darbo tema taptų neapibrėžta. Būtent taip sąvoką “atsiskaitymai” naudoja Lietuvos

įstatymų leidėjai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 39 skirsnio “Atsiskaitymo santykiai ir banko

sąskaitos sutartis” 467 straipsnis “Atsiskaitymai” nustato: “Pagal prievoles mokama atsiskaitant grynais arba

negrynais pinigais”.

Minint skirtumus tarp sąvokų reikia pabrėžti, kad “atsiskaitymai” suponuoja tam tikro

įsipareigojimo ar skolos buvimą, kai tuo tarpu skola ar įsipareigojimas nėra “mokėjimo” sąvokos būtinas

elementas (pvz. pinigų pervedimas į kito asmens sąskaitą be prievolės tai padaryti, pvz. dovanojimo sutartis,

yra mokėjimas, bet šiuo atveju negali būti atsiskaitymu). Šis elementas yra pagrindinis bandant išskirti

sąvokų skirtumus. Taigi, šiuo požiūriu atsiskaitymų sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo

sąvoka, vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją (kiekvienas atsiskaitymas yra mokėjimas, bet ne

10

Žr.: Maria Chiara Malaguti. The Payment System in European Union. Law and Practice, p.16.

4kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas). Žiūrint paviršutiniškai šių sąvokų skirtumas nėra pastebimas, be to,

savo apimtimi jos viena kitą papildo, todėl dažniausiai tiek teisės aktuose, tiek įvairioje literatūroje jos yra

tapatinamos. Šiame darbe sąvoka “atsiskaitymai” bus naudojama tik piniginiams atsiskaitymams,

vykdomiems tiek turint prievolę sumokėti, tiek ir neturint tokios prievolės, apibrėžti. Tokiu būdu sąvokos

“mokėjimas” ir “atsiskaitymai” šiame darbe įgyja tą pačią reikšmę ir bus naudojamos kaip sinonimai.

Šio diplominio darbo dalykas – tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniu akredityvu santykiai. Tai

reiškia, kad šio atsiskaitymo santykio šalys yra skirtingose valstybėse, o atsižvelgiant į tai, kad tokie

atsiskaitymo santykiai yra kompleksiniai ir apima keletą atsiskaitymo santykių – svarbu, kad bent vienas šių

santykių dalyvis būtų kitoje valstybėje. Tokiu būdu teisiniai santykiai, kylantys atsiskaitymų negrynaisiais

pinigais procese, sudaro sudėtingą kompleksą, į kurį paprastai įeina: santykiai tarp dviejų valstybių fizinių ar

juridinių asmenų; santykiai tarp mokėtojo ir jį aptarnaujančio banko; santykiai tarp
mokėtojo banko ir

mokėjimo gavėjo banko; santykiai tarp mokėjimo gavėjo ir jo banko.

Tai reiškia, kad šalia iš pagrindinės sutarties kylančių atsiskaitymo santykių, dar atsiranda ir jų

dalyvių santykiai su tarpininkais bei tarpininkų tarpusavio santykiai.

Pažymėtina, kad yra būtina skirti atsiskaitymų formą nuo atsiskaitymo dokumentų. Pastarieji

atlieka viso labo tik apskaitinę-buhalterinę ir informacinę funkcijas11.

Tarptautiniai atsiskaitymai gali būti suprantami siaurąja prasme, tai yra kaip tarptautiniai

finansiniai atsiskaitymai, ir plačiąja prasme, tai yra šalia finansinių atsiskaitymų apimant ir atsiskaitymus

prekėmis, paslaugomis ir pan. (barterio, kompensacinė ir kt. sutartys). Šis diplominis darbas, kaip tampa

aišku iš temos pavadinimo, apims tik tarptautinius atsiskaitymus siaurąja prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama tema nėra jokių akademinių darbų lietuvių kalba, tenka

pripažinti, kad atsiskaitymų akredityvais srityje dar nėra susiformavusi jokia teisinė terminija lietuvių kalba,

skirta tam tikriems šios atsiskaitymų formos specifiniams aspektams, elementams, bruožams.

Siekiant pašalinti šį trūkumą bei nors iš dalies užpildyti šioje srityje susidariusią teisinės

terminijos spragą, šiame darbe bus vartojami kalbiniu ir teisiniu požiūriu nauji terminai, iš esmės suformuoti,

sukurti remiantis jų atitikmenimis anglų kalboje, kuri šią terminiją išvystė jau praeitame amžiuje.

Be abejo, šie verstiniai terminai nepretenduoja būti vieninteliais tinkamais šiems tikslams, tačiau

šio darbo tikslais bei prasme jie bus vartojami vieningai ir nuosekliai.

Siekiant išvengti įvairaus pobūdžio neaiškumų ir nesusipratimų, galinčių kilti skaitant šį darbą,

yra būtina jau pačioje jo pradžioje pateikti kai kurių naujų terminų paaiškinimus, reikšmes, apibrėžimus:

1) beneficiaras – (angl. beneficiary, shipper, consignor) – asmuo, kurio naudai atidaromas

akredityvas, dažniausiai tai yra pardavėjas pagal pagrindinę sutartį. “Beneficiaras” apima ir tokį asmenį,

kuriam akredityvas buvo perleistas, jeigu akredityvas yra perleidžiamasis (VKK 5-102 (3) str.).

2) bankas-emitentas – (angl. issuing, opening bank) – bankas, kuris pareiškėjo pavedimu

atidaro akredityvą, tuo įsipareigodamas sumokėti pagal akredityvą, jeigu patenkinamos akredityve numatytos

sąlygos ir terminai.

3) aplikantas, principalas – (angl. opener, applicant, account party) – asmuo, kurio pavedimu

bankas atidaro akredityvą. “Aplikantas” apima ir tokį asmenį, kuris nurodo akredityvą atidaryti kito asmens

vardu, jeigu duodantis tokį nurodymą asmuo įsipareigoja atlyginti bankui-emitentui jo turėtas išlaidas,

įskaitant ir išmokėtą akredityvo sumą (VKK 5-102 (2) str.).

4) negociacija – (angl. negotiation) – reiškia bankui pateiktų dokumentų ir/arba beneficiaro

išrašytų vekselių įvertinimą, atliktą tam įgalioto banko; paprastas dokumentų patikrinimas, jų neįvertinant,

nėra “negociacija”. Iš esmės šis terminas reiškia beneficiaro pagal akredityvą išrašyto vekselio pirkimą, kurį,

kaip taisyklė, atlieka apyvartą vykdantis bankas.

5) nominuotasis bankas – (angl. nominated bank) – bankas nurodytas akredityve kaip

įpareigotas sumokėti arba akceptuoti pardavėjo išrašytus vekselius. Jei akredityve nėra aiškiai nurodyta, kad

jis prieinamas tik bankui – emitentui, bankas – emitentas turi paskirti kitą banką.

6) avizuojantis bankas – (angl. advising bank), dar gali būti vadinamas pardavėjo banku,

paprastai akredityvą atidariusio banko filialas ar kitas bankas, akredityvą atidariusio banko korespondentas,

esantis gavėjo šalyje, kuris praneša ir paliudija (avizuoja) akredityvo gavėjui apie jo naudai atidarytą

akredityvą ir jo sąlygas.

11

Sergeejeva A.P, Tolstoj J.K. Graždanskoje pravo, Tom 2, s. 461-462.

5I.

ATSISKAITYMŲ AKREDITYVAIS SĄVOKA, IŠTAKOS, ŠALYS IR

PROCEDŪRA

1.1. Akredityvo ištakos, sąvoka ir pagrindiniai bruožai

Jau viduramžių pirkliai, dalyvaujantys tarptautinėje prekyboje, susidurdavo su įvairiais

sunkumais: dažnai prekes pristačius į tolimą kraštą pirkėjas pareikšdavo, jog jos neatitinka sulygtos kokybės,

arba, staigiai nukritus produkcijos kainai rinkoje, pirkėjas sutikdavo už ją sumokėti žymiai mažiau nei buvo

sulygta, arba paaiškėdavo, kad jis nemokus. Tai pirkliams sukeldavo begales išlaidų, o kartais reikšdavo net

jų komercinės veiklos pabaigą, todėl buvo pradėta ieškoti priemonių, sumažinančių tokio pobūdžio riziką ir

apsaugančių pirklių interesus. Kaip išeitis atsirado akredityvas, kuris, kaip atsiskaitymo priemonė, gana

greitai išsivystė viduramžių pirklių prekybos praktikoje kaip specifiškas, visiškai nesusijęs ir atskiras nuo

bendrosios teisės sutarčių reglamentavimo reiškinys.

Istoriškai pirminė ir išeitinė dabartinio akredityvo forma buvo taip vadinami kreditiniai laiškai

(iš čia kilęs angliškas akredityvo pavadinimas – “letter of credit”), atsiradę viduramžiais kaip paprasčiausia

priemonė, skirta pervesti pinigus į kitą valstybę, turint tikslą juos panaudoti
kitoje valstybėje.

Keliautojas, išsiruošęs į kelionę, nenorėdamas rizikuoti pasiimtų pinigų praradimu, juos atiduodavo savo

bankininkui, kuris jam mainais įteikdavo kreditinį laišką, suteikiantį keliautojui teisę atvykus į kitą valstybę

kreiptis į vietinį bankininką dėl laiške nurodytos pinigų sumos išmokėjimo. Toliau, savo turtinius santykius,

kilusius iš to, jau derindavo abu bankininkas. Faktiškai nekyla jokių abejonių, jog akredityvas išsivystė iš tos

pačios istorinės bankinio dokumento formos kaip perduodamasis vekselis (angl. bill of exchange). Tai

paaiškintina tuo, kad iš pirmo žvilgsnio skirtingi, šie mokėjimo dokumentai savyje turi daug ką bendro12.

Akredityvas Anglijos bendrosios teisės sistemos dalimi galutinai tapo tik XVIII a. kartu su

Pirklių įstatymu, akredityvinius atsiskaitymo santykius reglamentuojančiu nuo XIII a13. Anot kai kurių

autorių, akredityvo šaknų reikėtų ieškoti Senovės Romos, Graikijos, Finikijos ir net ankstyvojo Egipto

bankininkų praktikoje14. Teisės doktrina pažymi, kad akredityvas, kaip tarptautinių atsiskaitymų

instrumentas, ypatingą pripažinimą įgavo jau XIX a. viduryje15. XX a. pradžioje akredityvai, kaip tarptautinių

atsiskaitymų forma, pradėta plačiai naudoti JAV, o kiek vėliau visuotinai pripažinta ir kitose pasaulio

valstybėse. Taigi, ši atsiskaitymų priemonė, dėka savo patikimumo, patogumo, paprastumo, ekonomiškumo,

efektyvumo ir lankstumo išgyveno iki šių laikų, išlaikiusi beveik 3000 metų trukusį laiko egzaminą.

Akredityvai (vok. “Akkreditiv”, angl. “letter of credit”, pranc. “Accreditif” – įgaliojimas ką nors

atlikti, kas savo ruožtu susiję su lotynišku “accreditivus” – “patikėtinis”), taipogi vadinami dokumentiniais

arba banko akredityvais, yra dažniausiai tarptautinėje prekyboje naudojamas atsiskaitymo būdas. Beje,

pažymėtina, kad “akredityvu” vadinamas tiek atsiskaitomasis dokumentas, tiek ir akredityvinis

įsipareigojimas. Anglijos teisėjas lordas Donaldsonas pabrėžia: ”Neatšaukiamieji akredityvai ir bankinės

garantijos, išduotos esant sąlygoms, leidžiančioms jas laikyti ekvivalentiškomis neatšaukiamiesiems

akredityvams, buvo apibūdinti kaip “tarptautinės prekybos kraujas ir jėgos šaltinis”. Prekybos procesas yra

pažeidžiamas, jeigu teismas įsikiša ten, kur nėra jokios apgaulės, ir tuo pačiu laužo komercinę praktiką, kuri

akredityvinę atsiskaitymo formą prilygina atsiskaitymą grynaisiais pinigais”16.

Norint suprasti ir analizuoti ekonominius, teisinius santykius, kylančius atsiskaitant

dokumentiniais akredityvais, labai svarbu teisingai apibrėžti patį dokumentinį akredityvą. Išsamus

dokumentinio akredityvo apibrėžimas pateikiamas Tarptautinės prekybos rūmų (International Chamber of

Commerce) paskelbtose Unifikuotose dokumentinių akredityvų taisyklėse (Uniform Customs and Practice for

Documentary Credits) (toliau – UCP)17. Šios taisyklės pakeitė iki šiol galiojusį Tarptautinių Prekybos Rūmų

12

13

R.L. Jordan, W.D. Warren. Commercial law, p. 445.

Problems and materials on negotiable documents under the UCC and the UN Conventions on International bills of exchange transactions,

vol.3, p. 379.

14J.Trimble. The Law Merchant and The Letter of Credit, p. 981,982-985.

15Ten pat, p. 445-446.

16Intraco Ltd. v. Notis Shipping Corporation of Liberia. The Bhoja Trader. [1981] 2 Lloyd’s Rep., p. 394, 400.

17ICC Publication No.500.

6leidinį Nr. 400. Naują šių taisyklių redakciją 1993 m. Paryžiuje patvirtino Tarptautiniai Prekybos rūmai. Jos

įsigaliojo nuo 1994 m. sausio 1 d.

Pačios taisyklės yra daugiau rekomendacinio pobūdžio ir neturi įstatymo galios. Jų tikslas –

vieningai interpretuoti ir taikyti visus akredityvo terminus ir sąlygas. Dauguma valstybių yra prisijungę prie

šių taisyklių, tuo tarpu Lietuva nėra to padariusi, nors savo praktikoje jas taiko. Plačiau apie šias taisykles bus

kalbama šio darbo II skyriuje.

UCP 2 str. nustato, kad dokumentinis akredityvas (kaip ir rezervinis akredityvas) yra bet koks

susitarimas, kuriuo akredityvą atidarantis bankas pirkėjo (pareiškėjo) prašymu ir pagal jo pavedimą arba savo

vardu:

– įsipareigoja išmokėti trečiai šaliai (gavėjui) ar pagal jos pavedimą arba akceptuoti ir apmokėti

gavėjo išrašytus perduodamuosius vekselius (tratas), arba

– įgalioja kitą banką vykdyti tokį išmokėjimą arba akceptuoti ir apmokėti tokius

perduodamuosius vekselius (tratas), arba

– įgalioja kitą banką pirkti (negocijuoti) tokius perduodamuosius vekselius (tratas),

pateikus nustatytus dokumentus, jei laikomasi akredityve numatytų terminų ir sąlygų18.

1974 m. redakcijos UCP 2 straipsnyje buvo įtvirtintas bendresnis akredityvo apibrėžimas:

“dokumentinis akredityvas yra bet koks susitarimas, nepriklausomai nuo jo pavadinimo ar apibūdinimo,

pagal kurį bankas (bankas – išleidėjas), veikiantis sutinkamai su kliento instrukcijomis (nurodymais), turi

įvykdyti apmokėjimą, akceptuoti arba nupirkti (tratas)”.

JAV Vieningasis komercinis kodeksas 19 (Uniform commercial code) (toliau – VKK), kurio normos,

reguliuojančios akredityvinius atsiskaitymus, jeigu sandoryje nėra aiškiai sulygta,
kad taikytinos UCP

taisyklės, taikomos visose JAV valstijose, išskyrus Niujorko, Alabamos ir Misūrio, dokumentinį akredityvą

apibrėžia taip: ”Akredityvas yra apibrėžtas jį išleidusio asmens įsipareigojimas beneficiarui, atitinkantis

žemiau nurodytus reikalavimus formai, padarytas pareiškėjo sąskaita ir vardu ar, kuomet pareiškėjas yra

finansinė institucija, savo paties sąskaita ir vardu, beneficiarui pristačius akredityve nurodytus dokumentus,

sumokėti beneficiarui akredityve nurodytą pinigų sumą, akceptuoti ir apmokėti jo išrašytus perduodamuosius

vekselius (tratas), o taipogi atlikti mokėjimą vėlesniu, akredityve nurodytu terminu”20. Kaip matyti, šis

akredityvo apibrėžimas yra aiškiai orientuotas į UCP taisyklėse pateiktą apibrėžimą. Beje, VKK 5 str.

redakcija, galiojusi iki 1995 m., akredityvą apibrėžė lakoniškiau: ”Akredityvas yra rašytinis banko

įsipareigojimas savo kliento vardu sumokėti tam tikrą pinigų sumą trečiajai šaliai (gavėjui), kai ši tinkamai

(sulygtu būdu) to reikalauja”21. Pažymėtina, kad pagal iki 1995 m. galiojusią VKK 5 str., reglamentuojančio

akredityvo sandorį, redakciją, akredityvą galėjo išleisti ir ne finansinė instituciją, tačiau 1995 m. ši galimybė

buvo panaikinta, argumentuojant tuo, kad tai iškreipia pačią akredityvo prigimtį ir jo teisinį statusą22.

Teisinėje literatūroje kartais pateikiama tokia akredityvo sąvoka: ”Akredityvas (plačiąją prasme) –

rašytinis dokumentas, vieno asmens adresuotas kitam, įpareigojantis pastarąjį suteikti kreditą asmeniui, kurio

naudai akredityvas atidarytas. Akredityvas pagal savo prigimtį yra perleidžiamasis dokumentas kuriuo asmuo

prašo kito sumokėti pinigų sumą arba suteikti kreditą trečiajam asmeniui, o tai atlikus, įsipareigoja atlyginti

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4119 žodžiai iš 8237 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.