Aktyvų ir pasyvų bei banko rizikos valdymo elementas banko veiklos analizė
5 (100%) 1 vote

Aktyvų ir pasyvų bei banko rizikos valdymo elementas banko veiklos analizė

Eliza

5.Tema. AKTYVŲ IR PASYVŲ BEI BANKO RIZIKOS VALDYMO ELEMENTAS – BANKO VEIKLOS ANALIZĖ

1940 – 1950 m. Vakarų Europos ir JAV bankuose vyravo pigios einamosios ir taupomosios sąskaitos , bankai buvo perpildyti pigių finansinių išteklių. Pagrindinis bankų veiklos klausimas buvo – kaip efektyviai naudoti turimus išteklius, o tai reiškia – kaip geriau valdyti banko aktyvus.

1960 – 1970 m. didelio ekonominio pakilimo sąlygomis reikėjo vis daugiau ir daugiau kreditinių išteklių, todėl pagrindinė bankų problema buvo tai, kaip gauti papildomų finansinių išteklių. Prioritetiniu bankininkystės tikslu tapo pasyvų valdymas, kurį skatino vis nemažėjantis kreditų poreikis.

1980-tojo dešimtmečio viduryje išryškėjant infliacijos šuoliams, neprognozuojamiems palūkanų svyravimams,gamybos nuosmukiui,įvairioms krizėms, bankininkystėje atsirado terminas aktyvų ir pasyvų valdymas, kuris sujungia abiejų balanso dalių valdymą kaip vieningą procesą pagal tą pačią technologiją.

Tačiau ir dabar šioje srityje vyksta didžiuliai pokyčiai. Finansų valdymas tampa vis labiau matematizuotas ir kompiuterizuotas procesas.

Kokybiškas aktyvų ir pasyvų valdymas – tai besąlyginis šiuolaikinės efektyvios komercinės bankininkystės pagrindas, kuriuo pagrindinis uždavinys yra maksimizuoti pelno ir rizikos santykį , siekiant padidinti akcininkų turto vertę per ilgą laiko tarpą.

Efektyvaus aktyvų-pasyvų valdymo sąlyga yra jo elemento – finansinės analizės atlikimas, lyginant banko veiklos rezultatus su panašių bankų veiklos rezultatais ,kontroliniais dydžiais (normatyvais),kurias reglamentuoja Centrinis bankas ir numatant ateityje veiksmų planą situacijai pagerinti;

. Vidinę finansinę analizę banke dažniausiai atliekama Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto iniciatyva.

APVK pareiga yra kasmet numatyti konkrečius finansinės veiklos tikslus ir atlikti jų analizę:

· nuosavo kapitalo pelningumą;

· aktyvų pelningumą;

· kapitalo ir aktyvų santykį;

· aktyvų augimą;

· pajamas teikiančių aktyvų dalį;

· palūkanų pajamas bei palūkanų maržą;

· nepalūkines pajamas;

· nepalūkines išlaidas.

APVK ne rečiau kaip karta per mėnesį tiesiogiai atsiskaito banko valdybai,pateikiant savo ataskaitas.

Viena svarbiausių 1995 m. bankininkystės krizės priežasčių Lietuvoje – nepakankamas rizikos valdymas komerciniuose bankuose ir labai silpna Lietuvos banko kontrolė šioje srityje. Padėtį dar labiau komplikavo dažnai visiškai neadekvatūs tuometinės valdžios sprendimai.

Rizikos valdymas dėl savo svarbos tapo atskira bankinė veiklos sritis. Žodis „rizika“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę, ši sąvoka reiškia galimą pavojų, nuostolius, žalą. Rinkos ekonomikoje negali nebūti rizikos. Rizika suprantama kaip galimybė atsirasti nuostoliams, prarasti pajamas, arba tai, kad siekiant numatyto tikslo prireiks papildomų resursų. Finansų srityje finansinė operacija laikoma rizikinga, jeigu jos efektyvumas yra nedeterminuotas, t.y. sandorio sudarymo metu rezultatas nėra visiškai tiksliai žinomas. Reikia pabrėžti, kad rizikai priskiriami tik nuostoliai, todėl rizikos valdymas – šiuolaikinės efektyvios bankininkystės finansų valdymo šerdis.

Finansų teorijoje rizikos faktoriai skirstomi į tris pagrindines grupes:

· Finansinė rizika

· Valdymo rizika

· Išorinė rizika

Banko veikla yra rizikinga vykdant tiek aktyvines tiek pasyvines operacijas . Kiekvienoje banko veiklos srityje rizika valdoma skirtingais būdais. Konkrečių rizikos valdymo rodiklių parinkimas, limitų, atsakomybės ribų nustatymas ,analizė ir kontrolė – tai APVK uždaviniai. Riziką valdyti skirtingais būdais būtina todėl, kad skirtinga būna rizikos kilmė ir jos poveikis banko veiklai.

LIKVIDUMO RIZIKA

rizikos kilmė – banko negebėjimas įvykdyti įsipareigojimų pagal klientų reikalavimus;

poveikis banko veiklai – labai likvidus bankas yra mažiau pelningas, nes didesnę dalį finansinių resursų laiko neinvestavęs arba investavęs į mažesnį pelną duodančius, bet likvidžius aktyvus. Ir atvirkščiai – didesnę riziką prisiėmęs bankas yra mažiau likvidus, bet pelningesnis;

PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

rizikos kilmė – situacija rinkoje gali staiga arba netikėtai pakisti ir pakeisti palūkanų normos lygį. Banko mokamos palūkanos už įsipareigojimus gali viršyti banko pajamas už palūkanas duodančius aktyvus;

poveikis banko veiklai – bankas, kurio aktyvų ir pasyvų struktūra yra artima pagal terminus, bus mažiau rizikingas ir labiau konservatyvus, tačiau ir mažiau pelningas;

KAPITALO RIZIKA

rizikos kilmė – banko aktyvų vertė taps mažesnė už įsipareigojimų sumą (išskyrus akcininkams priklausančią dalį), bankas taps nemokus ir žlugs.

poveikis banko veiklai – mažiau rizikingi aktyvai yra mažiau pelningi. Pernelyg konservatyvus bankas, vengdamas rizikos, gali neatitikti savininkų interesų;

KREDITO RIZIKA

rizikos kilmė – klientai neįvykdys savo įsipareigojimų.

poveikis banko veiklai – kreditų portfelis paprastai yra pats pelningiausias banko aktyvas, bet kartu ir pats rizikingiausias;

UŽSIENIO VALIUTŲ RIZIKA

rizikos kilmė – valiutų kursų svyravimai.

poveikis banko veiklai – bankas, vengiantis dalyvauti ir prisiimti kitų šalių riziką, susiaurins savo klientams teikiamų paslaugų ratą ir praras dalį pelningos rinkos;

IŠLAIDŲ (KAŠTŲ)
RIZIKA

rizikos kilmė – dėl valdymo ir kitų klaidų labai išaugs banko ne palūkanų išlaidos ir jos bus didesnės už banko pajamas.

poveikis banko veiklai – neplėtojantis savo struktūros ir nekuriantis naujų paslaugų bankas gali pralaimėti konkurencinę kovą ir prarasti visą ar dalį rinkos.

5.1. RIZIKOS ANALIZĖ

Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto akiratyje – rizikos analizė ir rizikos valdymas. Rizikos analizė – tai duomenys apie potencialius rizikos pasireiškimo atvejus, būdus, dydį, taip pat ir būtina informacija sprendimui priimti, kad būtų minimizuotas rizikos poveikis. Atliekant rizikos analizę taikomi šie pagrindiniai kriterijai:

· rizikos faktoriai ir jų poveikis nebūtinai priklauso vienas nuo kito;

· nuostoliai dėl vieno kurio rizikos faktoriaus poveikio nebūtinai didina kito nuostolio atsiradimo tikimybę;

· maksimalus galimas nuostolis neturi būti didesnis už finansines rinkos subjekto galimybes.

Galime išskirti du rizikos tipus – dinaminę ir statistinę riziką.

Dinaminė rizika – tai nelauktų pokyčių rinkoje atsiradimas ir rizikos sąlygų pokytis. Šie pokyčiai gali būti ir negatyvūs, ir palankūs – padaryti nuostolių arba duoti papildomą nelauktą pelną.

Statistinė rizika – tai realūs nuosavybės (kapitalo) nuostoliai ir/ arba pelno ir pajamų praradimas dėl to, kad negyvybingas rinkos subjektas.

Analizuojant rizikos faktorius skiriami du vienas kitą papildantys būdai:

· kokybinė analizė,

· kiekybinė analizė.

Kokybinės analizės pagrindinis tikslas – apibrėžti rizikos faktorius, nustatyti sąlygas, kurioms esant rizika pasireiškia. Iš esmės tai potencialių rizikos sričių nustatymas ir visų galimų rizikos faktorių identifikavimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 987 žodžiai iš 3180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.