` TURINYS
Įvadas 3
1. Kas yra pinigai? 4
1.1Pinigų funkcijos 4
2.Aktyvų rinka 6
2.1 Grąžos normos 6
2.2 Arbitražas ir dabartinė vertė 8
2.3 Aktyvai su vartojimo grąža 8
2.4 Aktyvų grąžos apmokestinimas 9
2.5 Aktyvų rinkos diskontavimas 9
Išvados 11
Literatūra 12
Įvadas
Aktyvai (assets) – konkrečiam subjektui priklausantis fizinis turtas, finansinės vertybės bei turtinės teisės, turinčios ekonominę vertę.
Gamybos veiksnių rinkoje esantis kapitalas – tai fizinis kapitalas – turtas (pastatai, mašinos, įrenginiai ir t.t.) arba, kitaip tariant, gamybos fondai. Todėl kapitalo paklausa gamybos veiksnių rinkoje – tai fizinio kapitalo – gamybos priemonių, kurias firma nori įsigyti, – paklausa.
Tačiau kapitalui sukurti reikia laiko ir finansinių išteklių. Kiekvieną potencialų investitorių domina klausimas: kiek šiandien kainuoja vienas litas, kuris bus išmokamas ateityje. Atsakęs į šį klausimą investitorius nusprendžia: ar apsimoka investuoti savo pinigus ir kur juos investuoti. Investitoriaus pasirinkimą lemia daug veiksnių (palūkanų norma, kainų stabilumas, investitoriaus polinkiai, rizika ir t.t.).
Šiame darbe bus bandoma panagrinėti aktyvų rinkos sąvoką apibrėžiančius elementus – grąžos normas, arbitražą ir dabartinę veiklą, aktyvų skirtumų įvertinimą, aktyvus su vartojimo grąža bei aktyvų grąžos apmokestinimą.
Temos aktualumas : norima plačiau susipažinti su aktyvų rinka
Darbo objektas: Aktyvų rinka
Darbo tikslas: susipažinti su aktyvų rinka
Darbo uždaviniai:
1. išsiaiškinti kas yra aktyvų rinka, kas jai priklauso…
2. suprasti arbitražo sąvoka.1. Kas yra pinigai?
Ekonominė termino “pinigai” prasmė skiriasi nuo kasdieninės prasmės. Žmonės dažnai sako “pinigai” kai jie turi omenyje pajamas ar turtą. (“Šis darbas duoda daug pinigų”, “Jis turi daug pinigų”). Tačiau ekonomikos teorijoje pinigai yra aktyvai, kurie yra plačiai naudojami ir priimami mokėjimuose. Istoriškai, pinigų formos buvo nuo duonos ir kriauklelių, iki aukso ir sidabro, ar net cigarečių.
Moderniose ekonomikose labiausiai įprasta pinigų forma yra monetos ir banknotai, t.y. valiuta. Kita įprasta pinigų forma yra einamieji indėliai, – banko sąskaitos, iš kurių galima atlikti mokėjimus.
1.1Pinigų funkcijos
Pinigai ekonomikoje atlieka tris naudingas funkcijas. Jie yra:
• mainų priemonė,
• apskaitos vienetas,
• vertės išsaugojimo priemonė.
1. Mainų priemonė
Ekonomikoje be pinigų prekyba vyksta natūrinių mainų pagalba, t.y. tiesiogiai mainant vienas prekes į kitas. Tačiau paprastai natūriniai mainai yra neefektyvus būdas prekiauti, kadangi surasti ką nors, kuris turi jums reikalingą prekę ir nori keisti ją į prekę, kurią jūs turite, yra ir sunku, ir užima daug laiko.
Pinigai išvaduoja nuo idealaus prekybos partnerio paieškos. Pinigai kaip mainų priemonė, ar būdas atlikti transakcijas, sumažina žmonėms prekybos kaštus, laiką ir pastangas. Mainų priemonės turėjimas taip pat padidina našumą, nes žmonės gali specializuotis ekonominėje veikloje, kurioje jie yra labiausiai įgudę. Natūrinių mainų ekonomikoje, prekybos sunkumai verstų žmones gaminti sau maistą, drabužius ir būstą. Tokiu būdu, natūrinių mainų ekonomikoje galimybė specializuotis gerokai mažesnė.
2. Apskaitos priemonė
Kaip apskaitos vienetas, pinigai yra pagrindinis matas matuoti ekonominę vertę. Turėti vieningą vertės matą yra patogu, tai palengvina palyginimą tarp skirtingų prekių.
Pinigų kaip mainų priemonės ir apskaitos vieneto funkcijos yra artimai susijusios. Kadangi prekės ir paslaugos yra dažniausiai keičiamos į pinigus (mainų priemonės funkcija), išreikšti ekonominę vertę pinigais (apskaitos vieneto funkcija) yra natūralu. Priešingu atveju, mes lygiai taip pat galėtume išreikšti ekonominę vertę, tarkime, kviečių maišais.
Tačiau, mainų priemonė ir apskaitos vienetas yra ne visada tas pats daiktas. Šalyse su didele ir nepastovia infliacija, labai kintanti valiutos vertė lemia, kad vietiniai pinigai yra blogas apskaitos vienetas, kadangi kainos turi būti dažnai keičiamos. Tokiais atvejais, ekonominės vertės yra įprastai išreiškiamos stabilesniu apskaitos vienetu, tokiu kaip JAV doleriai, nors transakcijos gali būti vykdomos vietine valiuta.
3. Vertės išsaugojimo priemonė
Kaip vertės išsaugojimo priemonė (store of value), pinigai yra būdas laikyti turtą. Kraštutinis pavyzdys yra žmogus, kuris laiko visas savo santaupas grynaisiais pinigais po čiužiniu. Tačiau netgi tas, kuris išleidžia jo grynaisiais pinigais gautą darbo užmokestį per 10 minučių po jo gavimo, naudoja pinigus kaip vertės išsaugojimo priemonę, nors ir labai trumpai.
Dažniausiai tik pinigai yra mainų priemonė ar apskaitos vienetas, tačiau bet kuris aktyvas, pavyzdžiui, akcijos, obligacijos, ar nekilnojamas turtas, gali būti vertės išsaugojimo priemonė. Nors šie kiti aktyvų tipai duoda didesnę grąžą nei pinigai, kodėl žmonės naudoja pinigus kaip vertės išsaugojimo priemonę? Atsakymas yra kad tai lemia pinigų kaip mainų priemonės naudingumas, nors jų grąža yra santykinai nedidelė.
Pinigų kiekio matavimas: pinigų rodikliai
Pinigai yra apibrėžiami kaip aktyvai, kurie yra plačiai naudojami ir
priimami mokėjimams. Šis apibrėžimas atrodytų turėtų aiškiai atskirti aktyvus, kurie turėtų būti laikomi pinigais, ir kurie – ne. Iš tikrųjų, atskyrimas tarp monetarinių aktyvų ir nemonetarinių aktyvų nėra toks aiškus.
Kadangi aktyvai skiriasi jų “pinigingumo” lygiu, joks vienintelis pinigų kiekio ekonomikoje matas – t.y. pinigų kiekis, kaip jis yra dažnai vadinamas – nebus visiškai patenkinantis. Dėl šios priežasties daugumoje šalių ekonomistai ir politikos formuotojai naudoja kelis skirtingus pinigų kiekio matus, kurie kartais skiriasi tarp šalių. Šie oficialūs matai yra žinomi kaip pinigų rodikliai (monetary aggregates): M0, M1,M2…
Pinigų rodikliai M0 ir M1
Siauriausiai apibrėžtas oficialus pinigų matas yra M0, kuris susideda iš grynųjų pinigų už centrinio banko ribų ir bankų bei kitų finansinių institucijų indėlių centriniame banke.