Aktyvvų ir pasyvų valdymas rizikos valdymas
5 (100%) 1 vote

Aktyvvų ir pasyvų valdymas rizikos valdymas

Balansinė ir Pelno/Nuostolio ataskaita

Visi komerciniai bankai Lietuvoje kiekvieną dieną sudaro Balansinę ataskaitą ir Pelno nuostolio ataskaitą. Šių ataskaitų formos buvo patvirtintos 2003 10 23 Lietuvos banko nutarimu Nr. 101, kuris pakeitė ir papildė 1998 05 21 Lietuvos banko nutarimą Nr.103 “Dėl Balansinės ir Pelno (Nuostolio) ataskaitos formų patvirtinimo”.

Pagrindinė Balanso lygtis:

A = P

P = Į + K

Kur:

A – banko aktyvas (turtas)

P – banko pasyvas

Į – banko įsipareigojimas

K – banko kapitalas

Yra tamprus ryšys tarp Balansinės ataskaitos ir Pelno/Nuostolio ataskaitos. Finansinio instrumento (tiek aktyvinio, tiek pasyvinio) dydis, apimtis ar portfelis yra apskaitomas Balansinėje ataskaitoje, kurį padauginę iš palūkanų normos gauname palūkanines pajamas (jei instrumentas aktyvinis) arba palūkanines išlaidas (jei instrumentas pasyvinis). Minėtos palūkaninės pajamos ir palūkaninės išlaidos yra apskaitomos banko Pelno/Nuostolio ataskaitoje. Šis tamprus ryšys naudojamas prognozuojant banko finansinį rezultatą.

Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK)

Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto paskirtis – numatyti veiksmų taktiką siekiant įgyvendinti tikslus, apibrėžtus banko strateginiame plane, vidutinio laikotarpio verslo plane bei operatyviniame finansiniame plane. APVK tiesiogiai atsiskaito banko valdybai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateikia savo ataskaitas. APVK veiklos sritis yra viso balanso veiklos koordinacija, į savo sprendimų ratą įtraukianti visas svarbiausias banko veiklos sritis:

• Aktyvų valdymą;

• Pasyvų valdymą;

• Palūkanų normos rizikos valdymą;

• Likvidumo valdymą;

• Kapitalo valdymą;

• Užsienio valiutų rizikos valdymą;

• Kredito rizikos valdymą;

• Operacinės rizikos valdymą;

• Pajamų ir išlaidų valdymą.

APVK struktūra priklauso nuo kiekvieno konkretaus komercinio banko valdymo organizacinės struktūros, tačiau APVK nariais visada būna aukščiausios kvalifikacijos specialistai, atsakingi už banko paskolų portfelio, finansų, iždo, investicijų valdymą. Griežtos reglamentacijos dėl APVK sudėties nėra. Tradiciškai bankuose APVK susideda iš 5-7 narių. APVK turi pirmininką, kurio balsas lemia, esant vienodam balsų “už” ir “prieš” skaičiui. APVK posėdžiai kviečiami pagal poreikį. Esant operatyviam reikalui, APVK posėdis šaukiamas neatidėliotinai.

Likvidumo rizika

Likvidumas (lotyniškai liquidus – skystas, tekantis) –tai matas to, kaip greitai (lengvai, be nuostolių) turtas gali būti paverstas grynaisiais pinigais.

Plačiąja prasme likvidumas – tai gebėjimas materialines vertybes paversti pinigais.

Likvidumas – tai kasdienis banko rūpestis. Ši problema yra tokia pati sena kaip ir patys bankai. Dar senovėje auksakaliai, su kuriais siejamas pirmųjų bankų atsiradimas, saugodami ir skolindami žmonių atneštą auksą, susidurdavo su likvidumo klausimu.

Banko likvidumas – tai banko gebėjimas užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą, tai yra skolų grąžinimą suėjus nustatytam terminui, ir paskolų paklausos patenkinimą, palaikant atitinkamą aktyvų ir pasyvų portfelių apimtį ir sudėtį arba kitais žodžiais tariant, banko likvidumas – tai sugebėjimas finansuoti banko aktyvų padidėjimą dabartiniu metu ir reikiamu momentu ateityje bei sugebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus, suėjus terminui.

Bankas laikomas likvidžiu, jei jo grynųjų lėšų ir kitų likvidžių aktyvų suma, taip pat galimybė greitai mobilizuoti lėšas iš kitų šaltinių yra pakankamas skoliniams ir finansiniams įsipareigojimams laiku padengti. Bankai

• kasdieniniams mokėjimams atlikti; turi palaikyti pakankamą likvidumo lygį dėl šių priežasčių:

• išvengti galimos rizikos bei netikėtumų;

• spekuliuoti didinant pajamas ir pelną, t.y. laikyti grynuosius pinigus ar kitus likvidžius aktyvus turint tikslą juos investuoti po laukiamo palūkanų normų pakilimo;

Banko klientų likvidumo problemos tansformuojasi į banko likvidumo problemą. Tokia situacija susidaro tada, kai firma patiria likvidžių priemonių trūkumą, ji kreipiasi į banką dėl paskolos arba išima likutį iš savo depozitinių sąskaitų. Abiem atvejais bankas turi ieškoti papildomų lėšų.

Kuo pakankamas likvidumo lygis yra svarbus banko veiklai?:

• įgalina mažiau ir rečiau skolintis iš Centrinio banko kaip paskutinio likvidumo šaltinio, tuo nesukeliant stipresnės Centrinio banko kontrolės bei neprarandant kitų ūkio subjektų pasitikėjimo banku;

• suteikia galimybę pigiau pritraukti naujų išteklių esant mažesnei rizikai. Tai susiję su pasitikėjimu banku.

• padeda bankui įtikinti rizikos vengiančią finansų rinką tuo, kad bankas saugus, todėl gali vykdyti savo įsipareigojimus, t.y.laiku grąžinti indėlius, gautas paskolas. Tokiu būdu pakankamas likvidumas kelia pasitikėjimą banku

• padeda bankui išvengti savo aktyvų pardavimo nepriimtinomis kainomis.

• suteikia bankui galimybę teikti klientams naujas paskolas ar garantijas nedelsiant (klientai ilgai laukti nemėgsta). Tokiu būdu bankas palaiko gerus santykius su klientais, kurie gali
būti banko ateities sėkmės garantas.

Egzistuoja dilema tarp banko likvidumo ir pelningumo. Bankai susiduria su sunkumais todėl, kad banko likvidumas ir jo pelningumas yra atvirkščiai proporcingi dydžiai: kuo didesnis likvidumas, tuo mažesnis banko pelningumas ir atvirkščiai, o tai prieštarauja pagrindiniam banko verslo interesui – pelno gavimui. Taigi nuolat vykdant savo operacinę veiklą, susijusią su piniginių lėšų pritraukimu ir jų paskirstymu rinkos neapibrėžtumo sąlygomis, bankams neįmanoma išvengti likvidumo rizikos.

Pagrindinė likvidumo valdymo užduotis – suformuoti tokią strategiją ir taktiką, kad veiklos rezultatai būtų geriausi, o pelno ir rizikos santykis būtų optimalus. Tačiau svarbiausia yra suprasti, kad neįmanoma padidinti pelno ir sumažinti rizikos vienu metu. Bankas turi pasirinkti tokį rizikos lygį, kuris būtų daugiau ar mažiau jam priimtinas ir kartu duotų tą rizikos lygį atitinkančias pajamas.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas negalės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir (ar), siekdamas įvykdyti įsipareigojimus, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir (ar) uždaryti pozicijas, taip dėl likvidumo rinkoje patirs nuostolių. Taigi, banko likvidumo rizikos apibūdinimas suvokimas remiasi banko likvidumo poreikių, susidarančių dėl indėlių išėmimo ir paskolų didinimo, palyginti su banko esamais arba potencialiais likvidumo šaltiniais (papildomų įsipareigojimų prisiėmimas, paskolos, banko turto pardavimas), neatitikimu.

Likvidumo riziką gali didinti išorinės ir vidinės priežastys.

Išorinės:

• staigus ekonomikos nuosmukis, vertybinių popierių rinkos sukrėtimai;

• vienos ar kelių kredito institucijų žlugimas, kuris gali sukelti visuotinę paniką ir bendrą bankų sistemos likvidumo krizę;

• neadekvatūs reguliuojančių institucijų veiksmai finansų institucijų ar visos ekonominės sistemos atžvilgiu.

Vidinės:

• profesinės valdymo klaidos, t.y. netinkamai parengta ekonominė taktika ir veiklos strategija;

• banko vykdomos labai pelningos, bet ypač rizikingos operacijos;

• banko balanso aktyvų ir pasyvų neatitikimas vieni kitiems: kredito išteklių ir indėlių nesubalansavimas pagal terminus, sumas ir valiutas;

• besaikis pritrauktomis lėšomis nuosavo kapitalo viršijimas;

• bankų išduodami stambūs kreditai vienam klientui;

• padidinta įsipareigojimų rizika priimant ypač stambius kreditus iš vieno asmens (fizinio ar juridinio), pablogėjus jo finansinei padėčiai;

Skiriamos dvi pagrindinės likvidumo funkcijos: paskolų paklausos ir (arba) indėlininkų pageidavimo atsiimti depozitus tenkindamas.

Bankas pakankamą likvidumo lygį turėtų užsitikrinti kasdieniais mokėjimais ir realiai įvertindamas banko galimybes pasinaudoti tiek vidiniais, tiek išoriniais likvidumo papildymo šaltiniais .Taip pat kasdien bankas privalo stebėti ryšį tarp aktyvų ir pasyvų skolinių įsipareigojimų terminų. Tačiau įprastai banke aktyvų (skolinimo) terminai būna ilgesni nei pasyvų (skolinimosi). Paskolas imantys klientai dažnai nori gauti vidutinės ir ilgesnės trukmės paskolas, o indėlininkai orientuojasi į trumpesnio termino indėlius. Esant normaliai situacijai, trumpalaikio skolinimo palūkanų normos paprastai būna mažesnės negu ilgalaikio, ir bankas dažnai pelnosi skolindamas ilgam ir skolindamasis trumpam laikui. Toks skolinių įsipareigojimų terminų nesutapimas gali padidinti banko likvidumo riziką. Todėl siekiant užtikrinti banko likvidumą reikia suderinti aktyvines ir pasyvines operacijas, nagrinėjant jas kaip visumą, siekiant didesnio pelno, bet nepažeidžiant pakankamo likvidumo lygio. Norėdama sumažinti riziką, banko vadovybė pirmiausia turi stengtis sumažinti ir limituoti skirtumus tarp aktyvų ir pasyvų terminų. Tam tikslui turi būti sudaromas laukiamų įplaukų balansas, prognozuojant jį ilgesniam laiko tarpui ir įvertinant stabilų indėlių iki pareikalavimo likutį, terminuotų indėlių likučius, grąžinamus kreditus. Sulyginus įplaukas su laukiamomis išlaidomis, galima spręsti apie banko sandorių pagrįstumą. Čia susiduriama su tuo, kad sunku prognozuoti tikimybinį įplaukų judėjimą.

Taigi, valdant likvidumą svarbu nustatyti, koks likvidumo lygis yra pakankamas, kad bankai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu uždirbti pajamas. Kiekvienas bankas turi skirtingą balanso struktūrą: paskolų portfelį, indėlių struktūrą, klientūrą ir t.t, todėl norėdami nustatyti tinkamą likvidumo lygį, bankai privalo atkreipti dėmesį į:

• lėšų poreikius praeityje;

• esamą likvidumo lygį;

• ateityje laukiamą likvidumo lygį;

• lėšų šaltinių stabilumą;

• lėšų įsigijimo išlaidas;

• papildomas lėšų pritraukimo galimybes;

• esamą ir laukiamą aktyvų kokybę;

• esamą ir planuojamą kapitalo dydį;

• ekonomikos ir rinkos sąlygų prognozes.

Likvidumo valdymui lemiamą reikšmę turi laiko charakteristikos, nes kai kurie banko likvidžių priemonių poreikiai yra neatidėliotini arba beveik neatidėliotini. Šioms reikmėms patenkinti bankas turi naudotis tokiais likvidžiųjų priemonių šaltiniais, kurie gali būti iškart panaudojami. Tokiu atveju bankas turi įvertinti galimybę skolintis tarpbankinėje rinkoje ar šalies centriniame banke. Čia nuo banko veiklos stabilumo, jo prestižo, taip pat ir
bendros šalies bankininkystės padėties priklauso banko galimybė tokiu būdu pritraukti trūkstamas lėšas. Tačiau toks lėšų pritraukimas yra brangus, nes komercinis bankas centriniam šalies bankui turės mokėti aukštesnes nei rinkos palūkanų normas, todėl skolinamos lėšos ne visada gali būti prieinamos bankui dėl jų kainos. Jeigu rinkoje esama palūkanų normų konkurencijos, bankas gali pasirinkti pigesnius išteklius. Pinigų srautams rimtų problemų gali kilti ir dėl tokių nebalansinių įsipareigojimų kaip garantijos, laidavimai, nebalansiniai kreditavimo įsipareigojimai.

Pirmasis ir pagrindinis banko likvidumo šaltinis yra natūralus pinigų srautas, gaunamas iš kasdienių operacijų. Pinigų srautai – tai banko lėšų pritraukimo ir jų panaudojimo sukuriamos piniginės įplaukos bei išmokos. Pinigų srautus sudaro:

• iždo srautai – tai valiutos keitimo, pinigų rinkos operacijų (trumpalaikio skolinimo ir skolinimosi tarpbankinėje rinkoje, investavimo į iždo trumpalaikius vertybinius popierius), investavimo į skolos vertybinius popierius sukuriamos piniginės įplaukos bei išmokos;

• paskolų srautai – tai prognozuojamas paskolų pokytis;

• indėlių srautai – tai prognozuojamas indėlių pokytis;

• kiti srautai – lėšos iš bankų paskolų finansavimui, išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kt.

Todėl pinigų srautų prognozė, o vėliau ataskaita yra itin svarbi likvidumo valdymo priemonė. Kuo išsamesnis ir tikslesnis yra pinigų srautų, įeinančių į banką ir išeinančių iš jo, prognozavimas, tuo geriau ir tiksliau galima valdyti likvidumą. Priklausomai nuo termino yra sudaromos trys likvidumo poreikio prognozės:

1. Trumpalaikė. Tai vieno mėnesio likvidumo poreikio prognozė. Jos terminas tapatinamas su privalomųjų atsargų skaičiavimo periodu, kuris taip pat apima vieno mėnesio intervalą.

2. Operatyvinė. Apima laikotarpį nuo vienos dienos iki trijų mėnesių. Laikoma, kad trys mėnesiai yra kritinis laikas išgyvenimui, jeigu įvyksta likvidumo krizė.

3. Ilgalaikė. Dažniausiai apima iki vienerių metų termino likvidumo poreikį. Jos terminas tapatinamas su biudžeto planavimo laikotarpiu.

Bankui reikia palaikyti aukštesnį likvidumo lygį, jeigu:

• trendai rodo stambių indėlių (paskolų) augimą (mažėjimą);

• banko įsipareigojimų struktūroje didelę dalį užima trumpalaikiai indėliai;

• didelė paskolų portfelio dalis priskiriama prie blogų;

• laukiama, kad artimiausiu metu bus panaudotos stambios kredito linijos;

• yra daug indėlininkų, kurių darbdaviai patiria finansinius sunkumus;

• daug paskolų buvo suteikta gamybos šakoms, kurios patiria finansinius sunkumus.

Komerciniai bankai, norėdami įvertinti likvidumo situaciją banke, skaičiuoja eilę likvidumo rodiklių. Populiariausi likvidumo rodikliai yra šie:

1. (Paskolos / Indėliai ir akredityvai) * 100

Mažas rodiklio dydis rodys didelį likvidumą, bet dažniausiai atitinka am potencialų pelningumą. Didelis rodiklio dydis rodys padidintą kredito risk. Jeigu paskolų augimas buvo paremtas trumpalaikiais įsipareigojimais, kurie dažniausiai yra brangesni, tai bankas gali susidurti su likvidumo problemomis ateityje. Todėl pernelyg spartus aktyvų augimas gali neigiamai paveikti būsimą banko likvidumą.

2. (Likvidūs aktyvai / Visi aktyvai) * 100

Šis rodiklis skaičiuojamas tik aktyvų atžvilgiu ir parodo, kokią aktyvų dalį sudaro likvidieji aktyvai. Rodiklis visiškai neatskleidžia, koks yra likvidumo poreikis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas geresnis, tačiau rekomenduojama, kad jis būtų apie 20-50 proc.

3. (Likvidūs aktyvai / Indėliai ir akredityvai) * 100

Šis rodiklis parodo, kokią priimtų indėlių ir akredityvų dalį bankas laiko likvidžiųjų aktyvų forma. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas didesnis. Neigiamas šio rodiklio bruožas toks, kad neatsižvelgiama į depozitų pobūdį.

4. (Likvidūs aktyvai / Judrieji pasyvai) * 100

Tai labai gerai dabartinę banko likvidumo situaciją nusakantis rodiklis, nes abiejų balanso pusių dydžiai įvertinami kokybiškai. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas didesnis. Šį rodiklį dar galima papildomai sugriežtinti. Tam tikslui iš likvidžiųjų aktyvų reikia atimti visas trumpalaikes skolas bankams.

5. (Likvidūs aktyvai / Įsipareigojimai iki pareikalavimo) * 100

Šis normatyvas parodo, kokiu mastu banko likvidžiųjų aktyvų dalis užtikrina mobiliausią pasyvų dalį pagal išėjimo iš banko galimybę. Minimali rodiklio reikšmė turėtų būti ne mažiau kaip 20-30 proc.

6. (Judrieji pasyvai / Visi pasyvai) * 100

Šis rodiklis skaičiuojamas tik iš pasyvų pusės ir parodo, kokia pasyvų dalis yra pavojinga likvidumo požiūriu. Rodiklis neatskleidžia, koks likvidumo rezervų dydis. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo likvidumas mažesnis.

7. ((Judrieji pasyvai-Likvidūs aktyvai) / Pajamas duodantys aktyvai) * 100

Tai labiausiai integruotas likvidumo rodiklis, parodantis, kokią dalį aktyvų tektų realizuoti nepalankiai judant banko pasyvams. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas mažesnis.

8. (Trump. vertybiniai popieriai/Indėliai ir akredityvai)*100

Šis rodiklis parodo antrinių likvidumo rezervų dydį, palyginti su banko indėliais. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas didesnis.

9. (Ilgesni nei 6 mėn

indėliai ir akredityvai / Visi aktyvai) * 100

Rodiklis parodo pasyvų stabiliąją dalį. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo likvidumas didesnis.

10. (Grynieji pinigai / Indėliai iki pareikalavimo) * 100

Šis rodiklis taip pat gali būti skaičiuojamas vardiklyje įrašant iš viso indėlių ir akredityvų sumą.

11. (Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai) * 100

Trumpalaikis turtas – tai banko grynieji pinigai, korespondentinė sąskaita Centriniame banke, privalomieji rezervai nacionaline valiuta, korespondentinės sąskaitos kituose bankuose, trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai, banko paskolos, iki kurių grąžinimo liko mažiau negu mėnuo, bei 1-3 mėnesių paskolos.

Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai banko trumpalaikis įsiskolinimas Centriniam bankui, korespondentinės sąskaitos banke, finansų institucijų depozitai iki pareikalavimo, Respublikos ir vietinių valdymo įstaigų, valstybinių bei privačių įmonių, visuomeninių organizacijų, gyventojų indėliai iki pareikalavimo, terminuotieji indėliai, kurių grąžinimo terminas – 30 artimiausių dienų, taip pat 1-3 mėn depozitai.

Likvidžius aktyvus komerciniai bankai skirsto į pirminius ir antrinius likvidumo rezervus. Pirminiai likvidumo rezervai – tai pagrindinis komercinių bankų likvidumo šaltinis klientų poreikiams patenkinti. Paprastai pirminiams rezervams priskiriami aktyvai Centrinio banko sąskaitose, kitų komercinių bankų korespondentinėse sąskaitose, grynieji pinigai, čekiai ir kiti mokamieji dokumentai inkasavimo procese. Antriniams likvidumo rezervams priskiriami nepiniginiai aukšto likvidumo aktyvai, kurie duoda pajamų. Per labai trumpą laiką ir minimaliai rizikuojant jie gali būti paversti pinigais.

Skirtingo tipo bankų likvidumo valdymo praktika yra skirtinga. Stambias korporacijas aptarnaujančių bankų likvidumo valdymas koncentruojamas į pinigų srautų ir didelių depozitų analizę, mažmeninių bankų – į likvidumo rezervų bei santykinių dydžių analizę. Stambūs bankai dažniausiai linkę skolintis pinigų rinkoje, o smulkesni vietiniai bankai labiau linkę kaupti savo balansuose didesnes likvidumo atsargas. Tai galima paaiškinti tuo, kad stambių ir žinomų bankų skolinimosi išlaidos yra mažesnės, o skolinimosi galimybės – daug didesnės.

Normaliomis sąlygomis banko likvidumas tiesiogiai susiję su indėlių stabilumu. Likvidumo poreikis priklauso nuo tikimybės, kad reikės padengti tam tikrų specifinių įsipareigojimų dalį arba, kad dalis indėlininkų paliks banką. Todėl indėliai, kurių didelė atsiėmimo tikimybė, turi būti visiškai padengti likvidžiais aktyvais. Nustatydami likvidaus turto poreikį balanse, bankai įsipareigojimus skirsto į tris grupes:

1. “Karštieji pinigai” – tai didelio judrumo įsipareigojimai (stambių įmonių depozitai, kurie yra jautrūs net labai mažiems palūkanų pokyčiams). Šiems įsipareigojimams turėtų būti laikomi likvidieji aktyvai iki 100 proc.

2. “Stabilieji pasyvai” – mažesnio judrumo pasyvai (ilgą laiką su banku bendradarbiaujančių klientų depozitai, fizinių asmenų lėšos iki pareikalavimo, įmonių sąskaitos, kuriose jos laiko savo likvidumo atsargas). Šie pasyvai yra taip pat judrūs, bet niekada visi iš banko neišeis vienu metu. Šiems pasyvams užtikrinti turėtų užtekti 30-40 proc. likvidžiųjų aktyvų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2625 žodžiai iš 8600 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.