Akys
5 (100%) 1 vote

Akys

Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos

3d klasės mokinio

Ingos Petrauskaites

Biologijos referatas

AKIŲ LIGOS

2004 m.

AKIŲ LIGOS

Sistemą sudaro: Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Akies obuolį sudaro dangalai (ragena, odena, rainelė, krumplynas, gyslainė ir tinklainė) bei branduolys (tai skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros). Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai: vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolį judinantys raumenys.

ABSOLIUTUS AKLUMAS

Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03. Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš keturių metrų). Gali būti susiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių nuo fiksuojamojo taško.

Ligos priežastys:

Gali būti įgimtos ir įgytos.

Vaikų aklumas dažniausiai įgimtas. Jis gali būti paveldėtas – jei giminėje yra aklųjų, yra tikimybė, kad vaikas gims aklas. Jei motina nėštumo metu suserga raudonuke, toksoplazmoze, sifiliu, veikia įvairios kenksmingos medžiagos, jai trūksta vitamino A, mažylis gimsta su sunkiais akių pažeidimais, dažniausiai aklas. Paskutiniais metais vis daugiau išgyvena gimusių neišnešiotų naujagimių. Vaikams atėjusiems į pasaulį iki 33 savaičių arba mažesnio nei 1,5 kg svorio tinklainė būna dar nesusiformavusi, neišsivysčiusios kraujagyslės. Po gimimo tokie mažyliai suserga vadinamąja neišnešiotų naujagimių retinopatija – pirmomis gyvenimo savaitėmis tinklainėje išvešėja kraujagyslės ir jungiamasis audinys, o tai gali sukelti tinklainės atšoką ir aklumą.

Apankama dėl:

• Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis – glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė, regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.

• Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.

• Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.

Senyvo amžiaus žmonės dažnai apanka dėl senatvinių lęšiuko pokyčių – kataraktos, bet po operacijos jie vėl gali matyti.

Besivystančiose šalyse aklumą dažnai sukelia infekcinės ligos (trachoma).

Komplikacijos:

Aklajam sunkiau prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, reikia išmokti vaikščioti baltos lazdelės pagalba, apsitarnauti buityje, tyko įvairių traumų pavojus. Ypač sunku tiems, kurie apako gyvenimo eigoje. Tokie žmonės gali turėti ir psichologinių problemų.

Tyrimai:

Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies regėjimo laukas – akiplotis. Sveiko žmogaus jo ribos baltai spalvai , tiriant 5 mm skersmens objektu ir perimetru , kurio lanko spindulys 33 cm, yra tokios: į išorę – 90o, žemyn – 60-70o, į vidų – 60o, į viršų – 55o. Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu, įvertinami akies dugno pakitimai. Pamatuojamas akių spaudimas. Kartais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.

Gydymas:

Gydoma pagrindinė liga, sukėlusi aklumą: skiriami medikamentai, atliekamos operacijos, lazerio, šalčio terapija. Pacientui dėl vienokios ar kitokios priežasties netekus akies obuolio, parenkamas specialus protezas.

Patarimai:

Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems – mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama adaptuotis prie aplinkos sąlygų. Aklieji išmoksta vaikščioti baltosios lazdelės pagalba. Kai kuriose šalyse dresiruojami šunys, kurie galėtų padėtį šią ydą turintiems žmonėms susiorientuoti aplinkoje.

Profilaktika:

Kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis. Nėštumo metu reikėtų, jei įmanoma, vengti kenksmingų darbo sąlygų, kontaktų su virusinėmis ligomis sergančiais ligoniais.

SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI

Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus nejunta spalvų.

Ligos priežastys:

Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7
milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą – junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonas priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną, žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400 – 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tam tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.

Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje. Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu). Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai serga dažniau apie 8 %, moterys – 0.5 %.

Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos patologija, esant tinklainės atšokai.

Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas reiškinys.

Simptomai:

• Silpniau skiriama viena iš spalvų

• Viena spalva maišoma su kita

• Visiškai nematoma viena iš spalvų

• Matomas nespalvotas vaizdas

Ligos eiga:

Pasitaiko įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui, šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių, spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas). Kai nesudirginamas žaliai spalvai jautrus tinklainės komponentas, nejuntama žalia spalva, ji painiojama su raudona. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neskiriama violetinė spalva. Kartais žmogus visai neskiria spalvų, tokia spalvinės regos yda vadinama monochromazija arba achromatopsija – visiškas spalvinis aklumas. Visi aplinkos daiktai matomi nespalvoti, pilki.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1286 žodžiai iš 4047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.