Alchemika
5 (100%) 1 vote

Alchemika

Alchemija

Informacinė medžiaga

9 klasei

Projekto vadovės:

Informacinių Technologijų mokytoja Agnė Pečiukaitytė;

Chemijos mokytoja Rasa Jakutienė.

2005, Kaunas

Turinys

Achemija 3

Filosofinis akmuo 4

Homunkulas 4

Gyvybės eliksyras 6

Alchemijos istorija 6

Alchemijos ištakos senovės Egipte 6

Alchemija senovės Graikijoje 7

Jatrochemija 9

Elementai 9

Natris ir kalis 10

Gyvsidabris ir siera 11

Auksas ir sidabras 11

Žymiausi alchemikai 12

Alchemikų prietaisai 14

Alchemikų laboratorijų piešinai 16

Simbolika 18

Ištrauka iš Paulo Coelho romano „Alchemikas” 21

Naudota literatūra 22

Achemija

„− Aš nemoku pasiversti vėju, − kartoja jaunuolis.

– Prisimink, ką tau sakiau: Pasaulis tai tik matomoji Dievo dalis. O Alchemija – kai materialiajam Pasauliui suteikiamas dvasinis tobulumas.

− Jei man nepavyks pasiversti vėju, mes mirsime.

− Tu mirsi, − atsako Alchemikas. − Aš moku pasiversti vėju.”

Paulo Coelho „ Alchemikas”

Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. XVII – XVIII a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir farmakologijos mokslai.



„Tas, kas tikrina Alchemiko daiktus, randa mažutį krištolinį buteliuką, pilną kažkokio skysčio, ir stiklinį, geltonos spalvos kiaušinį.

− Kas gi čia? – nustemba karys.

−Filosofinis Akmuo ir Ilgo Gyvenimo Eliksyras. Kas išgeria šio eliksyro, niekuomet neserga, o mažytis šio akmens gabalėlis bet kurį metalą paverčia auksu.”

Paulo Coelho „Alchemikas”

Alchemijos meno praktikai, vadinami alchemikais, siekė trijų pagrindinių tikslų. Svarbiausias tikslas buvo paversti bet kokį metalą auksu arba sidabru. Alchemikai tikėjo, kad vienas medžiagas galima paversti kitomis, o iš pigių medžiagų gauti vertingas. Alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą, vaistą, galintį išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus Filosofinį akmenį. Trečiasis tikslas buvo žmogaus gyvybės sukūrimas.

Filosofinis akmuo

Filosofinis akmuo yra Vakarų alchemijos mitinė substancija, galinti nevertingus metalus paversti auksu ir sidabru, sukurti eliksyrą, paverčiantį žmogų nemirtingu. Filosofinis akmuo buvo vienas pagrindinių alchemijos tikslų, tačiau jis taip ir nebuvo oficialiai sukurtas.

„Nelengva išgauti Filosofinį akmenį. Alchemikai daug metų praleidžia laboratorijose, stebėdami metalus gryninančią ugnį. Taip ilgai žiūrint į ją, iš jų širdžių pamažėle pasitraukia visa Pasaulio tuštybė. Taip vieną gražią dieną jie suvokia, kad metalų gryninimas išgrynino juos pačius.”

Paulo Coelho „Alchemikas”

Homunkulas

Garsusis Renesanso epochos gydytojas Paracelsas netgi paskelbė tokio žmogeliuko receptą. Štai ką jis rašė: ,,Paimk žmogaus skysčio (kraujo) ir palik jį pūti iš pradžių užkimštame moliūge, o vėliau arklio skrandyje 40 dienų, kol skystis pradės gyventi, judėti ir knibždėti. Tai, kas atsiras, dar nebus panašu į žmogų – bus skaidrus ir bekūnis. Tačiau, jeigu kasdien slapta, atsargiai ir protingai jį maitinsite žmogaus krauju ir laikysite dar 40 savaičių vienodoj šilumoj arklio skarandyje, tai atsiras tikras gyvas vaikas, tik labai mažytis“.

Gyvybės eliksyras

Alchemija ieškojo medžiagos, kuri palaikytų ilgalaikę kūno ir sielos sveikatą. Šios quinta essentia buvo spėjama esančios kiekviename augaliniame vaiste. Alchemikai siekė sukurti panacėją – vaistą nuo visų ligų. Panacėja gali būti siejama su jatrochemijač bet jatrochemikai atsisakė šio tikslo.

Alchemijos istorija

Alchemijos ištakos senovės Egipte

Alchemija susiformavo iš rytų ir vakarų mistinių tradicijų. Vakaruose, senovės Egipte, formavosi ankstyvoji alchemija ir metalurgija. Žodis „alchemija“ kilęs iš Egipto („khem” reiškė derlingumą, juodą Egipto zemę). Egipto alchemikai gamindavo įvairių metalų lydinius, dažus, kvepalus, papuošalus ir balzamuodavo mirusiųjų kūnus. Egiptiečiai tikėjo, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi. Tam, kad mirusysis galetų tęsti savo pomirtinę kelionę, jo kūnas turi būti išsaugotas. Mumifikacija – sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, kuris buvo vystomas šimtus metų. Mumifikacija vykdoma keleta etapu:

1. balzamuotojai išimdavo kai kuriuos mirusiųjų organus;

2. 30-40 dienų kūnas būdavo džiovinamas ir padengiamas „natriu” (natris – druska, dideliais kiekiais randama tuometinio Egipto ežerų ir upių krantuose);

3. išdžiovintas kūnas viniojamas lininiais tvarščiais.

Kūnų balzamavimas – pirmasis žingsnis svarbiausio alchemijos tikslo link – sukurti amžino gyvenimo eliksyrą.

Egiptiečiai turėjo elementų sistemą,

pagal kurią žmogus sudarytas iš trijų elementų: Ach, Ba ir Ka. Žmogui mirus, šie elementai išsiskiria. Ach likdavo
rytų krante, Ba apsigyvendavo Atminimo šventykloje tarp vakarų ir rytų pasaulio ribos. Ka buvo tapatinama su balzamuotu kūnu – mumija ir gyveno kape. Šie elementai išlieka tol, kol bent vienas žmogus prisimena mirusiojo vardą, ir kol nesunaikinama jo mumija.

Alchemija senovės Graikijoje

Senovės Graikijos filosofai Empedoklis ir Aristotelis (V – IV a. pr. Kr.) teigė, kad visą matomąjį pasaulį sudaro keturi pagrindiniai elementai: žemė, oras, vanduo ir ugnis. Aristotelis dar išskyrė keturias elementų savybes: šaltį, šilumą, drėgnumą ir sausumą. Sausa ir šalta medžiaga sudaro žemę, drėgna ir šalta sudaro vandenį, drėgna ir karšta – orą, o sausa ir karšta medžiaga sudaro ugnį.

Ši pagrindinių elementų samprata egzistavo 2000 m. Ir tik XVII a. prie pagrindinių elementų buvo pridėti neišskaidomi elemantai: gyvsidabris, švinas, siera, auksas, stibis. 1668 m. anglų mokslininkas Robertas Boilis kritikavo alchemikus, tačiau ir jis ugnį dar laikė elementu. Net chemijos mokslo kūrėjo prancūzo A. Lavuazjė elementų saraše dar buvo kalorikas ir šviesos medžiaga.

Mokslas apie atomus plėtojosi lygiagrečiai su mokslu apie elementus. Graikų filosofai Demokritas ir Epikūras (IV – III a. pr. Kr.) manė, kad medžiaga sudaryta iš mažiausių nedalomų dalelių – atomų. Jie manė, kad visi atomai yra vienodi, tik medžiagose išsidėsto skirtingai, todėl medžiagų savybės skiriasi. Tačiau Aristotelis teigė, kad medžiaga yra daloma iki begalybės. Ir tik 1647 m. prancūzas P. Gasendi išleido knygą, kurioje kritikavo Aristotelį ir gynė atomistų pažiūras. P. Gasendi teigė, kad atomai gali jungtis į molekules. Bet ir jis dar tikėjo, kad yra šilumos, šalčio ir kvapo molekulės .

VII a. Egiptas buvo užkariautas arabų. Arabų alchemikai stipriai įtakojo alchemijos mokslo vystymąsi. Arabų alchemikai akcentavo skaičių mistinę reikšmę. Alchemijos pavadinimas kilo iš arabų žodžio „Al-khemija” – „Egipto menas”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 995 žodžiai iš 3242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.