Alergenai1
5 (100%) 1 vote

Alergenai1

ALERGENAI

Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie

sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairias

grupes.

Nors profesinių ligų struktūroje vyrauja klausos pažeidimas veikiant

triukšmui ir vibracinė liga, tačiau dalį ligų (2 proc.) sudaro profesinės

alerginės ligos sukeltos cheminių alergenų. Pateikiame duomenis iš

Valstybinio visuomenės sveikatos centro specialistų parengtos medžiagos

apie cheminių medžiagų ir preparatų sensibilizuojančias savybes.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pagal paplitimą

alerginės ligos užima 3-čią vietą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Meksika,

Kanada, Brazilija, Prancūzija apie 10 % gyventojų serga alerginėmis

ligomis, dar apie 40-50 % gyventojų vieną ar keletą kartų buvo pasireiškę

alergijos simptomai. Mirtingumas nuo alerginių ligų, tarp jų ir bronchinės

astmos, įvairiose šalyse svyruoja nuo 15 iki 25 atvejų 100-ui tūkstančių

gyventojų. Šiuo metu sukaupti duomenys rodo, kad alerginės ligos

paplitusios visose šalyse ir jų skaičius turi tendenciją didėti.

Iki šiol nėra tikslių duomenų apie alerginių ligų paplitimą Lietuvoje.

Kai kurie preliminariniai duomenys rodo, kad tiek sergamumas, tiek ir

etiologiniai faktoriai panašūs kaip kitose šalyse.

Alergiją sukeliančias medžiagas priimta skirstyti į dvi pagrindines

grupes – augalinius bei gyvulinius alergenus ir cheminius alergenus.

Cheminiai alergenai – medicininė, socialinė ir ekonominė problema.

Pramonės, energetikos ir transporto intensyvus vystymasis, žemės ūkio ir

buities chemizacija lemia vis didėjantį žmogaus aplinkos užterštumą.

Didėjant chemijos pramonės, ypač cheminės sintezės pramonės, pajėgumui, jos

produkcija tampa vis svarbesniu gyventojų sensibilizacijos (organizmo

jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas) šaltiniu.

Dauguma mokslininkų sergamumo alerginėmis ligomis padidėjimą visame

pasaulyje sieja būtent su chemijos skverbimusi į visas ūkio šakas ir buitį.

Be vaistų, didžiausią pavojų kelia cheminiai alergenai, esantys:

bižuterijoje, kosmetikos produktuose, buitinės chemijos gaminiuose,

dirbtiniame ir užterštame maiste, žaisluose, drabužiuose, žemės ūkio

pesticiduose, buityje naudojamuose insekticiduose, sintetinėse statybinėse

medžiagose, sintetinėse vidaus apdailos medžiagose, balduose, dažuose,

lakuose, tirpikliuose ir pan.

Atskirai nepaminėtos medžiagos ir preparatai, naudojami gamyboje. 0

jie gali būti įvairiausi, pagal gamybos profilį. Pramonės darbuotojų

sergamumas alerginėmis ligomis yra daug didesnis negu bendras. Pavyzdžiui,

60-70 % dirbančiųjų chemijos ir chemijos farmacijos pramonėje yra

sensibilizuoti, 10-30 % pasireiškia alerginės reakcijos. Tiek pramonės

darbuotojų, tiek visų žmonių alergijos klinikinėje nozologinėje struktūroje

pirmą vietą užima alerginės odos ligos, antrą – bronchų ir plaučių ligos.

Tarp profesinių odos ligų vyrauja alerginiai dermatitai.

Žinoma daugiau kaip 100 cheminių medžiagų, sukeliančių bronchospazmus

ir bronchinę astmą. Dažniausi alergenai darbo vietose yra izocianatai,

anhidridai, ir metalų junginiai. Žinomi profesinės bronchinės astmos

atvejai, kuriuos sukėlė epoksidinės dervos, polieteriniai lakai,

kanifolija, pikrilo chloridas, benzenas ir jo junginiai, ftalio rūgšties

anhidridas ir jo junginiai bei daug kitų medžiagų. Įrodyta, kad astmos

atsiradimą dėl išvardytų medžiagų bei ligos tėkmę apsunkina gamybinių

patalpų oro dulkės ir dirginančios medžiagos.

Viena iš didžiausių alerginių susirgimų priežasčių yra kontaktas su

chromo, kobalto, nikelio, mangano junginiais. Sensibilizacija metalams

priklauso nuo daugelio priežasčių, taip pat ir nuo tirpumo. Pavyzdžiui

cemente yra chromo, kobalto ir nikelio, tačiau izoliuota alergija metalams

pasitaiko retai, nes šie metalai yra netirpių junginių pavidalo. Amino

rūgštys ir glutationas su kobaltu gali sudaryti tirpius kompleksus, todėl

cemente esančiu kobaltu dažnai sensibilizuojami darbuotojai.

Cheminės etiologijos alergijoje ypatingą vietą užima

stambiamolekulinės polimerinės medžiagos ir jų kompozicijos. Polimerinės

medžiagos yra dažniausia kontaktinės alergijos priežastis; iš polimerų

išsiskiriančios lakios medžiagos neretai sukelia kvėpavimo takų alergiją.

Geriausiai ištirtas polikondensacinių dervų ir jų pagrindu sukurtų

plastmasių (fenolio formaldehidinių, šlapalo formaldehidinių, epoksidinių,

polieterinių) sensibilizuojantis poveikis. Eksperimentiniais ir

epidemiologiniais tyrimais nustatytas junginių, išsiskiriančių iš

polimerinių statybinių medžiagų (tarp jų ir

polivinilchloridinių)sensibilizuojantis poveikis. Panašių problemų yra ir

gumos pramonėje. Pavyzdžiui chloropreninio latekso komponentai

chloroprenas, neozonas, dibutilftalatas, tiuramas yra seniai žinomi

alergenai.

Jie skirstomi į
įvairias grupes. Susipažinkite su labiausiai

paplitusiais  alergenais Lietuvoje.Žiedadulkės: Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių.

Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa –

daugiau kaip 4,2 milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių.

Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali

nunešti labai toli. „Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes,

kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad

beržo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio

jūros pakrantės. Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame

yra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė – tai žiedadulkių sukelta

alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –

konjunktyvitu. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį,

vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus

jautrus.

Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Pavyzdžiui, vienas

ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa – daugiau kaip 4,2

milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažos

ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli.

„Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5

400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš

Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.

Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame sukelta

alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 921 žodžiai iš 1840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.