ALERGENAI
Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie
sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairias
grupes.
Nors profesinių ligų struktūroje vyrauja klausos pažeidimas veikiant
triukšmui ir vibracinė liga, tačiau dalį ligų (2 proc.) sudaro profesinės
alerginės ligos sukeltos cheminių alergenų. Pateikiame duomenis iš
Valstybinio visuomenės sveikatos centro specialistų parengtos medžiagos
apie cheminių medžiagų ir preparatų sensibilizuojančias savybes.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pagal paplitimą
alerginės ligos užima 3-čią vietą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Meksika,
Kanada, Brazilija, Prancūzija apie 10 % gyventojų serga alerginėmis
ligomis, dar apie 40-50 % gyventojų vieną ar keletą kartų buvo pasireiškę
alergijos simptomai. Mirtingumas nuo alerginių ligų, tarp jų ir bronchinės
astmos, įvairiose šalyse svyruoja nuo 15 iki 25 atvejų 100-ui tūkstančių
gyventojų. Šiuo metu sukaupti duomenys rodo, kad alerginės ligos
paplitusios visose šalyse ir jų skaičius turi tendenciją didėti.
Iki šiol nėra tikslių duomenų apie alerginių ligų paplitimą Lietuvoje.
Kai kurie preliminariniai duomenys rodo, kad tiek sergamumas, tiek ir
etiologiniai faktoriai panašūs kaip kitose šalyse.
Alergiją sukeliančias medžiagas priimta skirstyti į dvi pagrindines
grupes – augalinius bei gyvulinius alergenus ir cheminius alergenus.
Cheminiai alergenai – medicininė, socialinė ir ekonominė problema.
Pramonės, energetikos ir transporto intensyvus vystymasis, žemės ūkio ir
buities chemizacija lemia vis didėjantį žmogaus aplinkos užterštumą.
Didėjant chemijos pramonės, ypač cheminės sintezės pramonės, pajėgumui, jos
produkcija tampa vis svarbesniu gyventojų sensibilizacijos (organizmo
jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas) šaltiniu.
Dauguma mokslininkų sergamumo alerginėmis ligomis padidėjimą visame
pasaulyje sieja būtent su chemijos skverbimusi į visas ūkio šakas ir buitį.
Be vaistų, didžiausią pavojų kelia cheminiai alergenai, esantys:
bižuterijoje, kosmetikos produktuose, buitinės chemijos gaminiuose,
dirbtiniame ir užterštame maiste, žaisluose, drabužiuose, žemės ūkio
pesticiduose, buityje naudojamuose insekticiduose, sintetinėse statybinėse
medžiagose, sintetinėse vidaus apdailos medžiagose, balduose, dažuose,
lakuose, tirpikliuose ir pan.
Atskirai nepaminėtos medžiagos ir preparatai, naudojami gamyboje. 0
jie gali būti įvairiausi, pagal gamybos profilį. Pramonės darbuotojų
sergamumas alerginėmis ligomis yra daug didesnis negu bendras. Pavyzdžiui,
60-70 % dirbančiųjų chemijos ir chemijos farmacijos pramonėje yra
sensibilizuoti, 10-30 % pasireiškia alerginės reakcijos. Tiek pramonės
darbuotojų, tiek visų žmonių alergijos klinikinėje nozologinėje struktūroje
pirmą vietą užima alerginės odos ligos, antrą – bronchų ir plaučių ligos.
Tarp profesinių odos ligų vyrauja alerginiai dermatitai.
Žinoma daugiau kaip 100 cheminių medžiagų, sukeliančių bronchospazmus
ir bronchinę astmą. Dažniausi alergenai darbo vietose yra izocianatai,
anhidridai, ir metalų junginiai. Žinomi profesinės bronchinės astmos
atvejai, kuriuos sukėlė epoksidinės dervos, polieteriniai lakai,
kanifolija, pikrilo chloridas, benzenas ir jo junginiai, ftalio rūgšties
anhidridas ir jo junginiai bei daug kitų medžiagų. Įrodyta, kad astmos
atsiradimą dėl išvardytų medžiagų bei ligos tėkmę apsunkina gamybinių
patalpų oro dulkės ir dirginančios medžiagos.
Viena iš didžiausių alerginių susirgimų priežasčių yra kontaktas su
chromo, kobalto, nikelio, mangano junginiais. Sensibilizacija metalams
priklauso nuo daugelio priežasčių, taip pat ir nuo tirpumo. Pavyzdžiui
cemente yra chromo, kobalto ir nikelio, tačiau izoliuota alergija metalams
pasitaiko retai, nes šie metalai yra netirpių junginių pavidalo. Amino
rūgštys ir glutationas su kobaltu gali sudaryti tirpius kompleksus, todėl
cemente esančiu kobaltu dažnai sensibilizuojami darbuotojai.
Cheminės etiologijos alergijoje ypatingą vietą užima
stambiamolekulinės polimerinės medžiagos ir jų kompozicijos. Polimerinės
medžiagos yra dažniausia kontaktinės alergijos priežastis; iš polimerų
išsiskiriančios lakios medžiagos neretai sukelia kvėpavimo takų alergiją.
Geriausiai ištirtas polikondensacinių dervų ir jų pagrindu sukurtų
plastmasių (fenolio formaldehidinių, šlapalo formaldehidinių, epoksidinių,
polieterinių) sensibilizuojantis poveikis. Eksperimentiniais ir
epidemiologiniais tyrimais nustatytas junginių, išsiskiriančių iš
polimerinių statybinių medžiagų (tarp jų ir
polivinilchloridinių)sensibilizuojantis poveikis. Panašių problemų yra ir
gumos pramonėje. Pavyzdžiui chloropreninio latekso komponentai
chloroprenas, neozonas, dibutilftalatas, tiuramas yra seniai žinomi
alergenai.
Jie skirstomi į
įvairias grupes. Susipažinkite su labiausiai
paplitusiais alergenais Lietuvoje.Žiedadulkės: Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių.
Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa –
daugiau kaip 4,2 milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių.
Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali
nunešti labai toli. „Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes,
kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad
beržo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio
jūros pakrantės. Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame
yra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė – tai žiedadulkių sukelta
alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –
konjunktyvitu. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį,
vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus
jautrus.
Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Pavyzdžiui, vienas
ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa – daugiau kaip 4,2
milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažos
ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli.
„Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5
400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš
Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.
Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame sukelta
alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –