Algolohija
5 (100%) 1 vote

Algolohija

Euglenophyta (euglendumbliai)

800 rūšių, gėlavandeniniai dumbliai.Vienaląsčiai org. Sudaro lakimas palmeloidines stadijas, laikosi sedimentuose. Gyvena organinėmis medž. užterštuose vandenyse. Gyvena terpėje kurioje yra vitamino B12. greitai dauginasi, turi mokslini pritaikymą.

Gniužulai: vienaląsčiai, monadines strukt. Dumbliai. Turi 2 ziuzelius (vienodo ilgio arba ne). Vienas is ju turi fotoreceptoriu, susijusį su raodona akute.

Chloroplastai: Zalios spalvos, ivairios formos, su pirenoidais arba be ju. Padengti 2 chloroplasto membranomis. Kai kurie 3 membranomis. Tilakoidai issidėstę po 3. Dinofitiniai dumbliai.

Pigmentas: chlor a ir b (zali), karotinoidai. Kai kurie turi raudona pigmenta- astaksantiną.

Atsarginės medž.: paramilonas (kaupiasi pirenoidų apvalkale), chrozolaminarinas.

Judėjimas: juda žiuželių pagalba, 2 žiuželiai: ilgesnis-trumpasnis (redukuotas)

Sienelė: būdinga pelikulė iš baltyminių medž. sudaryta. Išsidėesčiusi plazmolemos vidinej puseje. Spiraliskai padengia ląstelę. Inkrustuota Fe ir Mn druskomis, kai kurių sienelės pelikulės atrodo visiskai kitokia ( rudos spalvos). Protoplastas joje išsidėsto laisvai.

Dauginimasis: nelyt.-vegetatyviskai-protoplastui dalijantis pusiau. Lyt. – mazai ištirtas, atrasta zigota.

Ats. Euglena : Ląstelės ištįsusios į ilgį, elipsiškos, kiaušsiniško ir kt. Ryklės nugarinėje pusėje yra akutė, pilvėlinėje- pulsuojančių vakuolių sistema. Chloroplastai žali,1-2. Planktoninis org. Daug, kur yra pakankamai daug organinių medžiagų. Kai kurie rūšys šiltuoju perijuodu sukelia vandens žydejima.

Ats. Phacuc : Vienalasciai, su vienu ziuzeliu, nemetaboliski dumbl. Kūnas plokščiai suspaustas. Ląstelės spirališkai susisukusios pagal išilginę ašį. Pelikulė tvirta. Chloroplastai disko pavidalo, pasieniniai, be pirenoidų. Labai paplitės, nėra reilklus. Vidutiniškai užterštuose ir švaruose vandenyse. Planktoninis.

Ats. Trachelomonas: Ląst. Pavienės, metaboliskos, laisvai plaukiojančios, paprastai ruduose kietuose nameliuose su vienu ziuzeliu. Chloroplastai su pirenoidais arba be jų. Dauginasi ląstelių dalinijimosi būdu namelyje. Sienelė inkrustuota Fe ir Mn druskomis. Gali turėti įvairios ataugos, dygliukus. Būdinga kūno gale susisukusi I uodegėlę. Spirališkai susisukęs. Įvairaus tipo telkiniuose. Randami šiltuoju metu.

Ats. Strombomonas: Pelikulėje yra protoplastas, turi kokliuką (vienintelis susisiekimas su aplinka) Ivairuose telkiniuose.

Mityba: fotoautotrofinė, mikotrofinė (heterotrofiniai-chloroplastai redukuojasi), saprotrofinė, haloroinė, retai parazitinė.

Reikšmė gamtoje: Kadangi minta mikotrofiškai, naudojamas bilognio valymo įrenginiuose. Apvalo vandenis nuo medž. (monitoringo tyrimuose. Medicininiuose tyr., gyvūlių pašarų priedas).

Chrysophyta (auksadumbliai)

Apie 1000 rūšių. Auksadumbl. Aptinkami daugiausia gėlų švarių vandenų planktone, šaltu metų laiku, rečiau sūriuose ir apysūriuose vandenyse, dirvoje. Palankios pH 5-5,7. Vystosi švariuose organizmuose. Nėra reiklus fosforui. Vystosi labai plačiame temp.intervale. Planktoniniai organizmai: neustonai, piko-, nanoplanktonai.

Gniužulai: Dominuoja monadinė struk.,reciau pasitaiko ameboinė, palmeline, kokoidine, siuline, ivairiasiule ir plokštelinė struk. Monadine forma su 1-2, reciau 4 žiuželiais, turi 2 heteromorfinius,heterokontinius žiuž. Vienas žiuž.trumpasis nukreiptas atgal, kitas i priekį. Turi 2 pulsuojančias vakules. Sudaro kolonijas: gleivių pagalba arba ląstelių sienelių sukabimais. Ameboidinė str.nedažna. suformuoja rizopoidus. Gyvene neustone. Kiečia savo forma. Palmelinė nedažna. Makroskopiniai dumbl., bentosinės kolonijos. Kokoidinė tik 1 genčiai būdinga. Siūlinė- paprasta ir šakotasiūlė, bentosiniai dumbl.

Chloroplastai: 4 membranos, 2 chloroplastai, 2 ET membranos. Tilakoidai lamelėse po 3. pasieniai, periferinėje dalyje išsidėstę 2 chloroplastai.

Pigmentai: Auksadumbliai būna auksiškai geltonos, rusvai žalios, rečiau želsai geltonos spalvos. Chlororofilas a ir c, liuteinas, karotinas, fukoksantinas.

Atsarg. medž. : Neplastidiniai aliejai, chrozolaminarinas.

Apvalkalas: ląstelės daugiausia neturi apvalkalėlio, kartais jas dengia tik plazmolema-būdinga aeboidinė struk. Dažnai dengia smulkūs SiO7 žvynieliai, kurie neretai suauga i šarvelį, rečiau susidaro nameliai, kuriuose dumbliai gyvena. Būdinga tikroji sienelė- celiuliozinė pektininė. Sudaryta iš celiuliocinių mikrofibrilių. Jos susipynusios ir sudaro tankią pektininę sienelę.

Dauginimasis: Nelyt.-vegetatyv.arba specializuotomis ląstelemis(zoosporomis, aplanosporomis). Retai lytiškai( hologamija, gametogamija, autogamija). Vystantis susidaro cistos su SiO2 apvalkaleliu. Po to dalinasi zigotinės mejozės būdu, po jos susiformuoja 4 naujos ląstelės. Nepalankiomis sąlygomis vegetat.būdu taip pat susiformuoja cistos.

Mityba: Kai kurie auksodumbl. sugeba maitintis miksotrofiškai(greta fotosintezės, įsisavina gatavas organines medžiagas). Kai kurie pseudopodijų pagalba sugeba praryti kietas maisto daleles. Fagotrofiniu būdu- ameboidinei struk., tamsiuoju paros metu minta. Fagotrofiniai- šviesiuoju paros metu.

Ats. Dinobryon: Vienalasciai arba kolonijiniai, laisvai plaukiojantys. Kolonijos be gleivių, krūmelio pavidalo. Ląstelės su 2 nelygiais žiuželiais. Pagrinindinis- ilgesnins yra
plunksniškas, šoninis- lygus. Chrizolaminarinas užpakalinėje dalyje, didelių grumstelių pavidalo, yra aliejaus lašelių. Vienalasciai dauginasi ląstelėms dalijantis išilgai, kolonijiniai- fragmentacijos būdu. Lyt. dauginasi hologamijos būdu. paplitęs planktone, apaugimuose; dazniausiai švariuose, gėluose vandenyse, reciau apysūriuose vandens telkiniuose ir jūroje.

Ats. Synura : Laisvai plaukiojantys kolonijiniai dumbl. Sudaro stambias apvalios kolonijas. Ląstelės rutuliškos, atvirščiai kiaušiniškos. Žvyneliai be adatelių, elipsiški ir kt. Žiuželiai-2, vienodo ilgumo. Chromatoforai 2 šoniniai, lovelio juostelės pavidalo. Pulsuojančios vakuolės išsidėsčiusios priekinėje, vidurinėje arba užpakalinėje ląst. dalyje. dauginasi ląstelėms dalijantis išilgai judrioje būklėje arba fragmentuojantis kolonijoms. Kartais susidaro cistos. Planktoninis. Randamas šaltuoju metu. Aptinkamas švariuose vandenyse.

Ats. Mallonomas : Vienalasciai dumbl.,laisvai plaukiojantys, su vienu žiuželiu. Ląstelės įvairios formos. Apvalkalelis tvirtas. Protoplastas daugiau ar mažiau metaboliškas. Chromatoforai1-2. dideli, pasieniniai. Akutė yra arba nėra. Atsarg.medž.- chrozolaminarinas ir aliejaus lašai. Dauginasi: išilgai dalijantis ląstelėms arba zoosporomis. Padengtas žvyneliais su ataugomis. Paplitęs ežeruose, planktininis.

Ats. Phae… : Siūlinės struk. Epifitas, ryškiai geltonas. Stovincziuose vandenyse.

Cryptophyta( kriptofiniai)

Apie 100 rūšių. Gėlavandeniai ir jūriniai. Monadinė struk., reciau palmeloidinė ir kokoidinė. Dorsoventraliai suplotos. Vienalasciai dumbliai. Skersinės vagelės nėera, tik išilginė. Priekinis galas įstrižai nupjautas, joje atsiveria ryklė. Ląstelės yra eukariotinės.

Judėjimas : Turi 2 žiuželius, vienodo ilgio, padengti mastigonemomis, juda jų pagalba.

Apvalkalas: Periplastas tvirtas, pastovus apvalkalas.

Chloroplastai: 2 endoplazminio tinklo memranos. Būdingi pirenoidai, išsidėstę bendrame apvalkale prie chloroplasto. Tilakoidai lamelėse po 2. chloroplastai išsidėtsę periferinėj dalyje.

Minta: Heterotrofiškai, autotrofiškai.

Pigmentai: Chloroplastai a ir c, fikobiloproteinai. Pačios spalvingiausios ląstelės iš visų dumblių. Neturi fikolimonų, pigmentus kaupia tarp tilakoidų membranų.

Atsarg.maisto medž. : Krakmolas, chrozolaminarinas. Kaupiamos tarp chloroplasto ir branduolio membranų.

Dauginimasis: Vegetatyviniu būdu. Suformuoja cistomis. Dauginasi zoosporomis. Lyt.daug.- oogamija (yra žinoma tik Cryptomone.

Ats. Cryptomonas : Smulkios ląstelės. Planktoninis dumblis. Gausus užterštuose vandenyse. Dauginasi šaltuoju metu, tad juo yra daugiausiai.

Ekologija: Stovinčiuose vandens telkiniuose. Daugelis užterštų vandenių indikatoriai. Būdingi dumbliai stagnofilai prie maų pH. Jautrus šviesos intensyvumui. Kada šviesos intensyvumas didelis, jis nusėda į giliausius vandens sluoksnius. Randami planktone, šaltuoju metu.

Dinophyta( dinofitainiai)

Vienalasciai dumbliai, apie 2000 gyvų rūšių. Apie 200 fosiliniu. Randami jūriniuose ir gėluose vandenyse.

Gniužulai: Monadine struk. Būdinga ameboidinė, kokoidine,pamelinė struk. Dorsoventraliai suspausti (pilvas igaubtas, nugara išgaubta). Turi mezokariotinį branduolį. Turi branduolio apvalkalą; chromosomos yra tik siūlės; nesudaro su baltymu jokių struktūrų.

Apvalkalai: plika ląstelė, būdinga plazmolema. Kitoms būdinga teka. Teka yra grudelių padengtos plokštelės. Plokštelės yra celiuliozinės. Plazmolema dengia visą tekos paviršių. Didesnioji išilginės vagelės dalis išsidėsčiusi hipovalvoje.

Judėjimas: Žiuželinis, 2 ziuzeliai heteromorfiniai( skirtingos sandaros) ir heterokontiniai ( skirtingo ilgio). Kaspinišką ziuzelį apaugusios mastigonemos. Susitraukiant mikrofibrilėms, gali ląstelė judeti aplink savo ašį. Vieni iš greiciausiai judantys dumbliai!

Atsarg.medž. : krakmolas-kaupiamas gėlavandenėse rūšyse. Riebalai- jūrinės rūšys. Riebalai turi tam tikrą atspalvį, todėl dumbl. yra spalvoti.

Chloroplastai: Gali būti 2-4,turi 2 chloroplastų membraną ir 1 ET membraną.Tilakoidai išsidėtsę lamelėse po 3.

Pigmentai: chlorofilas a ir c, fukoksantinas ( rusvai gelsvas), peridininas.

Dauginimasis: Vegetatyviniu būdu- dalijantis pusiau. Nepalankiomis sąlygomis sudaro cistas. Gali daugintis aplanosporomis ir zoosporomis. Lyt. daug. tik keletai rūšių:izogamija.

Ats. Peridimium sp. : planktoninis organizmas, vystosi šaltuoju metu.

Ats. Ceratium hirundinella : planktoninis ežerų dumbl., liepos mėn.vystosi masiškai, švaraus vandens fazėse. Zooplanktonas nesugeba jį praryti, nes jis yra labai didelis. Būdingas ciklomorfiškumas- gniužulo formos kietimas nuo temp. Pakilus temp., vandens tankis sumažėka, ragai sumažėka ir atvirkščiai. Sudaro cistas, dėl nepalankių sąlygų.

Ats. Gongaulax: jūrinė rušys.

Dinofitiniai išsiskiria tozines medžiagas….

Bacillariophyta(titnadumbliai)

Vienalasciai ir kolonijiniai org., kurių sienelės išorinis sluoksnis prisisunkęs silicio dioksido ir sudaro titnaginį šarvelį. Sarvelis is 2 puselių, samdariai dengiancių viena kitą: išorinė-epiteka, vidinė-hipoteka. Epiteka ir hipoteka sudarytos is 2 dalių: dangtelio( vad. valva) ir juostinio apvadėlio(pleura). Dangtelio užlankai-užlenkti dangtelio kraštai. Šarvelio juostelė-dvikontūrinės juostos pavidalu epitekos ir
juostinių apvadėlių riba. Daugelio titnadumb.šarveliuose yra papildomi dariniai- įterpiniai apvadėliai ir septos. Šarvelio forma labai įvairi:disko, cilindro, rutulio… šarvelis gali turėti 3 simetrijos plokštumas ir ašis: išilginę, skersinę ir dangtelinę(centrinę). Skiriami 2 dangtelio tipai: aktinomorfiniai(radialinės struk., per juos galima išvesti 3 ir >3 simetrojos plokštumas; zigomorfiniai( bisimėtrinės struk, per juos galima išvesti nedaugiai kaip 2 sim.plokš.

Ekologinė reikšmė: Svarbūs ekosistemuose. Svarbūs šaltuoju sezono metu- deguonio producentai, organinių medž.

Gniužulo struk.: kokoidinės struk. Visos kolonijos sujungtos gleivių pagalba.

Chloroplastai: Padengti 4 membranomis: 2 chloroplasto ir 2 citoplazminio tinklo. Būdingos lamelės.

Pigmentai: chlor a ir c, karitinas, rudas pigmentas-fukokosantinas, ir dar keli ksantinai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1559 žodžiai iš 5195 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.