Alkohlio poveikis žmogui
5 (100%) 1 vote

Alkohlio poveikis žmogui



Įvadas……………………………………………………………………………… 3

1. Alkoholiai………………………………………………………………………. 4

2. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje…………………………………… 4

2.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi………………………………………….. 5

2.2 Girtumas………………………………………………………………………. 6

2.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje ……………………….. 6

3. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą………………………………….. 7

4. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio vartojimo…………………………………. 8

4.1 Alkoholizmas………………………………………………………………….. 8

4.2 Alkoholinė psichozė…………………………………………………………… 9

4.3 Alkoholinis polineuritas……………………………………………………….. 10

5. Alkoholio panaudojimas medicinoje……………………………………………. 11

6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui …………………….. 12

6.1 Naujas požiūris į alkoholį……………………………………………………… 12

6.2 Nauja hipotezė………………………………………………………………… 12

Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų balsą?…………………….. 13

Literatūros sąrašas………………………………………………………………… 14

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena ið paèiø didþiausiø þmonijos problemø. Anksèiau gerti alkoholá buvo tik vyrø “privilegija”, dabar, kaip bebûtø skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Daþnas nesusimàsto, koká poveiká turi alkoholis jo organizmui. Daþnas mato tik momentinius pakitimus – “apsineðimà”, apsvaigimà, “gerumo jausmà”. Taèiau maþai kas susimàsto, koká ið pat pradþiø nematomà, taèiau fataliðkà poveiká alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal bût atsilieps senatvëje, sutrumpins gyvenimà.

Ðis darbas bando aprëpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas: psichologinæ þmogaus degradacijà bei fizinius pokyèius, vykstanèius organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis þmogaus organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonës. Nepaliekami nuoðalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys organizme. Juk alkoholiai organizmà veikia panaðiai, kaip narkotinës medþiagos, tik jø sukelta sujaudinimo stadija ilgesnë. Tuo ir paaiðkinamas alkoholio pamëgimas – alkoholizmas.

Ðiame darbe taip pat minimos kelios daþniau pasitaikanèios ligos, sukeltos alkoholio vartojimo. Apraðyti ðiø ligø simptomai, jø gydymas.

1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)

Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.

2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE

Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 – 0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo, neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo plitimu.

Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.

Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti, per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu, kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.

Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus, prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų.

Svarbiausios yra
alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių, dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų aktyvumas iš pradžių didėja.

Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%) alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio galima aptikti dar dvi savaites.

Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja centrinėje nervų sistemoje.

Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi, arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.

Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.

Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda vadinamosios pagirios.

2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISI

Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs, turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas, jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

2.2 GIRTUMAS

Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.

1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).

2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1181 žodžiai iš 3801 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.