Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas europos mokyklose
5 (100%) 1 vote

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas europos mokyklose

112131415161

ĮVADAS Žingsnis į Vakarų Europą, į joje puoselėjamas demokratijos vertybes, kartu atvėrė vartus ir iki tol nepažintų negatyvių reiškinių (tame tarpe ir narkomanijos) atsiradimui Lietuvoje. Kaip ir visoje Europoje mūsuose greta rūkymo, alkoholinių gėrimų plinta ir kitų narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas. Narkotikų mafija giliai įsišaknijo ir per trumpą laikotarpį Lietuvoje sukūrė gerai organizuotą narkotikų tiekimo tinklą, net gamybą ir efektyvius jų platinimo būdus. Mūsų šalis yra tapusi alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei pasiūla ir poreikis narkotikams. Keičiasi visuomenės požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Narkotikai prasiskverbė ir į mūsų mokyklas. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, jautriai reaguojanti į aplinkos iššūkius. Jaunimo tarpe plinta narkotikų kultūra, grindžiama melagingomis idėjomis, kad silpnieji narkotikai yra ne pavojingi ir, kad narkotikai kelia grėsmę tik tiems, kas jais piktnaudžiauja. Kai kurie paaugliai galvoja, kad šių dienų muzika, įvairūs pasilinksminimai neįmanomi be narkotikų. Formuojasi savas paauglių požiūris į narkotikus ir jų vartojimą. Jie ieško informacijos apie “lengvus” narkotikus, jų galimas ir dar nekenksmingas dozes, kurios nesukelia psichologinės bei fizinės priklausomybės. Paauglių, eksperimentuojančių narkotikus amžius jaunėja. Nesuvokdami pavojaus, paaugliai ne tik linkę vartoti narkotikus, bet bando juos platinti bendraamžių tarpe, o pelno siekdami narkotikų prekeiviai vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami į narkotikų platinimą, susigundžiusius ir nedaug apie narkotikus išmanančius jaunuolius ar net paauglius. Todėl narkotikų plitimas ir platinimas paauglių tarpe tampa pavojingu socialiniu reiškiniu. Šalyje nėra ankstyvosios diagnostikos sistemos. Pedagogams ir tėvams trūksta kompetencijos, atpažįstant narkotines ir psichotropines medžiagas pavartojusį paauglį, ypač kol paauglys jas vartoja saikingai ir slepia tai nuo aplinkinių. Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra labai individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai. Todėl nėra simptomų, būdingų visiems paaugliams. Vartojimo pradžioje galima nepastebėti jokių ženklų ar požymių. Nuotaikos svyravimai ir neprognozuojamas elgesys paauglystėje neleidžia lengvai nustatyti ar paauglys vartoja narkotikus. Tuo tarpu narkotikų vartojimo pradžioje paaugliui galima žymiai efektyviau padėti. Su padidėjusia kiekvieno žmogaus teise pasirinkti savo gyvenimo būdą, kartu turėjo padidėti ir asmeninė atsakomybė už savo pasirinkimą. Tačiau pasirinkti savo gyvenimo būdą, principus ir vertybes bei už jas atsakyti lengviau gali suaugęs žmogus. Vaikui tai padaryti sunku: neretai jam tenka prisiimti tėvų ar draugų pasirinktą gyvenimo būdą. Paauglystėje vystosi fiziniai ir intelektualiniai gebėjimai, formuojasi nuostatos ir ugdosi gyvenimo įgūdžiai. Todėl šalyje pirminė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija tampa prioritetine. TARPTAUTINIS MOKSLEIVIŲ ALKOHOLIO IR KITŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO ESPAD PROJEKTAS Agresyviai narkotikai į jaunų žmonių gyvenimą kelią skinasi ne tik Lietuvoje. Tą patį pažymi ir kitos šalys. Europos valstybės gyliai analizuoja šiuos reiškinius, jau išmoko pasipriešinti ir padėti jų aukoms. Šiuo metu, kai sienos Europoje nyksta, kur žmonių judėjimas laisvas, o dienotvarkėje laikas nuo laiko iškyla narkotikų legalizavimo klausimai, labai svarbi yra tiksli informacija apie narkotikų paplitimo pokyčius. 1995 metais Europos Tarybos kovos su piktnaudžiavimu ir neteisėta prekyba narkotikais kooperacinės Pompidu grupės ir Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus tarybos (CAN – angl.) iniciatyva buvo pradėtas vykdyti tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose ESPAD. Lietuvos ESPAD tyrimas yra šio projekto dalis. Šalis aktyviai jame dalyvauja nuo projekto atsiradimo pradžios kas keturi metai vykdydama projekto įsipareigojimus. Projekto planas buvo parengtas ir duomenys renkami bendradarbiaujant tyrinėtojams šalių dalyvių, kurios visos buvo atsakingos už projekto finansavimą, duomenų rinkimą ir jų apdorojimą. Pagrindinis projekto tikslas yra surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių, naudojant standartizuotą metodiką. Visų svarbiausia yra palyginti šių medžiagų vartojimo tendencijas ir priežastis moksleivių, gimusių tais pačiais metais populiacijoje skirtingose šalyse, stebėti jų pokyčius per tam tikrą laiką – 4 metus bei per visą projekto laikotarpį. Informacija apie pokyčius vienoje šalyje gali pasitarnauti kitos šalies ateičiai, nors tokių pokyčių toje šalyje dar ir nėra. Tyrimo rezultatai taip pat leidžia vertinti nacionalinę prevencijos politiką ir strategiją bei atskirų veiksmų efektyvumą. 1995 metais šiame projekte dalyvavo 26-ios Europos šalys, 1999 metais – 30 šalių, o 2003 metais prisijungė dar kelios naujos šalys. Kitų šalių duomenų dar neturime, todėl leidinyje naudojame pereito tyrimo duomenis.
Lietuva dalyvavo dar ir papildomame tyrime 1998 metais, kuris buvo skirtas metodologinei studijai 10-je Europos šalių, kad išsiaiškinti kai kuriuos duomenų patikimumo aspektus. Visi tyrimai buvo atliekami vadovaujantis standartizuota metodologija ir naudojant bendrą apklausos struktūrą: tą patį klausimyną, duomenų rinkimo standartą, jų 3

analizės metodus, tą patį apklausos vykdymo laiką ir terminus bei atrenkant to paties amžiaus moksleivius. Aštuonių metų patirtis leido pakoreguoti kai kuriuos klausimus, jų formuluotę. Tyrimo atlikimo eiga liko ta pati. Duomenys buvo renkami taikant grupių apklausos metodą atsitiktinai atrinktose klasėse. Duomenis rinko mokytojai. Kai kuriuose šalyse tai atliko tyrimo asistentai. Atlikti kontroliniai tyrimai atskirose šalyse skirtumo nenustatė, kai tyrimus atlieka mokytojas ar asistentas, tačiau asistentų panaudojimas padidina tyrimų atlikimo kainą. Anketas moksleiviai pildė anonimiškai ir grąžino sudėtus į atskirus užlipdytus vokus. Mokytojai buvo informuoti apie apklausos vykdymo eigą ir pildė klasės ataskaitą. Visos šalys pateikė standartinės formos ataskaitas su reikiama informacija. ESPAD tyrimų anketą sudaro pagrindiniai klausimai, kurie yra privalomi visoms projekte dalyvaujančioms šalims ir neprivalomi, kuriuos laisvanoriškai renkasi šalys. Be to, ESPAD 99 tyrimui buvo siūlomi 4 modeliai papildomų klausimų: integracijos, vyraujančios tendencijos, psycho-socialinis ir nukrypimo nuo normos modeliai. Šalys laisvanoriškai galėjo rinktis vieną ar du modelius, per daug neperkraunant klausimyno. Lietuvoje naudotas klausimynas pateiktas priede1. Pirmieji 47 klausimai yra privalomi klausimai, panaudoti visose šalyse, kurios dalyvavo ESPAD 03 tyrime. A grupės klausimai priklauso integracijos modeliui. C5 klausimas priklauso psycho-socialiniam modeliui, o D1 ir D2 klausimai – nukrypimo nuo normos modeliui. Lietuvoje 1995 m. buvo apklausti 3196 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1979 m. (tyrimo metu jiems buvo 15-16 metų). Metodologiniame tyrime 1998 m. dalyvavo 757 Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, gimę 1982 m., 1999 m. – visos šalies 5039 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1983 m. (15-16 metų amžiaus). 2003 m. tyrime dalyvavo 5036 bendrojo lavinimo moksleiviai, gimę 1987 metais. Šio amžiaus moksleivių profesinėse mokyklose buvo vos 3%, todėl šių mokyklų moksleiviai nebuvo į tyrimą įtraukti. Daugiausia moksleivių, gimusių 1987 metais buvo 9-toje (62,9%) bendrojo lavinimo mokyklų bei gimnazijos 1-oje klasėse (18,8%). 6,9% to amžiaus moksleivių buvo 8-toje, 7,8% – 10-toje bendrojo lavinimo ir 3,6% 2-oje gimnazijos klasėse. Klasės, kuriose moksleivių, gimusių 1987 metais buvo daugiau nei 50%, visi moksleiviai pildė anketas, bet tyrime dalyvavo tik tie, kurie gimę 1987 metais. Klasėse, kur to amžiaus moksleivių buvo mažiau nei pusė – pildė tik tie moksleiviai, kurie gimę 1987 metais. Taigi iš 6200 išdalintų anketų, 5725 moksleiviai buvo gimę 1987m. Iš jų 689 moksleiviai gimę 1987m. nedalyvavo apklausoje 10,8% berniukų ir 16,6% mergaičių. Iš viso nedalyvavo 13,7% moksleivių. Nedalyvavimo apklausoje priežastys pateiktos žemiau: Lentelė 1. NEDALYVAVIMO PRIEŽASTYS (procentais) Berniukai Mergaitės Iš viso Dėl ligos 65,7 74,2 70,8 Buvo atleisti 10,3 7,4 8,6 Kitos priežastys 11,4 10,5 10,9 Nedalyvavo be atleidimo 8,1 3,8 5,5 Nežinojo 3,0 4,3 3,8 4

Daugiausia nedalyvavusių buvo dėl ligos, nes tuo metu Lietuvoje buvo gripo epidemija. Tačiau gana didelis moksleivių skaičius buvo atleisti ar dėl kitų priežasčių. Moksleivių dalyvavusių ESPAD 03 tyrime struktūrą atspindi lentelė 2. Lentelė 2. DALYVAVUSIŲ ESPAD 03 TYRIME STRUKTŪRA Mokyklos Mokyklų Klasių Moksleivių skaičius Tipas skaičius skaičius Berniukai Mergaitės Iš viso Gimnazijos 54 54 516 616 1132 Vidurinės mokyklos 165 170 1556 1487 3043 Pagrindinės mokyklos 55 55 436 411 847 Jaunimo 2 2 9 5 14 Iš viso 276 281 2517 2519 5036 Kaip matome tyrime dalyvavo vienodai berniukų ir mergaičių, o kontingentas santykiniai reprezentavo visų tipų mokyklas. Iš klasės ataskaitų, kurias pildė pedagogai, vertinome anketų pildymo procedūrą. Pedagogai nurodė, kad geranoriškai ir atsakingai priėmė žinią, kad klasė dalyvauja projekte. Dauguma mokytojų nurodė, kad klausimynas gerai parengtas, o tokia apklausa yra tikslinga ir turinti auklėjamą poveikį. “Anketa – tai savotiškas savęs patikrinimas”, – atžymi mokytoja. Tačiau buvo mokytojų, kurie pažymėjo, kad anketa per ilga, negalima atsakyti tiksliai į kai kuriuos klausimus. Viena mokytoja pažymėjo, kad kai kurie klausimai suteikia papildomos informacijos apie narkotikus, tuo paskatindami išbandyti juos. Duomenys, ar pastebėjo pedagogai trukdymų anketos pildymo metu, pateikti žemiau pateiktoje lentelėje. Lentelė 3. KOKIUS TRUKDYMUS PEDAGOGAI PASTEBĖJO ANKETOS PILDYMO METU? Procentai Absoliutus klasių skaičius Ne 71,9 202 Taip, keli moksleiviai 24,2 68 Taip, bet mažiau nei pusė klasės 2,8 8 Taip, beveik pusė klasės 0,7 2 Taip, daugiau nei pusė klasės 0,4 1 Trukdymai anketos pildymo metu buvo tokio pobūdžio: kikenimas arba mirksėjimas klasės draugams 16,7%, garsūs komentarai – 10,7%, kitokio pobūdžio – 0,8%. Kai kurie pedagogai pažymi mokinių šypsenas,
Bet visa tai buvo tik

5

anketos pildymo pradžioje. Moksleivių darbą dauguma mokytojų vertino gerai. Tai atspindi žemiau pateiktos dvi lentelės. Lentelė 4. AR MOKSLEIVIAI DOMĖJOSI APKLAUSA? Procentai Absoliutus klasių skaičius Taip, visi klasės mokiniai 65,1 183 Beveik visi 21,4 60 Dauguma 10,0 28 Beveik pusė 1,5 4 Mažiau nei pusė 1,8 5 Nė vienas 0,4 1 Lentelė 5. AR MOKSLEIVIAI DIRBO RIMTAI? Procentai Absoliutus klasių skaičius Taip, visi 63,3 178 Beveik visi 24,6 69 Dauguma 10,7 30 Apie pusė 1,1 3 Mažiau nei pusė 0,4 1 Tokių klasių, kur beveik visi moksleiviai būtų dirbę nerimtai nebuvo. Dauguma pedagogų pažymėjo, kad mokiniai anketas pildė noriai, atsakingai, sąžiningai ir susikaupę. Patiems buvo įdomu įvertinti savo žinias. Moksleiviai buvo įsitikinę tyrimo anonimiškumu, nes patys anketas dėjo į vokus ir juos užklijavo. Anketos pildymo trukmė 43,65 min. Atskirose mokyklose ir klasėse ji buvo labai skirtinga ir ji įvairavo nuo 20 iki 90 min. Ilgiau anketas pildė aštuntokai bei rusiškos mokyklos, trumpiausiai – dešimtokai. Tačiau buvo aštuntų klasių, kurios anketas užpildė per 25-30 min. Būtina pabrėžti, kad ESPAD projekto duomenys yra tikslūs ir patikimi. Daugelio duomenų patikimumas yra arti funkcinio. Atsakymai į atskirus klausimus yra patikimai teisingi, neatsakytų klausimų skaičius labai nedidelis. Akivaizdu, kad skirtinga šalių kultūrinė aplinka tam tikra prasme sąlygoja moksleivių norą teisingai atsakyti į klausimus. Dalis moksleivių nurodė, kad jei ir būtų kada nors vartoję kai kuriuos narkotikus, apie tai nepasakytų. Tai rodo, kad mokinių santykiai su suaugusiais (tiek su tėvais, tiek su mokytojais) nėra šilti, artimi ir geranoriški. Mūsų respondentų norą teisingai atsakyti į klausimus rodo 6 lentelė. 6

TYRIMŲ REZULTATAI NARKOTIKŲ VARTOJIMAS ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6% moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis respublikomis moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis, 1999 metais užimėme vidurinę padėtį tarp šalių, dalyvaujančių ESPAD projekte. Tačiau reikia pažymėti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metų kai kurios Europos šalys, kaip Didžioji Britanija, Airija, Farelų salos pradėjo mažinti narkotikų plitimą. Narkotikų vartojimo plitimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis buvo išaugo 5 kartus, o marihuanos/ hašišo vartojimas net 12 kartų. Tai buvo naujas socialinis reiškinys. Kad per kitus keturis metus pasisekė sustabdyti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą reikia vertinti kaip teigiamą reiškinį. Narkotikų vartojimo paplitimo dinamiką atspindi 1 diagrama. 1 diagrama NARKOTIKŲ VARTOJIMAS 3,42,73,2219,615,520,710,515,60510152025ESPAD95ESPAD99ESPAD03iš visomergaitėsberniukai 7

Ar toks narkotikų vartojimo lygis yra didelis, ar mažas? Ar jis gresia klasės mokinių saugumui, jei normalioje klasėje iš 25 mokinių, keturi yra eksperimentantys ar vartojantys narkotikus? Ar tokios apimties paauglių narkotikų vartojimas yra problema? Įvairių mokslininkų duomenimis, kai yra daugiau nei 10,0% narkotikų vartojimas tam tikroje populiacijoje jau yra problema ir grėsmė tos populiacijos saugumui. Todėl galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje dar išlieka paauglių narkotikų vartojimo problema ir jų vartojimo paplitimas gresia klasės, mokyklos, regiono, šalies moksleivių saugumui. Juk šiais metais išaiškinti vartotojai tai nauja karta. 1999 metų respondentai jau išėjo iš mokyklos ir papildė studentų, dirbančiųjų gretas ir tikriausiai ne vienas tapo narkomanu – našta šeimai ir valstybei. Narkotikų vartojimo paplitimo stabilizacija mus tik padrąsina, kad šalies politika ir strategija, pirminė prevencija mokykloje yra teisinga ir būtina ją toliau plėtoti. Moksleiviai gerai žino kas tie narkotikai, daug girdėję apie juos tiek tikrų žinių, tiek įvairių mitų ir neteisybės. Žemiau pateikiame lentelę, kuri rodo koks procentas moksleivių yra girdėję apie vieną ar kitą narkotiką. Lentelė 6. ŽINIOS APIE ĮVAIRIUS NARKOTIKUS Narkotikas Berniukai Mergaitės Iš viso Marihuana/hašišas 92,2 92,8 92,5 LSD 63,6 48,3 56,0 Amfetaminai 84,6 80,5 82,5 Krekas 61,0 51,1 56,0 Kokainas 88,4 92,8 90,6 Heroinas 87,8 92,4 90,1 Ekstazy 87,7 91,4 89,6 GHB 12,6 9,8 11,2 Metadonas 32,5 24,6 28,6 “Magiški grybai” 43,6 35,6 39,6 Raminamieji ir migdomieji 64,1 75,6 69,8 Norėjo išbandyti bet kurį paminėtą narkotiką 22,6 20,6 21,6 Remiantis apklausos duomenimis matome, kad moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medžiagų. Iš nelegalių narkotikų labiausiai žinomi marihuana ir hašišas. Šis narkotikas ir yra labiausiai paplitęs visose Europos šalyse. Dar moksleiviams gerai žinomi yra kokainas, heroinas ir amfetaminai. Pakankamai daug moksleivių žino raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Mergaitės kai kuriomis savo žiniomis lenkia berniukus. Moksleivių žinios apie narkotines medžiagas buvo beveik identiškos atskirų regionų mokyklose. Jos nesiskyrė nei pagal mokyklos tipus. Kiek didesnis gimnazijos antros ir vidurinės dešimtos klasės moksleivių skaičius
nurodė, kad yra girdėję apie kreką, GHB, metadoną. Penktadaliui 15-16 metų paaugliams yra kilęs noras išbandyti vieną ar kitą narkotiką. Kokius narkotikus vartoja mūsų respondentai pateikia 2 diagrama. 8

2 diagrama. KOKIUS NARKOTIKUS MOKSLEIVIAI VARTOJA? 11,913,51,54,41,41,44,41,94,81,41,10,90,30,70,70,60,10,60,71,702468101214Marihuana/hašišasAmfetaminaiLSDEkstaziHeroinasKokainasKrekasLeidžiami narkotikaiHaliucinogeniniai grybaiAnaboliniai steroidai20031999 Kaip matome dažniausiai moksleiviai vartoja marihuaną/ hašišą ir šio narkotiko vartojimas per pastaruosius keturis metus dar padidėjo. ESPAD 99 duomenys atskleidė, kad labiausiai marihuana/hašišas paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (vartoja 41% 15-16 metų amžiaus moksleivių). Europoje – Jungtinėje Karalystėje, Čekijos respublikoje, Prancūzijoje ir siekia 35%. Gana didelis procentas vartojančių kanapes nustatytas Airijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Danijoje. Mažiausias procentas, vartojusių šį narkotiką 1999 m., buvo Rumunijoje ir Kipre. Labai svarbus rodiklis vertinant narkotikų paplitimą yra kitų narkotikų be marihuanos /hašišo vartojimas. Šis rodiklis Lietuvoje 1999 metais buvo gana aukštas (9,0%) o Latvija ir Lenkija buvo Europoje antroje vietoje po Jungtinės Karalystės. Mažiausią šį rodiklį turėjo Suomija, Kipras, Švedija, Malta. 2003 metais Lietuvoje kitų narkotikų be marihuanos/hašišo paplitimas sumažėjo iki 7,1%.

9

Iš kitų narkotikų be marihuanos/hašišo paplitę yra amfetaminai. Jų vartojimas per keturis metus išaugo net tris kartus. Pagal vartojimo dažnumą toliau seka ekstazi (XTC). Jo vartojimas per keturis metus sumažėjo 2,5 karto, o heroino – net 3 kartus. Tai reikia vertinti kaip labai teigiamą pirminės prevencijos rezultatą. 2003 metais palyginti su 1999 metų rezultatais, išaugo haliucinogeninių grybų ir anabolinių steroidų vartojimas. Sumažėjo kokaino vartojimas, tačiau jį pakeitė krekas – jo vartojimas išaugo. LSD ir leidžiamų narkotikų rodikliai beveik nepakito. ESPAD 03 tyrimas atskleidė naujo narkotiko – GHB (gomka) atsiradimą tarp berniukų. Berniukų ir mergaičių nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas yra skirtingas: berniukai dažniau nei mergaitės vartojo visų rūšių narkotikus. Duomenys pateikti 3 diagramoje. 3 diagrama. Nelegalių narkotikų vartojimas pagal lytį. 18,48,66,142,50,92,91,21,90,91,51,31,40,71,10,210,30,2030,402468101214161820Marihuana/hašišasAmfetaminaiLSDEkstaziHeroinasKokainasKrekasLeidžiami narkotikaiHaliucinogeniniai grybaiGHBAnaboliniai steroidaiMergaitėsBerniukaiKaip matome, tik kokaino vartojimas mažai skiriasi tarp atskirų lyčių. Kitų narkotikų vartojimo skirtumas yra gana didelis. Narkotikų vartojimas atskirose regionuose yra labai skirtingas. Narkotikai daugiau paplitę didesniuose respublikos miestuose. Atskiri regionai turi savo narkotinių medžiagų vartojimo struktūra bei paplitimą tarp dviejų lyčių. Narkotikų paplitimą atskiruose regionuose atspindi 3 diagrama.

10

4 diagrama. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS ATSKIROSE REGIONUOSE 22,720,132,613,919,520,911,69,612,19,914,93,311,612,23,94,505101520253035Bet koks narkotikasbe marihuanosVilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysKiti miestaiRajonų centraiKaimas Kaip matome narkotikų vartojimo paplitimas pats didžiausias yra Klaipėdos miesto mokyklose: 15-16 metų amžiaus moksleiviai dažniau nei kitose šalies regionuose vartoja tiek bet kokius, tiek kitus narkotikus nei marihuana/hašišas. Antroje vietoje yra sostinė Vilnius, turinti dešimt procentų mažesnį narkotikų paplitimą tarp moksleivių, bet vis tik labai aukštą. Toliau seka kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kokio narkotiko vartojimas yra kiek mažesnis nei sostinėje, tačiau kitų narkotikų be marihuanos vartojimas yra toks pat. Narkotikų vartojimo rodiklį didesnį nei respublikos vidurkis turi Kauno ir Panevėžio mokyklos. Pastarajame mieste gana didelis kitų narkotikų be marihuanos/hašišo vartojimo rodiklis. Iš respublikos miestų mažiausią narkotikų vartojimo rodiklį, mažesnį nei respublikos vidurkis, nustatėme Šiauliuose – tiek bet kokių, o ypač kitų narkotikų be 11

marihuanos/hašišo. Dar mažesnius narkotikų vartojimo rodiklius fiksavome rajonų centrų ir kaimo mokyklose. Taigi narkotikų vartojimas kol kas yra didžiųjų miestų problema. Tačiau esant padidinto narkotikų vartojimo santalkoms, yra pavojus ir sąlygos narkotikų vartojimui plisti į šalies periferiją. Pastebėti ir lyčių skirtumai. Daugumoje mokyklų berniukai dažniau nei mergaitės vartojo narkotikus. Ypač didelis skirtumas Šiauliuose, kituose respublikos miestuose, rajonų centruose ir kaime. Tačiau Panevėžio mokyklose, dalyvavusiose tyrime buvo daugiau mergaičių nurodžiusių, kad vartojo bet kokius ir kitus be marihuanos/hašišo narkotikus. Kiek dažniau mergaitės nei berniukai vartojo kitus narkotikus be marihuanos/hašišo ir Kaune. Analizuojant narkotikų paplitimą šalies mokyklose pagal Švietimo ir mokslo ministerijai siunčiamas kasmetines ataskaitas buvo stebima, kad narkotikų vartojimas atskirose mokyklose yra nevienodas. Todėl išanalizavome narkotikų paplitimą pagal mokyklos tipą. 5 diagrama. NARKOTIKŲ PAPLITIMAS PAGAL MOKYKLOS TIPĄ 15,56,915,27,317,16,8024681012141618GimnazijaVidurinėPagrindinėBe marihuanos/hašišoBet koks narkotikasKaip matome,
skirtumo atskirose mokyklose nėra. Nežymiai bet koks narkotikas daugiau paplitęs tarp moksleivių pagrindinėse mokyklose, o kiti narkotikai be marihuanos/hašišo – vidurinėse mokyklose. Išanalizavome narkotikų paplitimą pagal klases. Duomenis atspindi 7 lentelė. 12

7 lentelė. NARKOTIKŲ PAPLITIMAS PAGAL KLASES Klasė Bet koks narkotikas Be marihuanos/hašišo berniukaimergaitės Iš viso berniukai mergaitės Iš viso Gimnazijos klasės 24,1 8,3 15,5 9,3 4,9 6,9 Aštunta 13,3 11,3 12,4 6,1 8,0 6,9 Devinta 19,2 10,4 14,9 7,5 5,4 6,5 dešimta 32,8 17,6 24,4 19,0 7,9 12,8 Nustatyta, kad mažiausi narkotikų vartojimo rodikliai yra aštuntoje klasėje, o didžiausi – dešimtoje klasėje. Dideli skirtumai tarp lyčių – narkotikus dažniau vartojo berniukai nei mergaitės, išskyrus aštuntokus, kur kitus narkotikus be marihuanos/hašišo dažniau vartojo mergaitės. Pateikti duomenys nurodo bendrą moksleivių tiek eksperimentavusių ar nereguliariai vartojusių, tiek jau piktnaudžiaujančių nelegaliais narkotikais. Kiek dažnai respondentai vartojo nelegalius narkotikus rodo 8 lentelė. 8 lentelė. NELEGALIŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO DAŽNIS (procentais). Atvejų skaičius Narkotikas 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40+ Bet koks 5,2 4,1 2,6 1,2 0,7 1,9 Marihuana/hašišas 5,7 4,5 1,1 0,9 0,3 1,1 Amfetaminai 1,5 1,7 0,8 0,5 0,2 0,3 LSD ir kiti haliucinogenai 0,7 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 Krekas 0,4 0,1 0,1 0,1 0,2 0 Kokainas 0,8 0,2 0,2 0,2 0 0,1 Ekstazi 0,8 0,6 0,3 0,2 0,1 0,1 Heroinas 0,8 0,3 0,2 0,1 0 0,1 Leidžiami 0,3 0,3 0 0 0,1 0 Haliucinogeniniai grybai 0,4 0,1 0 0,1 0 0 Be to: Anaboliniai steroidai 0,7 0,4 0,2 0,1 0 0,2 Kaip matome, didelė dalis moksleivių narkotikus vartojo vos keletą kartų. Tai eksperimentatoriai ar nereguliarūs vartotojai. Apie 2% moksleivių narkotikus vartojo 40 ir daugiau kartų. Tačiau kiek moksleivių šiandien yra jau priklausomi nuo narkotikų, sunku pasakyti. Tai priklauso nuo narkotiko (naudojant leidžiamus narkotikus priklausomybė gali atsirasti jau po 1-2 injekcijų), jo dozės, asmens savybių, aplinkos sąlygų. Berniukai žymiai dažniau nei mergaitės vartojo narkotikus, pvz., bet kokį narkotiką 40 ir daugiau kartų vartojo 2,9% berniukų ir 1,0% mergaičių. Kaip lengvai moksleiviai gali įsigyti marihuaną/hašišą? Net 60% moksleivių nurodė, kad jie gerai žino, kur įsigyti marihuaną/hašišą (1999 m. – 33,2%). Kur lengviausia nusipirkti šio narkotiko rodo 9 lentelė. 13

Lentelė 9. VIETA, KUR LENGVIAUSIA NUSIPIRKTI MARIHUANĄ AR HAŠIŠĄ (procentais) ESPAD 99 ESPAD 03 Vieta berniukaimergaitės iš visoberniukaimergaitės iš viso Tokios vietos nežino 63.3 70.5 66.8 40,2 39,9 40,0 gatvė, parkas ir pan. 12.3 7.6 10.0 16,9 15,5 16,2 mokykloje 6.9 4.3 5.6 7,8 6,2 7,0 diskotekoje, bare ir pan. 22.3 21.4 21.9 20,1 24,5 22,3 prekiautojo namuose 11.8 8.3 10.1 17,3 15,3 16,3 kitose vietose 5.1 4.0 4.6 10,0 6,8 8,4 Grafoje “kitose vietose” moksleiviai nurodė, kad lengviausia gauti narkotikų per draugus arba paskambinus telefonu, narkotikai yra pristatomi į sutartą vietą. Kiekvienoje klasėje buvo moksleivių, kurie nurodė, kad galėtų lengvai nusipirkti marihuanos ar hašišo, jeigu to panorėtų diskotekoje, gatvėje ar parke, prekiautojo namuose ir net mokykloje. Sunkiau prieinami narkotikai yra kai kurių kaimo vietovių mokyklų moksleiviams. Jei nėra gyvenvietėje prekiautojo, tenka važiuoti į centrą. Tačiau jau nemažai ir kaimo mokyklų moksleivių nurodė galimybę įsigyti narkotiką vietoje per draugus. Taigi narkotikų pasiūla toliau skverbiasi į visus šalies kampelius. ESPAD tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje yra paplitę raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo. Europoje 1999 m. duomenimis mus lenkia tik Čekijos ir Lenkijos moksleiviai. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje tokių moksleivių procentas yra pats mažiausias ir siekia 2-3%. Raminamųjų ar migdomųjų vartojimas galėtų reikšti piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kadangi daug moksleivių, vartojančių narkotikus, šiuos vaistus nurodo pamėginę pirmiausiai o jų gauti yra lengviausia ir pigiausia. Kita vertus, raminamųjų ar migdomųjų paplitimas gali būti tam tikras bandymas savarankiškai gydytis, naudojant kaip nusiraminimo, nervinės įtampos mažinimo priemonę. Raminamuosius ar migdomuosius dažniau vartoja merginos nei vaikinai. Paplitęs Europoje yra taip pat inhaliantų vartojimas. Tai įvairios lakiosios medžiagos, kurias moksleiviai uosto. Labiausiai paplitę inhaliantai Airijoje, Grenlandijoje JAV, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje, mažiausiai – pietinėje Europos dalyje (Rumunijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje). Lietuvos duomenys pateikti 9 lentelėje. Lentelė 10. LEGALIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS (procentais) Raminamieji ir migdomieji Inhaliantai Tyrimas Berniukai MergaitėsIš viso Berniukai MergaitėsIš viso ESPAD 95 8,0 20,4 14,6 17,6 14,0 15,7 ESPAD 99 8.2 16.9 12.4 13.3 5.7 9.7 ESPAD 03 9,6 17,6 13,6 6,4 3,7 5,0 14

Kaip matome, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas kiek sumažėjęs per keturis ankstesnius metus (1995 –1999 m.) per pastaruosius keturis vėl rodo didėjimo tendenciją. Tarp mergaičių šie vaistai yra populiaresni, nei tarp berniukų, tačiau ESPAD 03 duomenys rodo, kad raminamieji/migdomieji populiarėja ir tarp berniukų. Raminamuosius ar migdomuosius dažniausiai paaugliai randa namų vaistinėlėje, iš kurios
paima be tėvų leidimo. Daugiausia moksleivių, vartojančių raminamuosius /migdomuosius išaiškinta Panevėžyje (20,6%), Klaipėdoje (19,4%), Šiauliuose (17,8%), mažiausia kaimo mokyklose (11,0%). Be raminamųjų/migdomųjų, kuriuos moksleiviai nurodė, kad vartojo be gydytojo recepto, dar dalis jų vartojo, nes juos prirašė gydytojas . Tokių moksleivių buvo10,6% (8,7% berniukų ir 12,5% mergaičių. Kai kurie iš jų nurodė, kad raminamuosius /migdomuosius vartojo ar vartoja daugiau nei 3 savaites. Šiuo metu inhanliantai tampa nebe tokie populiarūs, ypač vyresnių moksleivių tarpe, kokie buvo 1995 metais. Juos keičia nelegalūs narkotikai, nes jų pasiūla didėja. Pagal regionus inhaliantai daugiausiai paplitę Klaipėdoje (6,7%), mažiausiai – Kauno ir Panevėžio mokyklose (3,6%). Inhaliantų vartojimo skirtumas pagal mokyklų tipus nežymus: kiek didesnis vidurinėse ir mažesnis gimnazijose nei šalies vidurkis. Nėra patikimo skirtumo ir atskirose klasėse. Pastaruoju metu vis plačiau yra vartojamas alkoholis su marihuana/ hašišu arba alkoholis su įvairiomis psichiką veikiančiomis tabletėmis, kad sustiprintų ir pagreitintų alkoholio poveikį. Duomenys pateikti 11 lentelėje. 11 lentelė. ALKOHOLIO VARTOJIMAS KARTU SU KITOMIS PSICHOAKTYVIOMIS MEDŽIAGOMIS (procentais) Tyrimas Alkoholis ir marihuana/hašišu tuo pačiu metu Alkoholis kartu su tabletėmis Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso ESPAD 95 – – – 1,7 2,2 2,0 ESPAD 99 7,2 1,8 4,6 7,4 5,6 6,5 ESPAD 03 9,7 4,0 6,9 6,2 7,9 7,0 Kaip matome, alkoholio vartojimas su kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis dažnėja , ypač tarp mergaičių . Ar vartojo moksleiviai narkotikus per paskutines 30 dienų? Duomenų analizė rodo, kad 5,6% moksleivių (8,2% berniukų ir 3,0% mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo marihuaną. Kai kurie berniukai marihuaną vartojo virš 20 kartų. Tai reikštų, kad šį narkotiką jie vartojo kasdien. Labai svarbu tokiems paaugliams laiku suteikti reikiamą kvalifikuotą pagalbą. 2,2% moksleivių (3,4% berniukų ir 1,0% mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį ir marihuaną/hašišą tuo pačiu metu. 1,9 % moksleivių, daugiau mergaičių nei berniukų vartojo raminamuosius/migdomuosius. 1,3% moksleivių vartojo alkoholį kartu su tabletėmis (kiek daugiau mergaičių nei berniukų). 1,1% moksleivių vartojo amfetaminus. Toks pat procentas moksleivių uostė inhaliantus. Trys iš jų 15

berniukai uostė juos 10-19 kartų. Visus kitus narkotikus moksleiviai vartojo taip pat, bet jų procentas mažas (0,5-0,1%). Panašiai kaip 1999 metais 10,3% moksleivių (5,8% berniukų ir 14,8%mergaičių) nurodė, kad jie pirmiausia išbandė raminamuosius bei migdomuosius prieš pradėdami narkotikų vartojimo debiutą. 9,2% moksleivių (13,5%berniukų ir 5,0% mergaičių) marihuaną ar hašišą nurodė kaip pirmą narkotiką, kurį jie pavartojo pirmiausia. Kai kurie moksleiviai nurodė amfetaminus (1,5%), ekstazi (0,8%) kaip pirmiausiai pavartotą narkotiką. Sumažėjo moksleivių, nurodančių heroiną, kaip pirmą narkotiką (2003 m. – 0,4%, 1999m. – 1,4%). Retas moksleivis nurodė kitus nelegalius narkotikus kaip pavartotą pirmiausia. Kai kurie moksleiviai raminamuosius/migdomuosius, marihuaną/hašišą, amfetaminus, inhaliantus, alkoholį kartu su tablelėmis išbando labai anksti – 11 ir mažiau metų amžiuje. Tačiau daugiausia eksperimentuojančių moksleivių yra keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Tų metų laikotarpyje atsiranda ir platesnis narkotinių medžiagų vartojimo asortimentas. Dėl kokių priežasčių moksleiviai pirmą kartą išbandė narkotiką? Duomenis atspindi 6 diagrama. 6 diagrama. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYKita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Vis daugiau moksleivių per seminarus, anketas skundžiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingais, nemoka spręsti savo problemų. Trūksta jiems gyvenimo įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Šią spragą turėtų užpildyti bendromis jėgomis tėvai ir pedagogai. Nemažai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus siekė apsvaigti, pajausti malonumą apie kurį sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų. Pastarąjį tyrimą sumažėjo moksleivių, kurie nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų. Tai rodo, kad vis daugiau moksleivių įgyja pasitikėjimo savimi, išdrįsta pasakyti “ne”, nebijo pareikšti savo nuomonę. Mažai moksleivių nurodė, kad jie išbandė narkotikus, nes neturėjo ką veikti. Panašų ir dar mažesnį procentą nurodo patys narkomanai. Tai rodo kaip svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, gebėjimą laiku atsisakyti, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, gebėti pasirinkti tinkamą sprendimą. Taigi prioritetinę prevencijos kryptį tenka išskirti gyvenimo įgūdžių ugdymą. Moksleiviai narkotines medžiagas dažniausiai gavo iš vyresnių draugų, bendraamžių ar pasidalijo grupė draugų. Vis dažniau moksleiviai nurodo narkotikus nusipirkę iš draugo ar nepažįstamo žmogaus. Gana nemažai moksleivių nurodė, kad jie galėtų lengvai gauti kai kurių narkotikų ar psichotropinių medžiagų kada tik panorėtų. Pvz., 28,3% žino kur lengvai galima įsigyti inhaliantų, 27,1% – raminamųjų/migdomųjų,
20,3% – marihuanos/hašišo. 9-14% paauglių žino kur galima lengvai įsigyti kitus narkotikus (amfetaminų, ekstazi, heroino, kokaino ir kt.). 9,9 % paauglių (11,7% berniukų ir 8,0% mergaičių) nurodė, kad kai kurie, daugelis ar net visi jų draugai vartoja marihuaną/hašišą, 3,5% – alkoholį su tabletėmis, 3,4% – amfetaminus, raminamuosiu/migdomuosius, 2,6% – LSD, 2,1% -ekstazi, 1,5% heroinąbei kokainą ar kreką. Dauguma paauglių suvokia, kad vartodami narkotikus jie stipriai rizikuoja. Daugiausia paauglių kaip labai rizikingą elgesį vertina reguliarų narkotikų vartojimą, naudojimą leidžiamus narkotikus. Kai kurie paaugliai galvoja, kad nėra didelė rizika pavartoti narkotikus 1-2 kartus. ESPAD tyrimų duomenys rodo, kad rūkomuosius narkotikus vartoja be išimties moksleiviai rūkantys cigaretes. Taigi rūkymas gali predisponuoti rūkomųjų narkotikų vartojimą. Be neigiamo poveikio sveikatai, rūkymas yra akivaizdus narkomanijos rizikos faktorius. TABAKAS Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse. Aukščiausius rūkymo paplitimo rodiklius 1999 m. pateikė Grenlandijos ir Farerų salų tyrinėtojai. Šiose salose apie 85% moksleivių yra rūkę kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Tarp šalių, kuriuose yra labai paplitęs rūkymas 1999 metais (Čekijos respublika, Latvija, Suomija) buvo nurodyta ir Lietuva. Mažiausiai rūkė Kipro, Portugalijos, Maltos moksleiviai. Tačiau per pastaruosius keturis metus neįstengėme sumažinti rūkorių skaičiaus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 4490 žodžiai iš 8589 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.