Alkoholis1
5 (100%) 1 vote

Alkoholis1

Vakarų pasaulyje jau kelis tūkstančius metų gyvenimas neatsiejamas nuo alkoholio – C2H5OH arba etilo alkoholio. Biblijoje apstu aprašymų apie ritualinį alkoholio vartojimą švenčių ar net ir kasdieniškesnėmis progomis.Žydų kultūra pažįsta alkoholį maždaug septynis tūkstančius metų. Kitos civilizacijos, kaip, pavyzdžiui, Amerikos indėnai ar inuitai*, vartoja alkoholį ne daugiau kaip keturis-penkis šimtus metų.

Alkoholis veikia žmonių nuotaiką.Štai kodėl jis geriamas per vestuves ar kitas šventes. Tai centrinės nervų sistemos slopintojas, leidžiantis žmonėms atsipalaiduoti, nesivaržyti, spontaniškiau elgtis. Šampanas taip visų mėgstamas, nes anglies dvideginis pagreitina alkoholio absorbciją organizme. Jis atpalaiduoja. Alkoholis vartojamas atsipalaidavimui, taip pat skandinti sielvartą.

Žmogus nežino kito tokio veiksmingo ir tokio mėgstamo bendravimo katalizatoriaus kaip alkoholis. Jo dėka užmezgama begalė meilės romanų. Pradedami vaikai, išlaisvinamas kūrybingumas, išreiškiami jausmai, pradedamos ir pabaigiamos derybos, sutvirtinama draugystė. Alkoholis atleidžia varžtus, išlaisvina.

Alkoholis taip pat paskatina agresyvumą, muštynes, neteisingus sprendimus, nelaimingus atsitikimus, smurtą, žmogžudystes ir savižudybes.

Manoma, jog alkoholio teikiami privalumai netgi atsveria jo neigiamybes. Taip, alkoholio vartojimas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, bet juk tokios pasekmės gali būti ir važiuojant automobiliu. Juk alkoholio vartojimas yra malonus, o važinėjimas automobiliu naudingas…

Kai kas važiuodamas automobiliu susižeidžia arba sužeidžia kitus. Kai kas vartodamas alkoholį nukenčia arba nuo to kenčia kiti. Maža žmonių dalis neatlaiko alkoholio poveikio. Jie tampa nuo jo priklausomi. Tokia yra gyvenimo tikrovė visuomenėje, kur vartojamas alkoholis ir važinėjama automobiliais. Dauguma žmonių sugeba suvaldyti alkoholį ir automobilį. Tuomet manoma, jog nėra reikalo uždrausti alkoholį ar automobilius. Ir viena, ir antra naudinga.

Dauguma vairuotojų įsitikinę, jog jiems rimta avarija niekada neatsitiks. Dauguma išgeriančių žmonių įsitikinę, kad jie niekada nuo alkoholio nepriklausys. Tai visada atsitinka kam nors kitam.

Apskaičiuota, jog 10 – 15% išgeriančių žmonių atsiranda priklausomybė nuo alkoholio. Niekas negali pateikti tikslių skaičių. Manoma, jog mažiausiai 10 milijonų amerikiečių – 5 milijonai vyrų ir 5 milijonai moterų – iš bendro apie 100 milijonų išgeriančiųjų nepajėgia atsilaikyti prieš alkoholį ir skausmingai grumiasi su savo „nežymia alkoholio problema“. Kiti 70 – 80 milijonų amerikiečių – sutuoktiniai, vaikai, draugai ir bendradarbiai – kenčia netiesiogiai. Visada jausdami gėdą ir būdami vieniši. Niekas nežino tikslių skaičių. Tačiau neabejotina, kenčia labai daug žmonių. Mes visi žinome, jog koks nors mūsų artimas grumiasi su buteliu. Pažįstame tuos, kurie tą kovą pralaimi. Mes gal ir patys patyrėme pralaimėjimą bandydami padėti, buvome sutikti su įsiūčiu, agresyvumu, išsigynimu ir atstūmimu. Kokia didelė visuomenės problema yra alkoholis akivaizdžiausiai mato gydytojai, seselės bei kiti sveikatos apsaugos darbuotojai. Apskaičiuota, jog ligoninėse kas ketvirtą lovą užima pacientas, dėl kurio susirgimo kaltas alkoholis.

Labai didelę įtaką alkoholio vartojimui turi senosios tradicijos. Tam tikrų tradicijų esama kiekvienoje šeimoje. Kaip žinoma, tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Jei šeima Kalėdoms visuomet kepa kalakutą, tai ir ankstesnės tos šeimos kartos Kalėdoms visada kepdavo kalakutą. Alkoholio vartojimo tradicijos lygiai taip pat perduodamos iš kartos į kartą. Kai susikuria nauja šeima, vienas iš klausimų, su kuriais jai tenka susidurti, – alkoholio vartojimas. Vienas sutuoktinis galbūt yra iš šeimos, kur beveik niekada negeriama, kur laikomasi „sauso įstatymo“. Kitas gal iš tokios šeimos, kur alkoholiui skiriamas svarbus vaidmuo suartinant žmones, sprendžiant iškilusius klausimus, kur „ sausas įstatymas „ nepripažįstamas. Giminėje, kuri veikia kaip ištisa dinastija, tokie įpročiai naujos šeimos paprastai yra perimami ir atkartojami. Žmogui, atėjusiam į kitą šeimą, kur yra nusistovėjusios griežtos tradicijos, tikrai neįmanoma pakeisti taisyklių. Ir ypač sunku pakeisti alkoholio ar kitų nuotaiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročius. Moterys, atitekėjusios į giminę, kur vyro žodis lemiamas, privalo taikstytis prie nuostatos, jog vyrai turi neginčijamą teisę į tam tikras laisves, tarp jų nemažai išgerti ir gal net paištvirkauti. Galima įsivaizduoti, kaip sunku būtų bet kuriam tokio klano vyrui tarti: „Ne, ačiū, šių mūsų klano papročių aš nesilaikysiu“. Į jį būtų žiūrima kaip į baltą varną, jis patirtų didžiulį aplinkinių spaudimą. Moteris, atitekėjusi į tokią šeimą, galimas daiktas, visiems geriant, stengiasi pasekti visų pavyzdžiu. Jeigu ji tampa priklausoma nuo alkoholio, pagalbos ranka jai ištiesiama pernelyg vėlai, o gal ir visai neištiesiama…

Alkoholis buityje neatskiriamas nuo kitų papročių. Visos šeimos sąmoningai ar nesąmoningai laikosi tam tikrų nuostatų, įspaudžiančių šeimoje ryškias žymes, kurios dažnai atkartojamos ateities kartų. Todėl ir alkoholinės problemos gali būti perduodamos per buities
mo problemą sunku nagrinėti todėl, kad į ją nėra objektyvaus požiūrio. Kiekvienas turi savo nuomonę, kuri neretai susidaroma remiantis emocijomis ir moralinėmis vertybėmis. Iš patirties esame pasimokę, kad jei žmogus turi problemų su alkoholiu, tai jo ateitis beviltiška. Štai kodėl mes sukame akis nuo šios problemos. Štai kodėl taip maža išmanymo, kas yra priklausomybė nuo alkoholio ir kokios galimybės rasti išeitį.[2]

Labai puikiai mūsų šiuolaikinės visuomenės požiūrį į alkoholį atspindi vienas trumpas nežinomo poeto eilėraštis:

Tarp tradicijų daugybės

Nelengva yra viena:

Jeigu šventė ar palydos –

Teks vaišintis degtine!

Dar po vieną, dar po antrą,

Dar pakelkim kokį kartą, –

Prašo, ragina „draugai“ !

Na, o jeigu man apkarto,

Jeigu draudžia daktarai?

Jei rytojaus rytą tyras

Kaip šaltinis būt turi?

Taip išeitų – aš ne vyras?

Gerk, ir viskas!Ir geri…

Taigi būtent: gerk ir viskas! Jeigu tu vestuvėse – gerk! Jeigu svečiuose – gerk! Kitaip įžeisi šeimininkus. Taip, iki šiol vis dar klesti klaidinga nuomonė, jog vienas vyriško šaunumo požymių – mokėjimas gerti. Tačiau taip kalba tik žemo intelekto lygio žmonės. Atvirkščiai, tu tikras vyras tada, kai atsisakai, turi jėgų atsispirti pagundai išgerti.

Girtavimas ir alkoholizmas savaime neapmirs, neišnyks savaime ir „gėrimo papročiai“ . Neretai žmogus, girtėdamas nesąmoningai, o kartais ir sąmoningai, nori atsipalaiduoti, pasiausti. Dar L. Tolstojus rašė, jog žmonės geria vyną, kad nuslopintų sąžinės balsą.

Taigi alkoholio poreikis neįeina į natūralių gyvybinių poreikių skaičių, kaip, pavyzdžiui, deguonies ar maisto poreikis, ir todėl, iš pradžių didelės galios žmogui jis neturi. Šis poreikis atsiranda todėl, kad visuomenė gamina šį produktą, be to ‚“reprodukuoja“ papročius, formas, įpročius ir prietarus, susijusius su jo vartojimu. Aišku , šie įpročiai nebūdingi visiems vienodai.

Žmogus girtavimo papročius suvokia ir pamažu juos perima gerokai anksčiau, negu atsiranda alkoholio poreikis, gerokai prieš pirmąją pažintį su pačiu alkoholiu, jo skoniu ir poveikiu. Mažas vaikas, sėdintis prie šventinio stalo, laukia, kad jam į taurelę įpiltų saldaus vandens, „vaikiško vyno“, ir jis, pritariamai klegant svečiams, išties rankutę su visais susidaužti, įsimindamas vyno gėrimo ritualą. Tyrimai, atlikti vaikų darželio vyresnėse grupėse, parodė, kad, jeigu vaikams pasiūloma suvaidinti „vestuves“ , „gimtadienį“, tai jie gana taikliai vaidina – pakankamai tiksliai kopijuoja suaugusiųjų užstalės atributus, imituoja susidaužimą taurėmis, tostus, svirduliuojančią svečių eiseną. Jau tada alkoholis įsivaizduojamas kaip ypatingas, būtinas iškilmių bei susitikimų palydovas, patrauklus suaugusiųjų gyvenimo simbolis.

Moksleiviai, kuriems tėvai leisdavo gerti svaigalus su suaugusiais per šventes, vėliau draugų kompanijose išgėrinėdavo daug dažniau negu jų vienmečiai, kuriems buvo draudžiama tai daryti. Taigi net nesąmoningas vaikų pratinimas prie alkoholio gėrimo papročių gali būti pradinis, paleidžiamasis mechanizmas jų tolesniam savarankiškam girtavimui.

Pirmosios pažinties su alkoholiu dingstys būna labai įvairios. Tačiau pastebima, kad jos būdingai kinta priklausomai nuo amžiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba atsitiktinai, arba jo duodama „dėl apetito“, „ gydoma vynu“, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo (motyvas, būdingas daugiausia berniukams). Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: „šventė“, „šeimos iškilmės“, „svečiai“ ir t. t. Nuo 14 – 15 metų motyvuojama tuo, kad „buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų“, „dėl kompanijos“, „dėl drąsos“ ir t. t. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, „tradicinė“ motyvų grupė.

Dažniausiai tai būna „nekalta“ taurelė gimimo dienos ar kitų iškilmių proga. Ir nors tai įvyksta tėvams leidus, šeimos rate, vis dėlto ir taip vaikus pratinti išgerti pavojinga. Juk pakanka kartą paragauti svaiginamojo gėrimo, ir jau išnyksta psichologinis barjeras: paauglys jaučiasi turintis teisę išgerti su draugais arba net vienas, jeigu atsiranda tokia galimybė. Ne veltui sakoma: „ Upės prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės“[1] . Būtų galima pateikti tokį pavyzdį, kaip netinkamas tėvų elgesys skatina ne tik neteisingą vaikų elgesį, bet ir priveda prie alkoholio vartojimo:Tomo tėvai nusiuntė sūnų į privačią karo mokyklą prieš jo norą. Tėvus tam paskatino sūnaus sumažėjęs pažangumas, neatsakingas elgesys namie ir su draugais. Vaikas buvo pasiryžęs laimėti tėvų paskelbtą kovą. Nors mokykloje buvo griežta tvarka, Tomas įsigudrindavo praleisti pamokas. Jis kurdavo visokias istorijas apie tėvus ir mokyklą, galiausiai pradėjo rašyti laiškus namo su aiškiais grasinimais nusižudyti. Tėvai su sūnumi ilgai kovojo niekaip negalėdami laimėti ir nusprendė leisti jam grįžti namo ir mokytis vietos mokykloje. Nugalėjęs Tomas triumfuodamas grįžo namo per vasaros atostogas. Tėvai manė, kad vasarą galės pagyventi ramiai ir saugiai. Jų namas buvo kaime ant ežero kranto. Be žvejybos, plaukiojimo, irstymosi valtele, Tomas neturėjo ką veikti, o tėvai
jautė, kad vasara gali būti įtempta, bet ypatingų sunkumų nesitikėjo. Vasaros pradžioje Tomas buvo nusiminęs ir su niekuo nebendravo. Pasiūlius pasikviesti prie ežero draugų ar pačiam juos aplankyti, atsisakydavo. Šeimos darbai jam buvo neįdomūs. Tomas žvejodavo arba žiūrėdavo televizorių, šiek tiek pasišnekučiuodavo su šeimos nariais ar pažįstamais. Kartais apsipykdavo su tėvu, tarsi būtų norėjęs priminti šeimai, kad tėvas – jo priešas.

Praėjus šešioms savaitėms po Tomo sugrįžimo, tėvai išėjo į svečius, o Tomas vienas prisigėrė ir paėmęs tėvų automobilį išvažiavo į miestą. Pakeliui stabtelėjo, pasišnekėjo su draugais ir nuvažiavo toliau, tačiau netrukus įvažiavo į griovį. Pats nesusižeidė, bet automobilio remontas tėvams kainavo gana daug. Paklaustas, kodėl staiga griebėsi alkoholio ir girtas sėdo prie vairo, Tomas sakė, kad jam buvę nuobodu ir nežinąs, kokio impulso pagautas taip padarė. Jis tikino iš anksto to neplanavęs. Tačiau iš nuobodulio traukė iš šaldytuvo alų ir pasimėgaudamas prie televizoriaus gėrė jį…..[3]Nesutarimai šeimoje, vaikų, ypač paauglių konfliktai su tėvais skatina elgtis netinkamai ir galų gale to pasekmė dažnai būna alkoholio vartojimas. Tai tik vienas pavyzdys, rodantis kokios priežastys skatina paauglius pabandyti vartoti svaigalus.

Apskritai paauglių išgėrinėjimo motyvai skirstomi į dvi grupes. Pirmosios grupės pagrindiniai motyvai – noras sekti tradicijomis, patirti naujų pojūčių, smalsumas ir panašiai. Šiems motyvams susiformuoti padeda kai kurios nepilnamečių psichikos savybės, bundantis jų suaugumo jausmas, noras būti kaip visi, siekimas pamėgdžioti vyresniuosius ir panašiai. Paauglių amžiaus ypatybėmis galima paaiškinti ir jų gėrimą „dėl drąsos“ . Šį motyvą sąlygoja tai, kad nepilnamečiai neturi gyvenimo patirties, žinių, leidžiančių jiems laisvai bendrauti su aplinkiniais (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenimis, merginomis) . Be to, tam tikros nepilnamečių dalies charakteriui būdingas drovumas, labiau pasireiškiantis jaunystėje negu brandžiame amžiuje. Todėl pervertinamos tokios asmeninės savybės, kaip drąsa, fizinė jėga. Neblaiviam atrodo, kad jis turi tų savybių, ir todėl kartais elgiasi nesivaržydamas.

Taigi dar iki pirmosios pažinties su alkoholio skoniu susiformuoja tam tikras paauglio vaizdinys apie šį produktą, apie jo ypatingą, kaip be pagrindo įprasta manyti, malonų jaudinantį veikimą. Tačiau paragavus alkoholis netikėtai pasirodo esąs visai ne toks, koks atrodė: „kartus degtinės skonis“ , degina burną, svaigsta galva, kyla šleikštulys, o kai kuriais atvejais net vemiama nuo nedidelės dozės.

Po tokių nemalonių pojūčių dauguma paauglių kurį laiką vengia alkoholio. Tačiau sulaukus 13 – 16 metų, dėl kokių nors įvykių (mokyklos organizuojamos šventės, renginiai, gimtadieniai, vestuvės ir panašiai) vėl atsiranda pagunda išgerti svaigalų, be to, pamažu ji įgyja naują psichologinį turinį.

Todėl ypatingo dėmesio verta antroji alkoholio gėrimo motyvų grupė. Jie formuoja girtavimą kaip teisės pažeidėjų elgsenos tipą. Vienas šių motyvų – siekimas atsikratyti nuobodulio. Psichologijoje nuoboduliu vadinama asmenybės būsena, susijusi su emocijų badu. Šios grupės paaugliai domėjimąsi pažintine veikla yra beveik arba visiškai praradę. Išgeriančių paauglių iš esmės pakinta laisvalaikis.

Būdami riboto dvasinio pasaulio, nemokėdami gerai pasireikšti mokyklos kolektyve, paaugliai dažnai išgėrinėja, norėdami pasižymėti tarp draugų. Paauglio noras pasižymėti yra įprastas ir savaime suprantamas. Svarbu tai, kokios to pasižymėjimo priemonės. Geriantis paauglys neturi naudingos veiklos įgūdžių, todėl svaigalai pasidaro saviraiškos forma, dažniausiai labai pražūtinga.

Pagaliau kai kurie paaugliai išgėrinėja, norėdami atsikratyti įtampos, išsivaduoti nuo nemalonių išgyvenimų. Įtempta, nerimastinga būsena realiai gali atsirasti dėl jų susvetimėjimo šeimoje, mokyklos kolektyve.

Paauglių, linkusių išgerti, laisvalaikio analizė rodo, kad apskritai jiems būdingas primityvus, betikslis laiko leidimas, kurio pagrindinis tikslas – su kažkuo ir už kažką išgerti. Laisvalaikio leidimas su draugais yra tipiškas paaugliams. Ir nors paauglių grupės susiformuoja stichiškai, jas sudaro paaugliai, kurių išprusimas, poreikiai bei interesai yra panašūs. Bet jei paauglių grupės nevienija jokia naudinga veikla, nuobodžiaujantys nepilnamečiai tuščiai leidžia laiką, tai tokia paauglių grupė tampa palanki dirva girtavimui.

Daugelis paauglių žino, kad alkoholis kenksmingas, tačiau jie laikosi nuomonės, kad alkoholinių gėrimų vartojimas vertinamas kaip brandumo požymis. Tokį požiūrį netiesiogiai formuoja kai kurie filmai, kino meno kūriniai, kuriuose mėgaujamasi apgirtimu, jis net poetizuojamas. Juose jaunimui primetama klaidinga nuomonė, kad girtos vaišės suaugusio žmogaus gyvenime – dalykas kasdieniškas ir todėl nesmerktinas. Kartais jau pirmąją pažintį su alkoholiu paaugliai vertina kaip „naują gyvenimo stilių“ , todėl ir „kultivuoja“ girtumo būklę. Iš pradžių paauglių atsparumas alkoholio veikimui yra nedidelis (50 – 100 ml degtinės) , ir kuo jaunesniame amžiuje pirmą kartą pasigeriama, tuo atsparumas mažesnis.
Reguliariai išgeriant (2 – 3 kartus per mėnesį), paauglio atsparumas alkoholio veikimui ima didėti. Vienmečių kompanijoje tai laikoma ypatingos „jėgos ir tvirtumo“ požymiu, iškeliančiu lyderį. „Alkoholinės“ kompanijos gyvenimo stilius klaidingai suvokiamas kaip normalus ir natūralus. Išgerti prieš šokius,švenčių dienomis, susitikus su draugais ir t. t. pasidaro elgesio norma. Galų gale net patys draugų susitikimai organizuojami išgėrimo tikslu. Aktyvus socialinis gyvenimas apsiriboja „alkoholinės“ kompanijos problemomis ir interesais. O tokiose kompanijose kartais pasitaiko ir anksčiau teistų asmenų, ir esančių nepilnamečių komisijos įskaitoje. Naujas tokio mikrokolektyvo narys beveik pasmerktas išeiti „privalomąją programą“, prasidedančią chuliganiškais veiksmais pasigėrus ir dažnai pasibaigiančią dideliais teisės pažeidimais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2586 žodžiai iš 8425 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.