Alkoholizmas
5 (100%) 1 vote

Alkoholizmas

11213141

ALKOHOLIZMAS

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………….2

2. Alkoholizmo atsiradimo priežastys:……………………………………………..3

2.1. Socialinės alkoholizmo priežastys…………………………….4

2.2. Psichologinės…………………………………………………………4

2.3. Socialinės aplinkos įtaka…………………………………………6

3. Priklausomybės vystimasis………………………………………………………..7

4. Fizinės ir psichologinės alkoholizmo pasekmės…………………………..8

5. Pagalba sergantiems alkoholizmu:……………………………………………..10

5.1. Stacionarus gydymas…………………………………………….10

5.2. Psichoterapija………………………………………………………11

5.3. Artimųjų palaikymas……………………………………………12

5.4. Anoniminiai alkoholikai………………………………………13

6. Išvados ir pasiūlymai……………………………………………………………..15

7. Literatūra……………………………………………………………………………..16

1. ĮVADAS

Greta didžiausių žmonijos pasiekimų bei atradimų, greta svaiginančių laimėjimų, grožio ir gėrio, visose visuomenėse egzistuoja didieji nuopuoliai bei praradimai. Dažnai blogio ir gėrio pradai nugali visuotinį gėrį, pasiglemžia didžiųjų laimėjimų rezultatus ir visuomenė atsiduria ties praraja.

Alkoholizmas – tai viena svarbiausių nūdienos socialinių, medicininių ir viena sunkiausiai sprendžiamų psichologinės bei psichoterapinės pagalbos nuo jo kenčiantiems žmonėms problemų.

Yra nemažai alkoholizmo apibrėžimų. Vieni mano, kad alkoholizmas – kai alkoholis pažeidžia fizinę sveikatą, sutrikdo asmeninių bei socialinių funkcijų atlikimą arba kai alkoholis pasidaro būtinas normaliam aktyvumui palaikyti. Kiti alkoholizmą priskiria asmenybės sutrikimams, kuriems būdinga fizinė ir psichologinė priklausomybė.

Girtuokliaujantis individas praranda galimybę našiai dirbti, prarasdami individualumą, praranda potencialias protines jėgas kūrybiniam savęs plėtojimui. Galiausiai tokiam individui lieka vienintelis tikslas – kaip įsigyti alkoholio ir suvartoti jį.

Taip visuomenė praranda žmogų, kaip individualią, sveiką asmenybę. Savaime suprantama prarandama darbo jėga, protiniai sugebėjimai. Plintant alkoholizmui, kaip reiškiniui, visuomenė susiduria su kitomis problemomis, kurioms pašalinti reikalingi didžiuliai visuomenės ištekliai ( naujų struktūrų kūrimas, naujų lėšų investavimas ir pan).

Visi mes, vienaip ar kitaip, esame susidūrę su žmonėmis, piktnaudžiaujančiais alkoholiu, jeigu ne tiesiogiai savo namuose, tai per pažįstamus ar darbo kolektyve. Ši problema dažniausiai žmonėms kelia baimę užuojautą, pyktį ir bejėgiškumą.

Turbūt neįmanoma išvardinti visų negandų, kurios užklumpa visuomenę, visuomenės nariams pradėjus be saiko vartoti alkoholį. Galima paminėti tik pačias svarbiausias, dėl padidinto alkoholio vartojimo, visuomenėje atsirandančias problemas: padidėjęs visuomenės mirtingumas, išaugęs savižudybių skaičius, pablogėjusi bendra sveikatingumo būklė, augantis nusikalstamumas, didėjantis skyrybų skaičius, vaikų našlaičių taip pat vaikų, gimusių su fizine ir protine negalia skaičius. Be abejo auga lėšų, reikalingų antialkoholinei veiklai plėtoti dydis.

2. ALKOHOLIZMO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Alkoholizmo priežastys nėra aiškios. Yra įvairiausių veiksnių bei priežasčių, turinčių svarbią įtaką girtavimo plitimui žmonijoje. Jos viena nuo kitos priklauso, vienas kitą lemia. Šias priežastis bei veiksnius būtų galima suskirstyti į dvi svarbiausias kategorijas:

1. Individualūs – biologiniai, fiziologiniai, biocheminiai ir psichologiniai.

2. Socialiniai – aplinkos veiksniai.

Individualūs veiksniai. Yra nustatyta, kad vaikai paveldi iš savo tėvų ir protėvių liguistas ypatybes bei polinkius. Taigi tam tikras fiziologines žmogaus ypatybes, kartu ir polinkį į alkoholį, atsinešame gimdami. Vos tik pradėjus girtauti, polinkis atbunda, o išgertuves kartojant, greitai išsivysto potraukis alkoholiui.

Daugeliui individų pagrindinis alkoholio vartojimo motyvas – siekimas dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, laikinai jas suaktyvinti, sukeliant euforiją. O individams, kurių sutrikę adaptaciniai mechanizmai, sunku prisitaikyti prie aplinkos – būdas pašalinti įtampą.

Yra žmonių, kurie geria svaigalus be jokio potraukio ir nejausdami malonumo, nesižavėdami euforija, o dėl kitų motyvų, dėl įvairiausių asmeninių ir visuomeninių interesų. Bene svarbiausia tokia girtavimo priežastis, kai geriama be noro, prisiverčiant, kartais net bjaurintis, nes tai yra plačiai visuomenėje paplitusi nuomonė, kad be alkoholio gyvenime neįmanoma apseiti.

Džiaugsmas yra vienas svarbiausių gyvenimo reiškinių – gyvenimo jėga ir vertė. Tačiau laimingi tie, kurie moka protingai džiaugtis, neaptemdydami savo džiaugsmo valandų alkoholiu.

Socialiniai veiksniai. Lemiamas vaidmuo priklauso šeimai, kurioje vaikas gimsta, auga, yra auklėjamas. Girtaujantys tėvai ne tik paveldimumo
keliu pastumia savo vaikus į alkoholizmą, bet ir blogu auklėjimu neigiamai veikia jų moralinį formavimąsi. Vaikas, auginamas girtaujančių tėvų aplinkoje, patiria blogas buitines sąlygas, materialinį skurdą, prastą priežiūrą, amoralią atmosferą, dvasinių vertybių badą, kultūrinio užimtumo stoką, neigiamą tėvų pavyzdį.

Kol vaikai gyvena kartu su tėvais, jie retai paragauja alkoholio, tačiau išvykę toliau nuo gimtųjų namų, jie pradeda girtauti. Ypač tokie, kurie jau iš gimtojo lizdo yra atsinešę nors menką polinkį alkoholiui.

Yra pastebėtas faktas, kad paaugliai ir jaunuoliai įpranta sistemingai girtauti, pradėdami savarankišką gyvenimą. Jų savarankiškumas prasideda daugiau atitrūkus nuo tėvų globos. Vienas iš rimčiausių veiksnių, lemiančių blaivybės ar girtavimo įpročių įsitvirtinimą šeimoje ir visuomenėje, yra papročiai ir tradicijos. Taip pat patirtis rodo, kad girtavimas daugiau laikosi ir daugiau plinta tose vietose ir mikrorajonuose, kur lengviau prieinami alkoholiniai gėrimai. Kitaip tariant, kai žmonės gyvena, dirba, mokosi, poilsiauja arčiau alkoholiniais gėrimais prekiaujančių taškų, tada jie daugiau ir girtauja.

2. 1. SOCIALINĖS ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

Girtauti dauguma pradeda nepastebimai, nejučiomis: per šventes, svečiuose, sutikus draugą ir t.t. visa tai nelaikoma girtavimu, o visai įprastu reiškiniu, tradicija. Gerdami žmonės ieško džiaugsmo, o vaišindami alkoholiu teikia jį kitiems. Atrodo, viena kita taurelė yra toks nekaltas ir nekenksmingas dalykas. Bet, kaip yra pasakęs profesorius V.Osipovas, prie nieko žmonės taip lengvai nepripranta, kaip prie narkotikų, ir iš jų lengviausia – prie spiritinių gėrimų, kurie yra taip lengvai prieinami, kurių vartojimo forma tokia įvairi, pradedant degtine ir baigiant šokoladiniais saldainiais su spiritiniu turiniu, taip, kad kiekvienas skonis ir amžius būtų patenkinti.

Pasidarydami įprastais erzintojais, nors klaidingais ir klastingais, spiritiniai gėrimai aptemdo protą, duodami eilę subjektyvių malonių jutimų, ir tokiomis sąlygomis perėjimas nuo abejotino saikumo iki nesaikumo yra beveik taisyklė.

Nenoras mokytis ir siekti žinių, niekuo neužpildytas laisvalaikis, blogas vyresniųjų pavyzdys ir įsigalėjusi nuomonė, jog alkoholizmas tik lengva, dovanotina ir beveik būtina vyrų yda, sudaro sąlygas plėsti alkoholizmui jaunimo tarpe. Labiausiai nepageidautiną įtaką daro tėvų ir artimųjų girtuokliavimas. Jaunimą jau mokyklos suole reikia supažindinti su alkoholizmo liga, kaip viena baisiausių nelaimių gręsiančių žmonėms.

Alkoholizmą skatina ir pats jo paplitimas. Tam tikro elgesio dažnumas veikia žmonių įpročius, elgesio normas. Įprotis dažnai formuojasi kartojant vienus ar kitus veiksmus, kuriuos mes stebime nuo mažens.

2.2. PSICHOLOGINĖS ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

Kodėl žmonės vartoja alkoholį? Šis klausimas ko gero domina žmoniją nuo tada, kada buvo pradėtas vartoti alkoholis.

Pirmosios teorijos, aiškinančios alkoholio vartojimo priežastis, yra psichologinės. ,,Tai padeda man atsipalaiduoti, padeda jaustis geriau, padeda užsimiršti po sunkios dienos”. Tai vienas iš seniausiai egzistuojančių paaiškinimų, kodėl vartojamas alkoholis. Toks paaiškinimas skirtinas psichologinei individo motyvacijai.

Remdamasis šiuo paaiškinimu, psichoanalitikas Z. Freud teigia, kad nuo seniausių laikų žmonės, apimti streso ar išgyvenę nemalonią situaciją, grįžta prie to, kas jiems yra padėję seniau. Pasąmonės pagalba, žmogus prisimena tas akimirkas, kada jis jautėsi saugiausiai.

Užsienio literatūroje, kai kurie autoriai alkoholizmą sieja su atskirų žmonių psichinės sveikatos nusilpimu, pasąmoniniu geismu duoti poilsį perkrautai psichikai, pabėgti nuo slegiančios situacijos, bei iškilusių problemų, užsimirštant iki gyvuliško bukumo.

Kalbant apie anksčiau išvardintas priežastis, tenka pabrėžti, kad psichiškai stiprus žmogus, tinkamai išauklėtas, reikiamai paruoštas gyvenimui, visus gyvenime sutinkamus sunkumus stengiasi nugalėti normaliu būdu, o liguistos asmenybės, žmonės su nusilpusia psichika bei valia ieško pagalbos apsisvaiginime alkoholio pagalba.

Tačiau ne visus vienodai alkoholis veikia, paverčia alkoholio vergais. Vieni žmonės mažiau atsparūs kiti daugiau. Ne paslaptis, kad subrendusiam ir sveikam žmogui, kuris visada kontroliuoja savo elgesį, nedidelis alkoholio kiekis, retai vartojant, žymesnės žalos nepadarys.

Tai gali lemti genetinė predispozicija. Paveldėta genetinė struktūra lemia, kad vieniems žmonėms gana greitai susiformuoja fizinė priklausomybė nuo alkoholio, kiti ilgus metus vartoja alkoholį ir nesuserga

Nevienoda įvairių žmonių reakcija į alkoholį skatino medikus ieškoti alkoholizmo priežasčių individualiose biologinėse bei psichologinėse žmogaus savybėse yra duomenų, kad asmenys, kurie įjunksta į alkoholį, skiriasi nuo likusiųjų savo biologinėmis savybėmis (pavyzdžiui, medžiagų apykaita). Tačiau, tai ne vienintelė šios ligos priežastis. Daugelis mokslininkų alkoholizmo atsiradimą sieja su psichologiniais asmens ypatumais, o tiksliau su bruožais, kurie gali skatinti norą padėti ir toliau vartoti alkoholį. Be to, ilgai jį vartojant, įvyksta ryškūs psichinės veiklos pokyčiai.. todėl ne visada galima nustatyti, kas priežastis,
kas padarinys – ar psichika jau buvo tokia, kad žmogų traukė alkoholis, jo poveikis, ar šie psichikos pokyčiai atsirado vėliau, ėmus vartoti alkoholį.

Šiuo metu psichologai negali pasakyti, kokio asmenybės tipo žmogus lengviausiai gali tapti alkoholiku ir susirgti alkoholizmu.. vis dėl to aišku, jog tai asmenys, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, taip pat turintys įvairių psichologinių sunkumų, daugiau priklausantys nuo kitų valios.

Alkoholio vartojimą gali skatinti įvairūs psichologiniai charakterio ypatumai, kuriuos galima pavadinti psichologinio prisitaikymo (šeimoje, darbe) ir bendravimo sunkumais. Žinoma tai tik paaiškina, bet nepateisina girtavimą, nes alkoholis neišsprendžia esamų problemų, o sukuria daug naujų.

Daugybė psichologinių charakteristikų sukaupta ir apie tuos, kurie jau serga lėtiniu alkoholizmu. Tarp jų žymiai daugiau nei vidutiniškai emociškai nesubrendusių, nesavarankiškų, lengvai pasiduodančių kitų įtakai, nepajėgiančių spręsti kasdienių problemų. Alkoholis dažniau pavergia asmenis, kurių nepakankamai susiformavę emocijos. Tokie žmonės, net ir suaugę, yra priklausomi nuo kitų, siekia jų globos, patarimų,, yra egocentriški, negali pakelti normalių gyvenimo visuomenėje keliamų sunkumų, konkurencijos.

Šie ligoniai daugiau nei kiti yra linkę pažeisti visuomenėje priimtas moralines normas, jiems nepakanka atsakomybės už savo veiksmus. Nuo alkoholio jie tampa ūmūs, veikia neapgalvotai, sunkiai valdosi. Aplinkinių bandymai įtikinti sergantįjį lėtiniu alkoholizmu, kad jis negertų, pasitikėti jo valia – bergždžias reikalas. Valios stoka kaip tik ir yra vienas iš esminių šios ligos požymių. Taigi sergantysis negali pasinaudoti tuo, ko yra netekęs.

Iš kur atsiranda alkoholikai, kokios yra alkoholizmo priežastys?

Žmogaus potraukio į svaigalus priežastis – jų euforinis poveikis. Išgėręs žmogus jaučiasi drąsesnis, jam ima rodytis, kad lengvai gali įveikti sunkumus bei negandas. Mokslininkai nurodo, kad alkoholikais dažniau tampa žmonės su liguistais charakterio bruožais, žmonės be tvirtos valios ir pusiausvyros elgesyje ( psichopatinės asmenybės) taip pat blogai išauklėti, moraliu atžvilgiu iškrypę žmonės. Nervų sistemos pertempimai, vidiniai konfliktai, kurie atsiranda dėl gyvenimo nesėkmių, neretai sudaro pagrindą alkoholizmui vystytis. Žmonėse daug kalbama apie gėrimą ,,iš sielvarto”, atsitikus staigiai nelaimei, ar esant ilgalaikėms, nemalonioms, nuolat psichiką traumuojančioms aplinkybėms. Didelę reikšmę šiuo atžvilgiu turi šeimos santykiai, sutuoktinių supratimas. Jei šeimoje nuolatiniai barniai, nėra vedybinio gyvenimo harmonijos, tarpusavio supratimo, gyvenimas būna prieštaringas ir neramus. Kova už vedybinio gyvenimo laimę, vidinę sutuoktinių harmoniją yra svarbus dalykas, atitraukiantis žmones nuo stikliuko, vedančio į alkoholizmo liūną.

2.3. SOCIALINĖS APLINKOS ĮTAKA ALKOHOLIZMUI PLĖTOTIS

Polinkiui į besaikį alkoholio vartojimą atsirasti padeda ne tik individo asmeniniai ypatumai, bet ir jį supanti aplinka. Iš tiesų nei vienas asmuo negyvena uždaroje, nuo viso pasaulio izoliuotoje terpėje. Kiekvienas bendrauja su jį supančia aplinka ir dažnai taip nutinka, kad bendravimas ir aplinka, nulemia asmens tapsmą girtuokliu.

Alkoholizmui padeda plisti ir įvairūs socialiniai poveikiai: visuomeninės ekonominės sąlygos, kultūrinės ir visuomeninės tradicijos bei ritualai, darbo, buities, auklėjimo, šeimos pobūdžio ir artimiausios aplinkos ypatybės.

Kuo daugiau alkoholio geria šeimos nariai, giminės, draugai ir kiti, tuo mažesnės genetinės ir psichologinės predispozicijos reikia, kad susiformuotų alkoholizmas.

Augdami ir bręsdami nė vienas šių aplinkybių pasirinkti negalime. Negalime pasirinkti tėvų, gyvenimo sąlygų ir vietos, tautybės, giminių.

3. PRIKLAUSOMYBĖS VYSTIMASIS

Kalbant apie priklausomybę yra išskiriama keletas priklausomybės vystimosi stadijų: vidinis pasikeitimas, gyvenimo būdo pasikeitimas, gyvenimo ,,sugriuvimas”

Daug asmenybės pokyčių įvyksta asmenybės viduje anksčiau, nei kas nors gali apie tai įtarti. Viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą po tam tikro įvykio, susiduria su objektu. Tyrimai rodo, kad pirmasis apsvaigimas nuo alkoholio buvo labai įsimintinas, sukėlė stiprų nuotaikos pasikeitimą. Tokie stiprūs nuotaikos pasikeitimai suteikia kontrolės, komforto ir tobulumo iliuziją. Jei asmuo nesulaukia paramos, pagalbos, supratimo šeimoje, tarp draugų, toks bendravimas jam nesuteikia malonumo. Jis pradeda mažiau pasitikėti kitais žmonėmis, pasauliu. Kai alkoholis suteikia emocinį palengvėjimą, o ne tik atsipalaidavimą – prasideda priklausomybė. Svarbiausiu emociniu santykiu tampa santykis su objektu, o ne su žmogumi.

Gyvenime priklausomas žmogus vadovaujasi emocine logika: ,,aš noriu to dabar”. Tai apsunkina santykius su aplinkiniais ir savimi. Kartais žmogus supranta, kad kažkas, ką jis daro, kas jam darosi, yra negerai. Tada jis pabando pats sau paaiškinti ir lengvai randa pasiteisinimą.

Antroji stadija – gyvenimo būdo pasikeitimas, tai stadija, kai kiti pastebi, kad kažkas yra ne taip. Priklausomas elgesys suaktyvėja, padažnėja: pastebimi fanatiški elgesio ritualai (pvz.: žmogus kiekvieną dieną užeina į tą patį barą po darbo), jis pradeda
meluoti kitiems, kaltina kitus, nors žino, kad nėra už ką. Elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas. Priklausomybės procesą sukelia didelę baimę, pyktį ir skausmą, ir asmuo ginasi dar labiau gilindamasis į savo priklausomybę. Prasideda ,,etikečių klijavimas”: alkoholikas, girtuoklis, o tai priklausomai asmenybei tarsi suteikia teisę neatsakyti už savo veiksmus (juk vis tiek aš alkoholikas).

Trečioji stadija – gyvenimo ,,sugriuvimas”. Šioje stadijoje nei situacinis elgesys, nei logika, nei mintys apie įvykį ar objektą nebetenka prasmės. Svarbiausia pats piktnaudžiavimas. Žmogus nebesirūpina savo kūnu, tik naudoja jį, piktnaudžiauja juo. Pamažu sergantys asmenys tampa tikrais vienišiais. Emocinių ryšių siekį priklausomas asmuo malšina bandydamas pririšti prie savęs namiškius, draugus, pvz.: tu vienintelis, kurį aš turiu…,niekas manimi nesirūpina… .Vidinis skausmas šioje stadijoje jaučiamas nuolat.

4. FIZINĖS IR PSICHOLOGINĖS ALKOHOLIZMO

PASEKMĖS

Įvairių psichologinių ir socialinių tyrimų duomenimis alkoholis gausiausiai vartojamas vėlyvojoje paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje, o apie trisdešimtuosius metus jų vartojimas smarkiai sumažėja.

Alkoholinių efektų pradžiai ir intensyvumui turi įtakos įvairūs veiksniai. Laikas yra pagrindinis alkoholio iš žmogaus organizmo pašalinimo veiksnys. Ilgalaikis alkoholio vartojimas išugdo pakantumą jam – vis daugiau ir daugiau reikia išgerti, norint pasiekti norimą efektą. Padidintos vienkartinio alkoholio suvartojamo dozės išugdo fizinę nepriklausomybę, kuriai atsiradus, atomazga gali būti labai dramatiška. Maišoma su kitomis medžiagomis, slopinančiomis centrinę nervų sistemą, alkoholis turi daug stipresnį poveikį. Žmonės, jaučiantys pasitenkinimą vartojant alkoholį, pradeda jį vartoti vis dažniau, tai sukelia psichologinę priklausomybę. Nuolatinis piktnaudžiavimas išugdo toleranciją ir fizinę priklausomybę šiam gėrimui. Pastebėta, kad daugelis alkoholikų išgyvena spontaniškus susilaikymo periodus, kuriuos pakeičia ilgalaikiai gėrimo protrūkiai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2465 žodžiai iš 4755 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.