Alkoholizmas1
5 (100%) 1 vote

Alkoholizmas1

1121

Turinys

1. Ligos priežastys……………………………………………………………………….2psl.

2. Simptomai……………………………………………………………………………….2psl.

3. Ligos eiga………………………………………………………………………………..2psl.

4. Komplikacijos………………………………………………………………………….3psl.

5. Gydymas………………………………………………………………………………….4psl.

6. Profilaktika………………………………………………………………………………4psl.

7. Alkoholizmas……………………………………………………………………………5psl.

8. Paauglių alkoholinės ligos ypatumai…………………………………7psl.

9. Moterys ir alkoholis………………………………………………….9psl.

10. Alkoholio poveikis organizmui……………………………….…….10psl.

11. Penkios girtumo stadijos…………………………………………….10psl.

12. Naudota literatūra……………………………………………………12psl.

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Ligos priežastys

Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be alkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką turi nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.

Simptomai

• Abstinencijos sindromas

• Interesų rato susiaurėjimas

• Stiprus noras vartoti alkoholį

• Nesugebėjimas susivaldyti

• Socialinių apribojimų nepaisymas

• Auganti organizmo tolerancija alkoholiui

• Neigiamų pasekmių ignoravimas

• Psichinė priklausomybė alkoholiui

• Fizinė priklausomybė alkoholiui

Ligos eiga

Alkoholizmo stadijos:

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.

II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

Komplikacijos

Gausus alkoholio vartojimas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, dažnesnius insultus, padidėja staigios mirties tikimybė. Toksiškai veikia širdies raumenis, susilpnėja širdies geba susitraukti, širdis išsiplečia. Gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Neretai atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Dažniau sergama vėžiu. Vystosi kepenų uždegimas, cirozė, pakenkiama kasa. Atsiranda seksualinė disfunkcija, mažėja lytinis pajėgumas, moterims sutrinka menstruacinis ciklas. Pakenkiama imuninė sistema, piktnaudžiaujantys alkoholiu mažiau atsparūs infekciniams susirgimams. Sutrinka dėmesys, atmintis, gali atsirasti silpnaprotystė, Jei nėščia moteris vartoja alkoholį, galimas alkoholinis vaisiaus pažeidimas: sulėtėja augimas, formuojasi veido, kaulų, nervų sistemos anomalijos. Ilgą laiką vartojant alkoholį ir staiga jį nutraukus vystosi baltoji
Alkoholizmas – lėtinė, linkusi kartotis liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma, todėl dauguma gydytojų mano, kad blaivybės būtina laikytis visą gyvenimą. Taikoma individuali psichoterapija, visų pirma, padedama susidoroti su psichologiniais ir gyvenimo sunkumais, atsiradusiais dėl girtavimo. Teigiamai veikia relaksacinės technikos. Padedama pakeisti gyvenimo būdą, nes pernelyg didelis darbo krūvis, nesutarimai šeimoje skatina alkoholizmą.

Teigiamai veikia grupinė psichoterapija – grupėje pacientui sunkiau neigti savo ligą ar ją pateisinti. Kitų, negeriančių grupės narių, pavyzdys įkvepia vilties.

Efektyvios anoniminių alkoholikų draugijos, kuriose nariai dalijasi savo patirtimi, sprendžia problemas, padeda kitiems išsigydyti nuo alkoholizmo. Dirbama pagal 12 žingsnių programą. Naujokui paskiriamas globėjas (asmuo, ilgą laiką besilaikantis blaivybės).

Šeimos psichoterapijos metu bendraujama su visa šeima, sutuoktiniais. Svarbu išmokyti namiškius „išsiugdyti nepriklausomybę nuo ligonio”.

Medikamentinis gydymas paprastai skiriamas abstinencijos reiškiniams šalinti, patologiniam potraukiui slopinti. Gali būti skiriami trankviliantai, antidepresantai, neuroleptikai. Disulfiramas skiriamas blaivybei palaikyti, vartojant drauge su alkoholiu, atsiranda nemalonūs jutimai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, širdies plakimas, dusulys, kt. Galimos disulfiramo prailginto veikimo formos (esperalio) implantacijos po oda.

Profilaktika

Svarbu laiku atpažinti pirmuosius ligos požymius ir pasiūlyti pagalbą. Didelę įtaką turi visuomenės švietimas informacija žiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas paaugliams, kadangi kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu tikimybė.

Alkoholizmas

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiu

Alkoholis yra svaigi ir nuodinga medžiaga, žalojanti žmogaus psichiką ir somatiką.

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija.

Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs.

Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni. Jei nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ar socialinių problemų, o žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas alkoholizmas.

Potraukis alkoholiui – tai liga su aiškiais kriterijais. Ji nustatoma, jei yra nors 3 iš šių požymių:

– stiprus troškimas ar noras vartoti alkoholį,

– sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą (t.y., vartojimo pradžią, intensyvumą ir pabaigą),

– nustojus vartoti alkoholį atsiranda fiziologinė abstinencijos būsena, arba alkoholis vartojamas norint išvengti abstinencijos požymių,

– niekuo nesidomima, tėra tik vienas interesas – išgerti,

– alkoholis vartojamas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.

Susirūpinti reikia, jei padidėja dirglumas, agresyvumas, atsiranda depresijos požymių. Ypač atidūs turi būti tie žmonės, kurių giminės sirgo alkoholizmu. Įrodyta, kad tokiems žmonėms tikimybė susirgti padidėja keletą kartų. Nustatyta, kad genetinių veiksnių vaidmuo didesnis nei šeimos ar aplinkos.

Biologiniams alkoholikų palikuonims rizika susirgti alkoholizmu 4 kartus didesnė, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga.

Pagal genetinį paveldimumą liga skiriama į du tipus:

I tipo – labiau susijusi su socialine aplinka; suserga vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys, rečiau reiškiasi asocialus elgesys. Piktnaudžiaujama kitomis cheminėmis medžiagomis, nebūdinga agresija ir teisės pažeidimai.

II tipo – tarp giminių yra alkoholikų; suserga jaunesni nei 25 m. amžiaus asmenys, būdingas asocialus elgesys, agresyvumas, polinkis rizikuoti. Ligoniai ieško nuotykių, nevengia daryti žalos.

Piktnaudžiavimą alkoholiu gali sustabdyti diskomfortą keliančios fiziologinės reakcijos, būdingos ne tik atskiriems žmonėms, bet ir rasėms. Pavyzdžiui, „rytiečių raudonis“ – daugumai kiniečių nuo alkoholio išberia odą, prasideda tachikardija, sumažėja kraujospūdis, o alkoholizmu kiniečiai serga pakankamai retai.

Lėtinis alkoholizmas turi tokias stadijas:

I. Psichinės priklausomybės, kuriai būdinga:

– patologinis potraukis alkoholiui: jo reikia pakelti
nuotaikai, jaustis užtikrintai ir laisvai, atsipalaiduoti, palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis,

– sumažėję interesai – visas dėmesys sutelktas į alkoholį,

– padidėjusi tolerancija alkoholiui – norint apkvaisti reikia didesnės dozės nei anksčiau,

– kontrolės praradimas – pradėjus gerti sunku sustoti,

– vėmimo reflekso išnykimas,

– blakantai, palimsestai – laikini sąmonės pritemimai su daliniu atminties praradimu.

II. Fizinės priklausomybės, kuriai būdinga:

– alkoholio poreikis palaikyti pakitusią organizmo homeostazę,

– kompulsinis ( nenugalimas ) potraukis – tolygus alkiui ar troškuliui,

– abstinencijos arba pagirių sindromas – liguista būsena, praeinanti pavartojus alkoholio, pasireiškianti somatiniais, neurologiniais ir psichiniais sutrikimais.Būdinga astenija, dirglumas, nerimas, nemiga ar neramus miegas su košmarais, raumenų tremoras, drebulys, prakaitavimas, troškulys, apetito netekimas, galvos skausmas, širdies plakimas, nuotaikos pokyčiai,

– pakitęs girtumas – padidėjusi euforija, dirglumas, nerimas, agresija, polinkis į konfliktus.

– asmenybės pakitimai – paryškėja charakterio bruožai,

– somatiniai sutrikimai – padidėja kepenys, jos pradeda skaudėti, vystosi alkoholinė kardiomiopatija (

padidėja širdis, atsiranda tachikardija, dusulys ),

– seksualiniai sutrikimai – vyrams gali atsirasti impotencija, bet paprastai susilpnėja erekcija, pasitaiko priešlaikinė ejakuliacija,

– neprisitaikymas prie socialinės aplinkos – priklauso nuo santykių su šeima ir aplinkiniais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1503 žodžiai iš 3003 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.