Alkoholizmas2
5 (100%) 1 vote

Alkoholizmas2

11

Alkoholizmas

Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y ligos

reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra

organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš

susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku ( žinoma, jeigu

piknaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidas ), tačiau vienas

gurkšnis svaigalų gali sutrukdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir

vėl užplieksti ligą. Remisijos trukmė priklauso ne vien nuo išorinių

aplinkybių, bet ir nuo organizmo galėjimo prisitaikyti prie naujos vidinės

pusiausvyros būklės. Kuo remisija dažnesnė ir ilgiau trunka, tuo daugiau

vilčių, kad ligonis visai atsikratys alkoholio. Todėl remisija, kaip

ypatingą organizmo būseną, reikia paremti gydymu.

Moterų alkoholizmas praeityje buvo retas – daugiausia pasitaikydavo

tose šalyse, kur išplitusi vynuogininkystė. Praėjusio šimtmečio pabaigoje

Normandijoje praktinę gydytojai propogavo dirbtinį kūdikių maitinimą,

remdamiesi tuo, kad tenykštės moterys daug gėrė. Anglijoje, kur moteris jau

nuo seno turi teisę pasirodyti bare viena be vyro, alkoholikių tik per per

pus mažiau kaip alkoholikų.

Po antrojo pasaulinio karo visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse

užfiksuotas moterų alkoholizmo plitimas. Tyrinėjimų duomenimis, įvairiose

šalyse, ir srityse alkoholikų ir alkaholikių santykis yra 2,2 – 16,1.

Moterų iš viso alkoholikų skaičiaus yra maždaug 10%. Šis procentas

turi tendenciją didėti. Miestuose būklė blogesnė negu kaimuose. Be to,

nereikia užmiršti, kad oficialioji statistika netiksliai atspindi tikrąją

būklę. Moterų alkoholizmui, apie jį bus kalbama toliau, būdinga tai, kad

dauguma sergančiųjų neužregistruota.

Moterų alkoholizmo plėtimas siejamas su didėjančiu moters ekonominiu

ir moraliniu nepriklausomumu. Tai laikoma vienu iš emoncipatijos rezultatų.

Šiuolaikinėje visuomenėje namai, šeima jau neapsaugo moters nuo gyvenimo

sunkumų. Nurodomos ir šitokios priežastys: seksualiniai psichologiniai

nukrypimai, žemas socialinės ir intelektualinės moters statusas kapitalizmo

šalyse, nuolatinis emocinis stresas, asmeninio gyvenimo sunkumai ( ypač

šeimininės psichinės traumos ), socialinių ryšių nestabilumas, psichiniai

nukrypimai – neurozės, infantilumas, afektinis labilumas, labai svarbios

psichinės traumos, t.y. rūpesčiai ir sunkumai. Į alkoholizmą moterį įstumia

vyro ar kūdikio netekimas, konfliktai šeimoje , jos suirimas. Kadangi

moterų piknaudžiavimas alkoholiu daugiausia darosi pastebimas aplinkiniams

po 35 metų amžiaus, tai ankstesni asmenybės pakitimai, matyt, ne tokie

svarbūs, kaip vyrams. Gerokai jaunesnio amžiaus pasiekia piktnaudžiavimo

alkoholiu stadiją psichopatiškai ( isteriškai ) ir debilūs individai.

Be psichinių traumų ir emocinio streso, labai svarbus veiksnys –

alkoholio prieinamumas. Alkoholikės dažniausiai darbuojasi visuomeninio

maitinitmosi įstaigose, restotanuose, kavinėse, bufetuose, alaus baruose ir

kt.

Trečias veiksnys yra girtuoklis vyras arba bičiulis.

Ketvirtas veiksnys yra ligos, pirmiausia ginekologiniai navikai,

uždegimai, negimdinis neštumas – visa tai, dėl ko moteris praranda galimybę

tapti motina, džiaugtis šeimos laime, ir kas sukelia dvasinę krizę.

Dauguma tyrinėtojų mano, kad moterų alkoholizmo eiga piktybinė.

Dažniausiai taip ir yra, bet užfiksuota ir gerybinės eigos atvejų.

Moterų alkoholizmo eiga, atrodo, ir turėtų būti gerybinė. Žinoma, kad

moterų organizmas įvairiems kenksmingiems veiksniams atsparesnis negu

vyrų. Tai rodo epidemijų ir badmečių istorija. Vienodomis dvasinės ir

fizinės įtampos sąlygomis moters gyvenimo trukmė šiuolaikinėje visuomenėje

gerokai ilgesnė negu vyro. Todėl pražūtingas alkoholio poveikis moterims

gali atrodyti parodoksalus. Bet atidžiau panagrinėjus problemą, pasirodo

visai kitip.

Moters pakantumas alkoholiui priklauso nuo jos amžiaus. Aktyviausiu

gyvenimo laikotarpiu jis yra didesnis negu vyro. Vėliau pakantumas palengva

pradeda mažėti. Tai prasideda tuo laikotarpiu, kai ( tai rodo dauguma

tyrinėjimų ) alkoholikės įpranta nuolat vartoti alkoholį. Moteris įklimpsta

į alkolizmą sunkiu jos gyvenimo momentu. Vėliau ligonė geria dėl

silpnėjančio pakantumo alkoholiui, iš to galima padaryti neteisingą išvadą,

kad moterų pakantumas alkoholiu mažėja labai staigiai. Moters

priklausomumas nuo alkoholio formuojasi palyginti lėtai, ir nenugalimas

potraukis pastebimas tik tada, kai prasideda abstinencijos reiškiniai.

Moterų girtavimo laikotarpiai paprastai prasideda menstruacijų metu arba

sutrikus jų ciklui, dažnai sutampa su klimaksu ir kitų involiucijos požymių

atsiradimu organizme.

Sunku pasakyti, kada moteris pradeda išgeriamo alkoholio saiką, nes

jos šiaip jau alkoholio pakelia nedaug. Moterys ilgiau negu vyrai girtavimo

metu sugeba kontroliuoti situociją. Čia, matyt, lemia ta aplinkybė, kad

visuomenė visada smerkė moterų girtavimą.
Alkoholikės, bijodamos prarasti

situacijos kontrolę, geria dažniausiai pavieniui arba siaurame bendraminčių

būrelyje.

Moterų atminties užtemimo ir abstinencijos reiškiniai panašūs į vyrų.

Haliucinacijos bei delyras pasitaiko rečiau ir, kaip rodo tyrinėjimų

duomenys, greičiau pašalinami. Nuomonė, kad moterų alkoholizmo eiga yra

sunkesnė, matyt, paplito todėl, kad į gydytojų kontrolę pirmiausia pakliūva

alkoholikės su įsisenėjusia ligos forma. Greičiausai dėl šios priežasties

moterys alkoholikės dažniau negu vyrai serga skrandžio ir kepenų ligomis.

Alkoholikės greitai darosi atgrasios aplinkiniams. Tokios moterys

paprastai pastebimos iš tolo. Alkoholikės kratosi pareigų : šeimai, ramia

sąžine palieka vaikus be priežiūros arba stengiasi įtaisyti juos į vaikų

namus. Visuomenė dažnai būna priversta teismo tvarka atimti iš jų motinos

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 838 žodžiai iš 1662 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.