Alkoholizmas
Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y ligos
reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra
organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš
susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku ( žinoma, jeigu
piknaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidas ), tačiau vienas
gurkšnis svaigalų gali sutrukdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir
vėl užplieksti ligą. Remisijos trukmė priklauso ne vien nuo išorinių
aplinkybių, bet ir nuo organizmo galėjimo prisitaikyti prie naujos vidinės
pusiausvyros būklės. Kuo remisija dažnesnė ir ilgiau trunka, tuo daugiau
vilčių, kad ligonis visai atsikratys alkoholio. Todėl remisija, kaip
ypatingą organizmo būseną, reikia paremti gydymu.
Moterų alkoholizmas praeityje buvo retas – daugiausia pasitaikydavo
tose šalyse, kur išplitusi vynuogininkystė. Praėjusio šimtmečio pabaigoje
Normandijoje praktinę gydytojai propogavo dirbtinį kūdikių maitinimą,
remdamiesi tuo, kad tenykštės moterys daug gėrė. Anglijoje, kur moteris jau
nuo seno turi teisę pasirodyti bare viena be vyro, alkoholikių tik per per
pus mažiau kaip alkoholikų.
Po antrojo pasaulinio karo visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse
užfiksuotas moterų alkoholizmo plitimas. Tyrinėjimų duomenimis, įvairiose
šalyse, ir srityse alkoholikų ir alkaholikių santykis yra 2,2 – 16,1.
Moterų iš viso alkoholikų skaičiaus yra maždaug 10%. Šis procentas
turi tendenciją didėti. Miestuose būklė blogesnė negu kaimuose. Be to,
nereikia užmiršti, kad oficialioji statistika netiksliai atspindi tikrąją
būklę. Moterų alkoholizmui, apie jį bus kalbama toliau, būdinga tai, kad
dauguma sergančiųjų neužregistruota.
Moterų alkoholizmo plėtimas siejamas su didėjančiu moters ekonominiu
ir moraliniu nepriklausomumu. Tai laikoma vienu iš emoncipatijos rezultatų.
Šiuolaikinėje visuomenėje namai, šeima jau neapsaugo moters nuo gyvenimo
sunkumų. Nurodomos ir šitokios priežastys: seksualiniai psichologiniai
nukrypimai, žemas socialinės ir intelektualinės moters statusas kapitalizmo
šalyse, nuolatinis emocinis stresas, asmeninio gyvenimo sunkumai ( ypač
šeimininės psichinės traumos ), socialinių ryšių nestabilumas, psichiniai
nukrypimai – neurozės, infantilumas, afektinis labilumas, labai svarbios
psichinės traumos, t.y. rūpesčiai ir sunkumai. Į alkoholizmą moterį įstumia
vyro ar kūdikio netekimas, konfliktai šeimoje , jos suirimas. Kadangi
moterų piknaudžiavimas alkoholiu daugiausia darosi pastebimas aplinkiniams
po 35 metų amžiaus, tai ankstesni asmenybės pakitimai, matyt, ne tokie
svarbūs, kaip vyrams. Gerokai jaunesnio amžiaus pasiekia piktnaudžiavimo
alkoholiu stadiją psichopatiškai ( isteriškai ) ir debilūs individai.
Be psichinių traumų ir emocinio streso, labai svarbus veiksnys –
alkoholio prieinamumas. Alkoholikės dažniausiai darbuojasi visuomeninio
maitinitmosi įstaigose, restotanuose, kavinėse, bufetuose, alaus baruose ir
kt.
Trečias veiksnys yra girtuoklis vyras arba bičiulis.
Ketvirtas veiksnys yra ligos, pirmiausia ginekologiniai navikai,
uždegimai, negimdinis neštumas – visa tai, dėl ko moteris praranda galimybę
tapti motina, džiaugtis šeimos laime, ir kas sukelia dvasinę krizę.
Dauguma tyrinėtojų mano, kad moterų alkoholizmo eiga piktybinė.
Dažniausiai taip ir yra, bet užfiksuota ir gerybinės eigos atvejų.
Moterų alkoholizmo eiga, atrodo, ir turėtų būti gerybinė. Žinoma, kad
moterų organizmas įvairiems kenksmingiems veiksniams atsparesnis negu
vyrų. Tai rodo epidemijų ir badmečių istorija. Vienodomis dvasinės ir
fizinės įtampos sąlygomis moters gyvenimo trukmė šiuolaikinėje visuomenėje
gerokai ilgesnė negu vyro. Todėl pražūtingas alkoholio poveikis moterims
gali atrodyti parodoksalus. Bet atidžiau panagrinėjus problemą, pasirodo
visai kitip.
Moters pakantumas alkoholiui priklauso nuo jos amžiaus. Aktyviausiu
gyvenimo laikotarpiu jis yra didesnis negu vyro. Vėliau pakantumas palengva
pradeda mažėti. Tai prasideda tuo laikotarpiu, kai ( tai rodo dauguma
tyrinėjimų ) alkoholikės įpranta nuolat vartoti alkoholį. Moteris įklimpsta
į alkolizmą sunkiu jos gyvenimo momentu. Vėliau ligonė geria dėl
silpnėjančio pakantumo alkoholiui, iš to galima padaryti neteisingą išvadą,
kad moterų pakantumas alkoholiu mažėja labai staigiai. Moters
priklausomumas nuo alkoholio formuojasi palyginti lėtai, ir nenugalimas
potraukis pastebimas tik tada, kai prasideda abstinencijos reiškiniai.
Moterų girtavimo laikotarpiai paprastai prasideda menstruacijų metu arba
sutrikus jų ciklui, dažnai sutampa su klimaksu ir kitų involiucijos požymių
atsiradimu organizme.
Sunku pasakyti, kada moteris pradeda išgeriamo alkoholio saiką, nes
jos šiaip jau alkoholio pakelia nedaug. Moterys ilgiau negu vyrai girtavimo
metu sugeba kontroliuoti situociją. Čia, matyt, lemia ta aplinkybė, kad
visuomenė visada smerkė moterų girtavimą.
Alkoholikės, bijodamos prarasti
situacijos kontrolę, geria dažniausiai pavieniui arba siaurame bendraminčių
būrelyje.
Moterų atminties užtemimo ir abstinencijos reiškiniai panašūs į vyrų.
Haliucinacijos bei delyras pasitaiko rečiau ir, kaip rodo tyrinėjimų
duomenys, greičiau pašalinami. Nuomonė, kad moterų alkoholizmo eiga yra
sunkesnė, matyt, paplito todėl, kad į gydytojų kontrolę pirmiausia pakliūva
alkoholikės su įsisenėjusia ligos forma. Greičiausai dėl šios priežasties
moterys alkoholikės dažniau negu vyrai serga skrandžio ir kepenų ligomis.
Alkoholikės greitai darosi atgrasios aplinkiniams. Tokios moterys
paprastai pastebimos iš tolo. Alkoholikės kratosi pareigų : šeimai, ramia
sąžine palieka vaikus be priežiūros arba stengiasi įtaisyti juos į vaikų
namus. Visuomenė dažnai būna priversta teismo tvarka atimti iš jų motinos