Alternatyvų ekonominė analizė
5 (100%) 1 vote

Alternatyvų ekonominė analizė

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………. 3

1. Alternatyvų ekonominio įvertinimo tikslai………………………………………………….. 4

2. Pinigų srautų vertės kitimas laike……………………………………………………………. 6

3. Alternatyvų įvertinimo metodai……………………………………………………………… 9

3.1. Esamosios vertės metodas……………………………………………………………… 9

3.2. Vidutinės metinės vertės metodas……………………………………………………… 11

3.3. Būsimosios vertės metodas……………………………………………………………. 12

3.4. Vidinės pelno normos metodas………………………………………………………… 13

3.5. Atsipirkimo periodo metodas…………………………………………………………. 16

3.6. Naudos-kaštų santykio metodas……………………………………………………….. 18

3.7. Projekto balansas……………………………………………………………………… 20

4. Alternatyvos pasirinkimo priėmimo sprendimas……………………………………………. 23

4.1. Investicinių projektų grupės…………………………………………………………… 23

4.2. Projekto gyvavimo trukmės įvertinimas……………………………………………….. 24

4.3. Alternatyvų palyginimas, įvertinant pinigų srautų pokyčius…………………………… 26

4.4. Ribotos kapitalo įdėjimų apimties įvertinimas………………………………………… 27

5. Skaičiavimo pavyzdžiai……………………………………………………………………… 28

5.1. Projektas „Apšvietimo schemos pakeitimas komerciniame pastate“ …………………. 28

5.2. Stiklo degimo krosnies modernizavimas butelius gaminančioje įmonėje…………….. 32

5.3. Antrinis šilumos panaudojimas tekstilės pramonės įmonėje………………………….. 36

6. Hurvico metodas……………………………………………………………………..………. 43

Išvados……………………………………………………………………………………………… 44

Literatūra…………………………………………………………………………………………… 45

ĮVADAS

Vertinant atskirus investicinius projektus visuomet yra lyginamos tarpusavyje keletas alternatyvų. Norint nustatyti, kuri iš jų yra naudingiausia konkrečiai įmonei ar valstybei, reikia atlikti turimų alternatyvų ekonominę analizę.

Alternatyvų realizavimas tęsiasi bei rezultatai reiškiasi ilgiau nei vienerius metus, šis laikotarpis gali apimti keletą ar keliolika metų. Įprasta, kad numatomos alternatyvių investicinių projektų pajamos bei išlaidos per visą projekto gyvavimo ciklą yra nustatomos per šių alternatyvų projektuojamus pinigų srautus. Kadangi pinigų vertė apibrėžtai kinta laike, atliekant alternatyvių investicinių projektų ekonominę analizę, būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet taip pat reikia įvertinti laiko momentus, kuriais yra gaunamos projekto pajamos arba patiriamos išlaidos.

Alternatyvų ekonominėje analizėje yra taikoma keletas metodų, tokių kaip esamosios vertės, būsimosios vertės, vidutinės metinės vertės, vidinės pelno normos, atsipirkimo periodo, naudos-kaštų santykio ir kiti metodai. Šiame kursiniame projekte šie metodai bus detaliau išnagrinėti, parodyti jų privalumai bei trūkumai.Darbe taip pat analizuojamas vienas iš racionalių sprendimų išrinkimo metodų – Hurvico taisyklė.

1. ALTERNATYVŲ EKONOMINIO ĮVERTINIMO TIKSLAI

Ekonominis įvertinimas – tai racionalus būdas pasirinkti sprendimą. Kiekviena komercinė organizacija privalo mokėti nustatyti perspektyvias investavimo kryptis, kad, sukaupusi pinigų investicijoms, galėtų teisingai pasirinkti projektą finansavimui.

Ekonominis įvertinimas įgalina pasirinkti sprendimą, remiantis ūkinės-finansinės naudos matais kaip kiekvieno projekto vertės rodikliais.

Galima išskirti tokius inžinerinių projektų ekonominio įvertinimo tikslus:

(a) nuspręsti, kurioms investicijoms yra geriausia naudoti organizacijos pinigus;

(b) užtikrinti, kad iš investicijų bus gautas optimalus pelnas;

(c) garantuoti, kad projekto bei visos organizacijos rizika bus minimali;

(d) padėti pagrindus tolesnei kiekvienos investicijos panaudojimo analizei.

Ekonominio įvertinimo metu yra:

(a) sukuriama kiekvieno inžinerinio projekto finansinės bei ekonominės naudos įvertinimo sistema;

(b) identifikuojamas kiekvieno projekto rizikos laipsnis ir galimi netikėtumai;

(c) nustatomos laukiamos pajamos ir išlaidos.

Organizacijos vadovybei renkantis projektą iš eilės alternatyvių, visuomet yra pasinaudojama ekonominio įvertinimo rezultatais.

Ekonominis įvertinimas padeda įmonių vadovams priimti teisingus sprendimus. Ekonominio įvertinimo pasėkoje ne tik priimamas sprendimas, įgyvendinti projektą ar ne, bet taip pat
nustatomas įgyvendintinų inžinerinių projektų eiliškumas pasirinktų prioritetų pagrindais.

2. PINIGŲ SRAUTŲ VERTĖS KITIMAS LAIKE

Pinigų laiko vertės sąvoka grindžiama prielaida, kad žmonės pirmenybę teikia vartojimui laiko atžvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negu tas pačias prekes ateityje. Pinigus taip pat galima laikyti prekėmis. Tuomet pinigų laiko vertę apibrėšime tokiu būdu: litas, gautas šiandien, yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje.

Tai yra visai suprantama, kadangi šiandien turimą litą galime investuoti ir uždirbti pelną. Be to, ateities lito vertę mažina infliacija. Vadinasi, kuo litas labiau nutolęs ateityje, tuo mažiau jis vertingesnis.

Turimų pinigų vertės perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui vadinamas kaupimu, o būsimosios vertės perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui – diskontavimu. Pabandykime tai išreikšti matematiškai. Visų pirma, nustatykime būsimąją pinigų vertę, t.y. kiek litas, turimas šiandien, bus vertas ateityje esant konkrečiam palūkanų normos lygiui.

Būsimoji pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

čia: FV – būsimoji investicijos vertė po n periodų (metų);

PV – dabartinė vertė (pradinė pinigų suma);

i – palūkanų norma;

n – palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius.

Reikia pastebėti, kad kuo didesnis palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius, tuo didesnė būsimoji pradinės sumos vertė.

Dabartinės pinigų sumos skaičiavimas, žinant būsimąją vertę, yra atvirkščias ką tik aprašytajam atvejui ir yra vadinamas diskontavimu arba diskontu. Tokiu būdu siekiama nustatyti, kiek yra verta būsima pinigų suma šiandien.

Dabartinė pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Pinigų vertės kitimą patogu vaizduoti lenteline forma, t.y. grafiškai.

Tarkime, kad mes norime nustatyti, kokia pinigų suma yra ekvivalentiška tokiems pinigų srautams (kai palūkanų norma i = 12 %):

· 80000 LTL 2-ų ir 3-ių metų gale;

· 500000 LTL 5-ų metų gale.

Tokį mokėjimą galima schematiškai pavaizduoti lentelėje:

P1 =80000 ´ (P/A 12,2) ´ (P/F 12,1) = 80000 ´ 1,609 ´ 0,8929 = 114934,09 LTL

P2 =500000 ´ (P/F 12,5) = 500000 ´ 0,5674 = 283700 LTL

P3 = P1 + P2 = 398634,09 LTL

3. ALTERNATYVŲ ĮVERTINIMO METODAI

3.1. ESAMOSIOS VERTĖS METODAS

Esamosios vertės metodas (Present Value – angl.) – yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų alternatyvų ekonominio įvertinimo metodų. Taikant šį metodą, visi tam tikro alternatyvaus investicinio projekto būsimieji pinigų srautai perskaičiuojami į į ekvivalentišką pinigų kiekį dabartiniu laiko momentu. Tokios operacijos atlikimas išryškina vieno alternatyvaus projekto pranašumą prieš kitą alternatyvą.

Pasirenkamas tas alternatyvus investicinis projektas, kurio esamoji vertė yra didžiausia, kai visi kiti veiksniai pastovūs.

Taikant šį metodą, kiekvienai alternatyvai apskaičiuojama esamoji vertė, diskontuojant visus laukiamus iš šio investicnio projekto pinigų srautus. Jeigu visi pinigų srautai yra diskretiški dydžiai CFt, o diskonto norma periodu t yra k, tuomet esamoji vertė randama pagal tokią formulę:

Reikia pažymėti, kad, taikant šį metodą, yra remiamasi prielaida, jog bet kurios lėšos, gaunamos iš investicinio projekto, yra tuoj pat reinvestuojamos su palūkanų norma, kuri savo dydžiu yra lygi diskonto normai, kuri naudojama esamosios vertės apskaičiavimui.

Esamosios vertės metodą pailiustruosime konkrečiu pavyzdžiu.

PAVYZDYS

Tarkime, kad įmonė sprendžia, kokį iš dviejų šildymo katilų pasirinkti. Yra žinomi tokie šių alternatyvų duomenys:

ŠILDYMO KATILAS A ŠILDYMO KATILAS B

Šildymo katilo kaina, LTL 4500 5500

Metinės eksploatavimo išlaidos, LTL 1100 900

Likvidacinė vertė, LTL 450 700

Tarnavimo laikas, metais 3 3

Jeigu diskonto norma yra lygi 15 %, kiekvieno iš šių šildymo katilų kaštų esamoji vertė bus lygi:

Kadangi šildymo katilo A kaštai yra mažesni nei katilo B, reikia pasirinkti katilą A.

Pažymėtina, kad šio metodo taikymas duos teisingą rezultatą tik tais atvejais, kuomet lyginamų alternatyvių investicinių projektų gyvavimo trukmės yra vienodos. Priešingu atveju, pagal esamosios vertės kriterijų bus parenkama ta alternatyva, kurios gyvavimo trukmė bus mažiausia.

3.2. VIDUTINĖS METINĖS VERTĖS METODAS

Naudojant vidutinės metinės vertės metodą (Uniforma annual value – angl.), visi su investiciniu projektu susiję pinigų srautai yra transformuojami į ekvivalentinę metinę vertę, kurios dydis kiekvienais metais yra vienodas.

Jeigu pinigų srautai kiekvieno periodo t pabaigoje yra CFt, diskonto norma per periodą yra k, tai vidutinė metinė vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Taikant šį metodą, pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos alternatyvos vidutinė metinė vertė, diskontuojant visus projektų pinigų srautus to paties dydžio diskonto norma. Tuomet alternatyvos išdėstomos vidutinės metinės vertės mažėjimo tvarka. Esant kitiems veiksniams vienodiems, parenkamas tas projektas, kurio metinė vidutinė vertė yra didžiausia.

Pagrindinis šio metodo privalumas yra tai, kad jis leidžia tiesiogiai palyginti projektus, turinčius skirtingą gyvavimo trukmę, kadangi vidutinė metinė vertė apskaičiuojama per visą projekto gyvavimo
ustatytkite, kokia bus investicijos į naujus įrengimus vidutinė metinė vertė, jei įrengimai kainuoja 15000 LTL, jų tarnavimo laikas 6 metai, metinės eksploatavimo išlaidos kiekvienų metų pabaigoje sudarys 5000 LTL, likvidacinė vertė šeštų metų pabaigoje bus lygi 2000 LTL, o diskonto norma lygi 12 %.

Taikant šį metodą, reikia nepamiršti, kad čia taip pat remiamasi prielaida, kad visos iš investicinio projekto gaunamos lėšos tuoj pat yra reinvestuojamos su palūkanų norma, lygia skaičiavimuose taikomai diskonto normai.

3.3. BŪSIMOSIOS VERTĖS METODAS

Palyginant investicinių projektų alternatyvas būsimosios vertės metodu (Future Value – angl.), apskaičiuojamas ekvivalentiškas pinigų srauto dydis tam tikru laiko momentu ateityje. Investicinio projekto būsimoji vertė po n metų nuo dabartinio momento, kai diskonto norma k, apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Pinigų srautų būsimąją vertę galima nustatyti ir kitu būdu. Šiuo atveju visų pirma yra nustatoma investicinio projekto esamoji pinigų srautų vertė, o po to surandamas ekvivalentiškas jai dydis po n metų nuo dabartinio momento. Tuomet pinigų srautų būsimoji vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Taigi būsimoji vertė yra lygi esamajai vertei, padaugintai iš koeficiento. Vadinasi, kai k ir n nesikeičia, lygindami alternatyvius investicinius projektus tiek esamosios vertės, tiek būsimosios vertės metodais, gausime tuos pačius rezultatus.

3.4. VIDINĖS PELNO NORMOS METODAS

Alternatyvių investicinių projektų įvertinimui ir palyginimui taikant vidinės pelno normos metodą (Internal Rate of Return – angl.), randama projekto pelno norma, prie kurios visų iš projekto gaunamų pinigų srautų esamoji vertė yra lygi nuliui. Tokia vidinės pelno normos reikšmė tenkina tokią lygybę:

čia: CFt – pinigų srautai kiekvieno periodo t pabaigoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1465 žodžiai iš 4861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.