Alytaus Panemunės vidurinė mokykla
Alytaus ,,Laisvės angelas”
Sudarė 11h1 klasės mokinys
Aringas Janulevičius
2 0 0 4
Laisvės Angelo gimimas
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetis iš
pagrindų
pakeitė ekonominį ir kultūrinį Alytaus gyvenimą.
Tuo metu intensyvus alytiškių gyvenimas jau buvo persikėlęs iš
pirmojo Alytaus, ženkliau reikšdamasis suvalkinės miesto pusės senamiesčio
ribose.Čia kilo svarbesnieji visuomeniniai pastatai kūrėsi mokymo įstaigos,
glaudėsi poilsio ir sporto bazės.,,Dzūkų” stadione esančios teniso,
krepšinio ir futbolo aikštelės traukė sportininkus, prie Nemuno įrengtos
maudyklos viliojo atvykusius Alytun poilsiautojus, lankytojų laukė centrą
supantys du dideli parkai.
1929 metais, žengus į antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, iškilo
mūsų žemiečio skulptoriaus A.Aleksandravičiaus sukurtas ,,Angelo”(dar
žinomas ,,Laisvės”, ,,Laisvės angelo” ir ,,Nikės” vardais) paminklas,
skirtas žuvusių už Lietuvą atminimui.
Grakštaus paminklo, siekusio net trylika metrų, postamente buvo
įmontuotos metalinės lentos.Bareljefuose autorius pavaizdavo lietuvių
tautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininku
A.Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą.Juose
išsakytos mintys, tik pabrėžė skulptūroje įkūnytą paminklo idėją: atsisukęs
į Kauną, tuometinę sostinę, ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, ,,Angelas”
kvietė lietuvių tautą Tėvynės sargybon.Kitoje rankoje laikomas gėlių
vainikas išreiškė pagarbą kritusiems karžygiams.Visą fasadinę postamento
dalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai.
Paruošiamuosius darbus, vykdytus Alytaus kareivinėse,
A.Aleksandravičiui padėjo atlikti II Ulonų pulko amatininkai ir kalvis.Buvo
sutvarkyta paminklo aplinka: aikštė ir gretima gatvelė, išgrįstos tašytais
akmenimis, aikštės kampuose iškilo keturi stiebai vėliavoms.Alytaus
visuomenei ,,Laisvės angelo” statyba kainavo beveik 15 tūkstančių litų.
Paminklas atidengtas 1929 metais spalio 27 – osios pusiaudienį.
,,Laisvės angelas” gražiai užpildė tarp parkų likusią erdvę ir
aikštė tapo tikru miesto pasididžiavimu.
Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui skirtas paminklas buvo
lankomas vietinių gyventojų ir miesto svečių, todėl buvo rūpinamasi
aplinkos ir greta esančių poilsio zonų priežiūra.
Alytaus aukštesnioji miškų mokykla, pradėjusi tvarkyti tarp
Birutės,Pulko,Dariaus ir Girėno gatvių įsiterpusį natūralų pušynėlį, po
kelerių metų pavertė reto grožio, visoje respublikoje garsiu K.Petrausku
parku. Vėliau alytiškiai pakrikštijo jį miesto sodu.
Kūrėjas
XX a. pradžioje lietuvių skulptūroje produktyviai reiškėsi menininkas
A.Aleksandravičius.Gimė skulptorius 1885 metais gruodžio 3 dieną Alytaus
rajone, Gluosninkų kaime.
1914 – 1918 metai – gana vaisingas kūrybinis laikotarpis.Per tą laiką
skulptorius sukūrė daugiau kaip 30 bareljefų.Daug darbų vėliau buvo
eksponuojama parodose.
A. Aleksandravičiaus kūrybinis braižas susiformavo Vakarų dailės
mokyklų ir vietinių skulptūros tradicijų sąveikoje ir išreiškė
būdingiausias XX a. pradžios skulptūroje vyravusias tendencijas.Kūryboje
persipynė klasikiniam realizmui ir natūralizmui charakteringa stilistika.
Geriausi skulptoriaus darbai yra žuvę, tačiau dalis kūrinių dabar
atstatomi ir vėl sugrįžta į senąsias savo vietas.Naujam gyvenimui keliasi
ir Alytaus mieste 1929 – 1951 metais stovėjusi plastiška ,,Laisvės”
skulptūra.
Lemties ženklas
Parko aikštės, per keletą metų spėjusios prigyti alytiškių širdyse,
rimtį suardė 1934 – ieji metai.Smarkiam pavasariniam žaibui pataikius į
žaibolaidžiu neapsaugotą paminklą, išilgai skilusi skulptūra atitrūko nuo
pagrindo ir nukrito, subyrėdama į smulkiausius gabalėlius. Išliko
nesudužusi tik apatinė jos dalis.
Miesto vadovybė ir visuomenė ėmė rūpintis paminklo atkūrimu.Užsakymas
vėl buvo duotas tam pačiam skulptoriui.
Naujai sukurtas ,,Laivės angelas” nedaug skyrėsi nuo pirmojo
A.Aleksandravičiaus darbo.Kiek ryškiau į akis krito nauja skulptūrai
liedinti panaudota medžiaga – vietoj gipso autorius pasirinko betoną. Nauja
buvo ir tai, jog atkurtasis ,,Angelas” pasisuko daugiau į rytus, Vilniaus