Amerikietiškosios ir japoniškosios vadybos palyginimas
5 (100%) 1 vote

Amerikietiškosios ir japoniškosios vadybos palyginimas

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………….. 3 psl.

2. Japonijos vadybinis fenomenas……………………………………………………………… 4 psl.

2. 1. “Vyresnis – jaunesnis” …………………………………………………………………….4 psl.

2.2. Japonų charakteriai ir japonams būdingi bruožai…………………………………… …… 4 psl.

2.3. Japonijos firmų organizavimas………………………………………………………… .. 5 psl.

2.4. Sprendimų priėmimas Japonijos firmose……………………………………………….. . 7 psl.

2.5. Partnerystė………………………………………………………………………………… 7 psl.

2.6. Kompanijos filosofija……………………………………………………………………… 7 psl.

2.7. Darbo apmokėjimas………………………………………………………………………. 8 psl.

2.8. Kaikurios verslo ypatybės ………………………………………………………………. 10 psl.

2.9. Apie japonų moterų užimtumą ………………………………………………………… . 11 psl.

3. Amerikos vadybinis tenomenas …………………………………………………………… …12 psl.

3.1. “Laikas – pinigai” ……………………………………………………………………….. 12 psl.

3.2. “Jokių asmeniškumų” …………………………………………………………………… 12 psl.

3.3. Darbas kaip padėties visuomenėje simbolis ……………………………………………. .12 psl.

3.4. Amerikietiškasis laisvumas ………………………………………………………………13 psl.

3.5. Ūkinės veiklos stilius priklauso nuo įmonės dydžio ……………………………………. 14 psl.

3.6. Lygių teisių pataisa JAV konstitucijoje ………………………………………………… . 15 psl.

3.7. Dirbančios moterys. Dirbančios mamos ………………………………………………. . 15 psl.

3.8. Svarbiausi amerikiečių verslo bruožai …………………………………………………. 16 psl.

4. W.Ouchi teorija Z ……………………………………………………………………………. 17 psl.

4.1.W. Ouchi Z tipo organizacija ………………………………………………………………20 psl.

5. Išvados ………………………………………………………………………………………… 23 psl.

6. Naudota literatūra ……………………………………………………………………………… 25 psl.

Įvadas

Daugumai Lietuvos gyventojų Japonijos vardas asocijuojasi su žodžiais samurajus, karate, dziudo, kamikadzė ir kitais, kurie sukuria labai karingos ir paslaptingos šalies įvaizdį. Per pastaruosius XX a. dešimtmečius Japonija išsiskyrė naujausiomis technologijomis, nepaprastai greitais plėlotės tempais ir ypatingai aukštu gyvenimo lygiu. Japonijos ūkio spartų augimą lėmė ir tebelemia palankiai susiklosčiusių visa aplinkybių ir veiksnių sistema. Iš jų svarbiausiais reikėtų laikyti ūkio struktūrą ir valdymą, valstybės politiką, žmonių darbštumą ir požiūrį. (Kai japonas dirba, jis dirba iš tikrųjų ir jam aplinkinis pasaulis nustoja egzistavęs. Darbas ir darbo aplinka apgalvoti iki smulkmenų.)

Japonijos ekonomikos pasiekimai privertė Vakarų valstybes visapusiškai išnagrineti jų priežastis ir, kaip parodė rezultatai, viena iš šių priežasčių yra unikali vadyba. Antra vertus, analizuoti buvo patogu, nes iki aštuntojo dešimtmečio japoniškoji vadyba buvo autonominė sistema, beveik nesusieta su vakarietiškosios vadybos koncepcijomis ir teorijomis.

Taigi norint geriau suprasti japoniškosios vadybos specifinius bruožus, būtina apibūdinti kai kurias japanų nacionalines pasaulėžiūros, kultūros, būdo charakteristikas, įtakojančias organizacijų valdymo procesus.

Mano tikslas rašant šį referatą bus geriau suprasti ir kuo išsamiau aptarti aukščiau išvardintus Japonijos specifinius bruožus. Juos palyginti su amerikietiškaisiais bruožais. O taip pat apžvelgi Willaim‘o Ouchi sukurtą „Z teoriją“, kuri dabartiniame moksle ir praktikoje išgyvena pakilimo ir pripažinimo laikotarpį.

2. Japonijos vadybinis fenomenas

2.1. „Vyresnis-jaunesnis“

Nuo senųjų laikų Japonijoje visose veiklos sferose ypatingą vaidmenį vaidina šeima ir artimų žmonių grupės. Susiformavusi nepakeičiama nuomonė, kad individo sėkmė visiškai priklauso nuo grupės sėkmės, vienas, nors ir labai gabus žmogus, daug pasiekti negali. Todėl dirbant ir gyvenant grupėse, atskiras žmogus privalo slopinti savo individualybę, pritaikyti asmeninius gabumus grupės siekiams ir tikslams įgyvendinti. Grupės garbė, jos prestižas svarbiau už asmeninę garbę – jeigu gerą vardą turės grupė, tai gerai bus charakterizuojamas ir kiekvienas jos narys. Todėl japonai įpratę netgi aukotis dėl bendrų grupinių reikalų, nekreipti dėmesio, kad dėl to kenčia asmeninis gyvenimas. Ryškiausias pavyzdys – kamikadzės, savižudžiai, aukojantys gyvybę dėl savo šalies garbės. Varžytis, konkuruoti taip pat turi grupės, o ne
atskiri asmenys. Asmeninė konkurencija pripažįstama tik sporte, o naujausiais laikais – dar ir moksle.

Šeimose ir visuomenėje reiškiama visapusiška pagarba vyresniesiems. Visose srityse ryškiai išreikšta vertikali hierarchija „vyresnis-jaunesnis“, „senelis-tėvas-sūnus“ ir pan. Kadangi tėvas šeimoje yra jos galva, vadas, tai grupėje, lygiai kaip šeimoje tėvas, yra gerbiamas jos lyderis, vadovas. Dėl to japonų gyvenime, tarpusavio santykiuose labai didelę reikšmę turi rangai, užimamos pareigos. Kiekvienas japonas stengiasi tapti kokiu nors vadu, toks siekis yra natūralus noras pakeisti savo socialinį statusą, tapti reikšmingesniu, labiau gerbiamu.

Vyresniųjų garbinimo papročiai per ilgus metus suformavo ir kitą reiškinį, vadinamą „dviejų veidų filosofija”. Akivaizdu, kad ne kiekvienas vyresnis yra gudresnis ar gabesnis už kitą jaunesnį. Todėl būtinybė garbinti vyresnius iššaukia jaunesniems objektyvų vidinio pasipriešinimo jausmą, pranašumo jausmą. Deja, ne kiekvienas jaunesnis yra pranašesnis už kitą vyresnį ir tik įsivaizduoja esąs pranašesnis. Tačiau ar iš tikrųjų būdamas pranašesnis, ar tik įsvaizduodamas tokiu esąs, nei vienas japonas to viešai nedemonstruoja. Atvirkščiai – visur demonstruojamas nuolankumas, visiška tolerancija. Todėl praktiškai kiekvienas japanas yra dviveidis – išoriškai nuolankus, o viduje jaučiantis pranašumą (ne visuomet pelnytą) prieš kitus.

2.2. Japonų charakteriai ir japonams būdingi bruožai

Japonai – labai darbšti tauta. Šį bruožą išugdė sudėtingos gamtinės sąlygos, kuriose formavosi japonų tauta. Kiekvieną darbą japonai stengiasi padaryti gerai, jį visiškai pabaigti. Kol darbas nepadarytas galutinai, japoną kamuoją nepasitenkinimo jausmas, o užbaigus – džiaugsmas ir savo svarbos supratimas.

Gamtinės sąlygos, labai riboti ištekliai išugdė dar vieną bruožą – taupumą. Japonijoje viskas, pradedant maisto produktais, baigiant energetiniais resursais, naudojama laba taupiai, apskaičiuojant pačius naudingiausius variantus.

Japonai – labai išdidūs ir ambicingi. Susiformuoti tokiam charakteriui didžiausią įtaką turėjo feodalinių kunigaikštysčių tarpusavio kovos ir nuolatinis noras nepasiduoti priešininkui, iki galo kovoti, o pralaimint – išdidžiai, su pakelta galva sutikti likimą. Ambicijas derinant su jau minėtu nuolankumu, išsivystė unikalus, niekur kitur nesutinkamas charakteris. Prie ambicingumo, išdidumo derinas toks bruožas, kaip gero vardo išsaugojimas. Japonijoje žmogus, vienaip ar kitaip praradęs gerą vardą, įsipainiojęs į kokią nors nešvarią istoriją, visam gyvenimui pasmerktas būt antraeiliu bet kurioje gyvenimo ir veiklos srityje.

Japonų santykiuose ypač svarbu tarpusavio pasitikėjimas. Žmogui, kuriuo japonas pasitiki, galima tikėtis paramos bet kokiu sudėtingiausiu atveju. Tačiau įgyti japono pasitikėjimą nėra paprasta. Niekada japonai nepasitiki žmogumi, kol jo nepažįsta visapusiškai. Pažintyse japonai pirmojo įspūdžio nepripažįsta.

Japonijoje labia jautriai laikomasi visuomenėje priimtų gyvenimo ir santykių normų. Etiketo nesilaikymas – nesuprantamas dalykas. Ypatingai atsakingai laikomasi duoto žodžio. Japonai visuose reikaluose pabrėžtinai mandagūs, europiečiams ar amerikiečiams netgi kartais atrodo perdaug formaliai mandagūs. Šie bruožai išsivystė daugiavaikėse japonų šeimose, kur nuolat buvo skiepijama duoto žodžio svarba ir mandagi elgsena.

Skirtingai nuo žmonių pažinimo reikalų, kituose dalykuose (pvz., – vertindami kultūros vertybes) japonai gana emocingi, dažnai vertina reiškinius pirmojo įspūdžio įtakoje. Būtina pabrėžti, kad tai vyskta labai nuoširdžiai, natūraliai. Beje, nuoširdumas taip pat gana svarbus japonų charakterio bruožas.

Ypatinga vieta japonų gyvenime skirta grožiui. Estetika buityje ir veikloje – nuolatinė kiekvieno japono palydovė. Sakoma, kad patraukį grožiui senoveje japonams suformavo pati gamta, labai savotiškas Japonijos gamtos fenomenas. Japoniškoji ikebana – bandymas atkartoti gamtos grožį, arbatos gaminimo ir gėrimo ceremonija – sugebėjimas jausti estetinį pasitenkinimą kasdieninės buities procedūrose.

2.3. Japonijos firmų organizavimas

Japonijos firmų organizavime, jų vadyboje apibūdinti kultūros ir būdo bruožai tiesiogiai įtakoja daugelį procesų.

Grupinio gyvenimo fenomenas sąlygoja visiško atsidavimo firmai ir jos reikalams sampratą. Daugeliui japanų svarbiau ne profesija, pareigos, t.y. „ką dirbi“, kokį darbą dirbdamas užsidirbi pajamas, o „kur dirbi“, kokioje kompanijoje, firmoje gauni šias pajamas. Tokios filosofijos pagrindu susiformuoja organizacijos-klanai, kurių darbuotojai pasiryžę atiduoti visas jėgas, kad jos klestėtų, tobulėtų užkariautų vis naujas pozicijas.

Viena iš labai svarbių organizacijų-klanų funkcionavimo charakteristikų yra darbuotojų įdarbinimas (samda) visam gyvenimui. Tokios samdos logika – ne tik klano filosofija: patyrimas paradė, kad ilgą laiką dirbdami vienoje komandoje darbuotojai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, esant reikalui, gali pakeisti vienas kitą, jaučiamas veiklos stabilumas, atsiranda pasitikėjimas.

Įdarbinimo visam gyvenimui tvarka sąlygoja dvi labai svarbias Japonijos kompanijų organizacines ypatybes – unikalią darbo apmokėjimo sistemą ir perėjimo iš žemesnių pareigų į
(karjeros) organizavimą.

Darbo apmokėjimas organizuojamas vadovaujantis darbo stažo principu. Priimant į darbą, nustatomas pirminis atlyginimo dydis, o po to jis periodiškai didinamas netgi tais atvejais, kai darbuotojas lieka tose pačiose pareigose, t.y. nekyla karjeros laiptais. Taip tvarkant darbo apmokėjimo reikalus, labai svarbu įsidarbinant gauti kiek įmanoma didesnį pirminį atlyginimą, nes pagal jį ateityje bus keliamas tolesnis atlyginimas. Taip pat visiškai akivaizdu, kad tokia darbo apmokėjimo sistema riboja perėjimo iš vienos kompanijos į kitą galimybes – naujoje darbovietėje darbuotojui atlyginimas bus skiriamas kaip pirminis, kai senojoje darbovietėje jis jau turėjo vienokį ar kitokį darbo stažą ir gaudavo stažo sąlygojamą didesnį atlyginimą.

Perėjimas iš žemesnių pareigų į aukstesnes taip pat priklauso nuo darbo kompanijoje trukmės. Gerai užsirekomendavęs darbuotojas periodiškai pakyla į vienu laipteliu aukštesnes pareigas. Peršokti keleto laiptelių praktiškai nėra galimybių. Todėl Japonijos firmose aukštesniojo lygio vadovai dažniausiai yra vyresnio amžiaus darbuotojai. Tokiu būdu intuityviai išreiškiama japoniška tradicija – šeimos tėvas, vadas yra vyresnis, jam rodoma visokeriopa pagarba. Galimybė tik žingsnis po žingsnio kilti karjeros laiptais taip pat riboja perėjimą iš vienos firmos į kitą.

Kompanijų formavimas organizacijų-klanų principu negreta teigiamų savybių turi ir neigiamų bruožų. Ribojant perėjimo iš firmos į firmą galimybes, beveik neįmanoma priimti į geras pareigas, mokant gerą atlyginimą jaunų talentingų darbuotojų: jie pirmiausia turi būti priimami į žemiausias pareigas. Vadovų karjeroje vėlgi gana svarbų vaidmenį vaidina ne gabumai, o tarnybos trukmė. Todėl kai kuriose firmose dirba vadovai-vidutiniokai, perėję visus karjeros laiptelius, o jauni, gabūs vadybos specialistai turi tenkintis referentų, patarėjų, padėjėjų pareigomis.

Grupiniais principais Japonijos firmose vadovaujamasi sudarant organizacines struktūras. Kiekvienas padalinys – tai daugiau ar mažiau uždara grupė, kurios statusas gana tiksliai apibrėžtas, funkcijos, teisės ir atsakomybė reglamentuotos. Kaip taisyklė, nustatoma ne asmeninė, o grupinė atsakomybė. TodėI Japonijos kompanijose prigijo samprat “žmonės dėžutėse”, kiekvienas padalinys, – tai atskira “dėžutė”, kuriose dirbantiems žmonėms akivaizdu, kad jie yra komanda, o ne šiaip koks nors nekonsoliduotas sambūris.

Integruojantis dviems japonų bruožams – 1) pradėtas darbas būtinai turi būti baigtas bei atliktas kokybiškai ir 2) sėkmingiau viską galima padaryti veikiant grupėje, – susiformavo labai savita veiklos kokybės samprata. Japonijos firmose už visus kokybės rodiklius atsako grupės, asmeninės atsakomybės praktiškai nėra. Antra vertus, atskiram darbuotojui net nekyla minčių, kad gali būti kitaip, kad galima suabejoti savo grupės draugo kompetencija ar sąžiningumu, atliekant jam pavestą darbą.

2.4. Sprendimų priėmimas Japonijos firmose

Dar viena grupinės veiklos sfera ypač svarbi Japonijos firmų gyvenime – sprendimų parengimas ir priėmimas. Rengiant sprendimus, labai dažnai naudojamas „siūlymų iš apačios“ metodas, kuomet, suformulavus uždavinį, galimus sprendimo variantus siūlo visuose hierarchiniuose lygmenyse dirbantys darbuotojai, pradedant pačiais žemiausiais.Vyksta grupinis tarimasis, pozicijų derinimas ir pan. Kaip taisyklė, sprendimas priimamams konsensuso būdu, net aukščiausio lygio vadovai gana retai priima asmeninius vienvaldiškus sprendimus. Todėl Japonijos firmose sprendimas ilgai rengiamas, bet jį priėmus, greitai vykdomas. Būtent tokį sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo būdą japonai vadina “konsensuso jėga”.

2.5. Partnerystė

Pasitikėjimas partneriais Japonijoje turi ypatingą, reikšmę. Japonų firmos gana konservatyviai reaguoja į naują partnerystę, tapti firmos partneriu nėra paprasta. Japonų biznieriams nepakanka, kad už naująjį partnerį laiduoja žinomi kolegos, tarpininkauja garsios firmos. Jie būtinai turi artimai, „akis į akį“ susipažinti su partneriais, juos perprast, įsitikinti solidumu ir pan. Apie galimus partnerius analizuojama informacija, naudojami netgi tokie įdomūs būdai, kaip išgėrinėjimai, banketai ir pan. Japonų manymu, tik neblaivus partneris tampa nuoširdžiu, nesuvaržytu ir todėl tokioje būsenoje apie jį galima daug sužinoti. Tai neįprasta europiečiams ir ypač amerikiečiams, todėl kartais japonų firmos santykiuose su jais praranda kontraktus.

2.6. Kompanijos filosofija

Ypač didelį dėmesį japonų firmos skiria kompanijos filosofijos, dvasios formavimui, organizacijos-klano principų skiepijimui. Stambesnės kompanijos netgi turi savo struktūrose specialius padalinius, kurie vykdo šias funkcijas, sugalvoja ir įgyvendina ritualus, puoselėja senas ir diegia naujas tradicijas, ugdo ypatingus firmos veiklos principus.

Štai kaip daroma „Matsushita Denki“ firmoje. Ten penkių dienų darbo savaitė, bet šeštadieniais visi darbininkai ir tarnautojai su žmonomis ir vaikais kviečiami atvykti į įmonę ir ten dalyvauti vieno ar dviejų ratelių, būrelių užsiėmimuose, pvz., aerobikos, siuvimo, anglų kalbos, plaukimo, – kokiuose jie nori. Savaime aišku, nemokamai. Sekmadienį firma samdo autobusus, kurie darbininkus su šeimomis nemokamai veža į
kalnus, muziejų ar koncertą, aprūpina sausu maisto daviniu, alum, limonadu, gaivinančiais gėrimais. Kam to reikia? Pirma, japonų darbuotojų nuomone, tik tas gamybinis darbo kolektyvas gali tikėtis gerų rodiklių, aukštos produkcijos kokybės, kuriame yra pasiekta psichologinio suderinamumo. O tam kad susidraugautų vyrai, neblogai iš pradžių draugauti jų žmonoms. Tuo tikslu viskas ir daroma.

T’oliau štai kas. „Matsushita Denki“ firmoje įvesta dar tokia tvarka: būtinai švenčiama kiekvieno darbuotojo gimimo diena. Gimimo dieną gamyklos valgykloje padengiamas stalas brigadai. Ne ištaigingas, bet šventiškas. Darbininkai turi ateiti su žmonomis. Darbininką pasveikina. Jeigu tai pasižymėjęs ar firmai kuo nors įdomus žmogus, tai jam dovaną įteikti ir paspausti ranką gali net pats firmos prezidentas. Japonijos, kaip ir kitų šalių, kapitalistas siekia maksimalaus pelno, bet ne bet kokia kaina, ne išspaudžiant iš darbininko, o sąmoningai psichologiškai nukreipdamas darbininką didinti darbo našumą.

Japoniškosios vadybos fenomenas greta neabejotinai teigiamų turi ir neigiamų bruožų. Todėl pastaruoju metu dauguma Japonijos firmų vis labiau pradeda domėtis kitų šalių, ypač Amerikos, vadybos patyrimu, lygiai kaip kitose šalyse studijuojamas Japonijos patyrimas. Vyksta vadybos internacionalizavimosi, integravimosi procesai. Tai šiuolaikinėje vadyboje patys sudėtingiausi reiškiniai ir jų tyrimui reikia skirti ypatingą dėmesį.

Japonijos vadybos principas – didžiausią pelną ir auksčiausio lygio pasiekimus duoda maksimaliai tobulas žmogus, kaip pagrindinė gamybinė jėga pasaulyje.

2.7. Darbo apmokėjimas

Bendruomeninis principas, apmokant Japonijoje už darbą liko ir šiandien. Svarbiausias bendruomenės principas – žmogus, priimtas į bendruomenę. Kol jis nepažeisdavo bendruomenės taisyklių ir įstatymų, bendruomenė jo neatsisakydavo, jį išlaikė iki pat mirties. Dalis japonų, dirbančių samdos pagrindu, vadinami nuolatiniais darbuotojais, ir dabar naudojasi bendruomenės principu, tai yra nusamdyti visam gyvenimui. Daugelis firmų turi net savo kapines, t.y. firma rūpinasi buvusių darbuotojų atminimu, kapų priežiūra. Įstojus į darbą ir patekus į nuolatinių darbuotojų skaičių, uždarbis susideda iš dviejų nelygių dalių: apie 60 proc. – ne darbo užmokestis, o uždarbis, susidedantis iš bazinės algos ir priedų. Bazinė alga didėja kiekvienais metais tam tikru visiems žinomu procentu. Be atlyginimo yra vadinamieji bonusai, t.y. premijos. Jos priklauso nuo darbuotojo amžiaus bei stažo ir nuo firmos finansinės būklės. Pavyzdžiui, 42 metų darbininkas gauna maždaug tris kartus daugiau negu dvidešimtmetis, kuris tik ka atėjo į įmonę. Vyresnio amžiaus žmogaus didesni poreikiai, ir bendruomenė jam duoda daugiau. Dar daugiau, bendruomenė atlygina ir už jo atsidavimą, ištikimybę firmai, jei čia dirbo visą gyvenimą. Galima išeiti iš firmos, nors tai būna labai retai. Tačiau tokio darbuotojo jau niekas nepriima į nuolatinį etatinį darbą, nes į jį galima ateiti tik pirmus trejus metus po mokslo įstaigos baigimo. Japonų moralė draudžia sudaryti tokias sąlygas, kuriose žmogus praranda savo “veidą”. Ką tai reiškia? O tai, kad negali vienodo atlyginimo gauti 20 ir 28 metų žmogus. Kad jau 28 metų praktiškai neįmanoma tapti nuolatiniu darbuotoju. Galima tapti laikinu, padieniu ir pan., bet jam mokės mažesnį atlyginimą. Todėl žmogus, dėl kokių nors priežasčių išėjęs iš darbo ir perėjęs į kitą, vėl pradeda gauti mažiausią atlyginimą. Dėl to Japonijoje labai maža kadrų kaita.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2569 žodžiai iš 8366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.