Amplitudinės moduliacijos radijo imtuvas
5 (100%) 1 vote

Amplitudinės moduliacijos radijo imtuvas

Turinys

ANOTACIJA 1

ĮVADAS 2

UZDUOTIES ANALIZĖ 4

PARENGTINIS SKAIČIAVIMASIR SANDAROS SCHEMOS SUDARYMAS. 6

Tranzistorių parinkimas 11

Tarpinio dažnio trakto selektyviosios sistemos parinkimas 13

ELEKTRINĖS SCHEMOS PAKOPŲ SKAIČIAVIMAS. 15

Įėjimo grandinės skaičiavimas. 15

Heterodino kontūro elementų skaičiavimas 18

PASKAIČIUOTO IMTUVO PARAMETRŲ ATITIKIMAS UŽDUOTIES REIKALAVIMAMS. IŠVADOS. 19

GRAFINĖ DALIS 20



ANOTACIJA

Šitas kursinis skirtas sumoduliuoti ir apskaičiuoti amplitudinės moduliacijos radijo imtuvą. Iš pradžių buvo atliktas parengtinis skaičiavimas, ir nustatėm imtuvo pagrindinius parametrus. Paskui buvo sudaryta sandaros schema, kuri parodyta 3.6 punkte ir pirmame lape priedo. Paskui remiantis struktūrine schema buvo sudaryta elektros principinę schemą, schema parodyta antrame lape priedo. Elementų sąrašas parodytas trečiame lape priedo.

Summary

This project has been designed and calculate Amplitude Modulation(AM) radio receiver. At first I calculate basic receiver parameters, after technical data and parameters for units. After I build structural scheme, its shown in 3.6 task. Later according to structural scheme was build electric principal scheme, diagram shown at addition sheet (1). Cell list is in addition sheet (2).

Carry out from calculation that I made could be seen that results are correct

1.ĮVADAS

Radio imtuvų raidos istorija

Mokslininkui Faradėjui nustačius elektromagnetinės indukcijos dėsnį, susikūrė labai svarbi technikos šaka – elektronika. Šiandieninė radiotechnika, radiolokacija egzistuoja todėl, kad fizika atskleidė elektromagnetines bangas ir sukūrė jų savybes aiškinančius teorinius pagrindus.

1895 m. Gegužės 7 d. Peterburge Rusų fizikos-chemijos draugijos posėdyje A. Popovas demonstravo, kaip veikia „prietaisas elektriniams virpesiams aptikti ir registruoti“. Šio prietaiso išradimas ir buvo tas lemtingas žingsnis, kurį reikėjo žengti, kad būtų perduodami per atstumą elektriniai signalai be laidų.

Popovo pasiūlytas prietaisas turėjo įtaisą, keičiantį elektromagnetinių bangų energiją aukštojo dažnio srovių energija (antena) , įtaisą, keičiantį aukštojo dažnio signalus žemojo dažnio signalais, t. y. jautrų sinchroniškai veikiantį koherirį, kurio savybės automatiškai atsistato. Šiuo prietaisu buvo galima priimti signalus per atstumą be laidų, kitaip tariant, jį buvo galima panaudoti radio ryšiui.

1899 m. A. Popovo padėjėjai P. Rybkinas ir D. Trockis surado būdą, kaip priimti telegrafo signalus telefono principu. Telegrafo aparatą pakeitus telefonu, gerokai padidėjo imtuvo jautrumas silpniems signalams ir radio ryšio nuotolis.

Radio imtuvų istoriją galima skirstyti į šiuos periodus: iki lempinį, lempinį ir šiuolaikinį, kuriam būdinga tranzistoriai ir mikroschemos.

Iki lempiniu periodu buvo tobulinamas A. Popovo radio imtuvas. Jau 1900-ųjų metų pradžioje kohereris buvo pakeistas elektrolitiniu, o vėliau – jautresniu kristaliniu detektoriumi. Į imtuvą buvo įjungti derinimo elementai ir tarpinis kontūras, dėl to padidėjo jo selektyvumas. Palaipsniui buvo gerinamos virpesių grandinių elementų elektrinės savybės. Patobulinus siunčiamąją ir priimamąją aparatūrą, padidėjo radio ryšio galimybės.

1911 m. Lapkričio 11 d. pirmą kartą buvo užmegztas radio ryšys tarp lėktuvo ir žemės. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, vadovaujant N. Papaleksiui, buvo sukurta dvipusio radijo ryšio tarp lėktuvo ir žemės stoties.

Nuo 1918 m. pradėta plačiai naudoti vadinamoji regeneracinė schema, gerokai padidinusi radio imtuvų jautrumą ir selektyvumą. Tokie imtuvai buvo naudojami daugiau kaip dvidešimt metų.

1918 m. Armstrongas užpatentavo superheterodininio imtuvo schemą. Pirmieji šio imtuvo pavyzdžiai buvo labai gremėzdiški ir turėjo nemažai trūkumų. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos naujos labai tobulos daugiatinklės lempos, padėjusios išvengti daugelio superheterodininių imtuvų trūkumų. Nuo to laiko superheterodininė schema tampa daugumos radio imtuvų pagrindu.

Elektroninės lempos pakeitė ne tik imtuvų schemas, bet ir apskritai visą radiotechniką.

Per pastaruosius 35 metus dirbama vis su naujais, aukštesniais elektromagnetinių virpesių dažniais. Per ketvirtąjį dešimtmetį atlikti išsamūs teoriniai elektromagnetinių virpesių ir radioelektronikos tyrimai, todėl penktajame dešimtmetyje jau naudojamasi praktiškai platesniu dažnių diapazonu – ultratrumposiomis bangomis. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje pradėti įsisavinti infraraudonųjų ir optinių bangų diapazonai.

Remiantis šiuolaikinės fizikos pasiekimais, plačiai vystoma puslaidininkių elektronika. Penktojo dešimtmečio gale ir šeštojo pradžioje buvo sukurti pirmieji puslaidininkiniai stiprintuviniai prietaisai: taškiniai (1948 m.) ir plokštuminiai (1949-1950 m.) tranzistoriai, kurie buvo mažesni ir patvaresni už elektronines lempas ir vartojo mažiau elektros energijos. Labiau paplito įvairių rūšių plokštuminiai tranzistoriai. Tranzistorinių imtuvų schemos tobulėjo labai panašiai, kaip ir lempinių stiprintuvų: buvo kuriamos tiesioginio stiprinimo imtuvų, regeneracinės ir superheterodininės schemos. Šiuolaikiniai tranzistoriniai imtuvai daugiausia yra superheterodininiai.

Iš puslaidininkių elektronikos atsirado
dar viena kokybiškai nauja kryptis kurti naujus priėmimo ir informacijos apdorojimo būdus ir įrenginius – mikroelektronika. Tai elektronikos sritis, susijusi su mikroelektrodinių gaminių gamybos ir taikymo problemomis. Šiems gaminiams būdingas aukštas integracijos laipsnis ir ypatingas elektriškai sujungtų elementų schemų bei puslaidininkinių prietaisų kompaktiškumas.

Paskutiniame dešimtmetyje, eksponentiškai didėjant integrinių schemų (IS) fiziniam dydžiui ir integracijos laipsniui, nuolat keičiasi jų projektavimo metodai. Vyraujančiomis tampa visiškai arba iš dalies užsakomos komplementinės metalo, oksido ir puslaidininkio struktūros (KMOP) IS bei programuojamos loginės struktūros. Dabartinis automatizuotojo projektavimo stilius -hierarchinė keliamų reikalavimų, išorinių ir vidinės elgsenos analizės, funkcinės struktūros, loginių elementų sujungimo sąrašo ir baigiama konstrukcinių elementų išdėstymu ir trasavimu IS topologijos sukūrimu.

Kokybinis ir kiekybinis integrinių schemų raidos šuolis, kai tranzistorių skaičius integrinėje schemoje siekia 5… 7 milijonus elementų, o minimalus leistinas matmuo yra apie 0,00025-0,0005 mm, skatina integruoti projektavimo ir technologinius procesus, kurti kokybiškai naujas projektavimo metodikas. Mikroelektronikos technologiniai procesai ypač sparčiai ėmė tobulėti įdiegus integruotąją integrinių schemų technologiją. Tai leido pakeisti požiūrį į gaminamos integrinių schemų grupės dydį. Prieš keliolika metų pagal gamybos sąnaudas ir kainą optimaliomis buvo laikomos kelių šimtų tūkstančių integrinių schemų grupės, o įdiegus šiuolaikinius technologinius metodus jau apsimoka gaminti ir mažas (iki dešimties mikroschemų) serijas.2. UZDUOTIES ANALIZĖ

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 979 žodžiai iš 3000 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.