Andragogika
5 (100%) 1 vote

Andragogika

Įvadas:

20 amžiaus pabaiga į pasaulio istoriją įeis kaip diskusijų apie aukštąjį mokslo diversifikavimo laikotarpis. Šiame amžiuje didelis dėmesys skiriamas vidiniams aukštojo mokslo procesams.(1).

Lietuva kuria savąją švietimo sistemą, kuri tuo pačiu turi atitikti ir tarptautinius standartus, kad galėtų sėkmingai integruotis į pasaulio švietimo sistemą. Viena iš aktualių šiuo metu reformuojamo aukšto mokslo problemų – aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų santykis, kuris, dėl vis dar esančios įtampos tarp šių grandžių, vadinamas sandūra: aukštesniosios mokyklos siekia įteisinti savo statusą aukštojo mokslo posistemėje ir teikti aukštojo mokslo baigimo kvalifikaciją žyminčius laipsnius, Lietuvos aukštosios mokyklos su tuo nesutinka , nes įžvelgia pavojų aukštojo mokslo kokybei.

Darbo tikslas – išskirti tęstinio ugdymo požiūriu aktualiausias problemas, sąlygojančias aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų sandūrą, o taip pat aptarti keletą šių problemų sprendimo variantų.

Darbą sudaro trys dalys : pirmoje dalyje aiškinamas terminas aukštesniojo mokykla viduriniosios ugdymo grandies ir aukštojo mokslo kontekste; antroje dalyje analizuojama Lietuvos aukštesniosios mokyklos vieta švietimo sistemoje;trečioje dalyje, akcentuojant diskutuotinus klausimus, aptariami aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų sandūros problemos sprendimo variantai, kurie buvo Lietuvos Mokslo Tarybos komisijos, sudarytos šiai problemai spręsti, darbo rezultatas.

1.TERMINAS AUKŠTESNIOJI MOKYKLA

Apie aukštojo mokslo sistemos ir aukštesniųjų mokyklų sandūros problemas pradėta diskutuoti Lietuvos švietimo sistemos reformavimo procese. Buvo akcentuota, kad Lietuvos švietimo sistemoje yra pažeistas tęstinio ugdymo principas. Šio principo pažeidimas ir sąlygojo “uždraustojo” tarpą: tarp vidurinio ir aukštojo mokymo atsirado tarpinė aukštesniojo mokymo grandis, kuri, nepagrįstai atskirta nuo sekundarinio mokymo lygmenyje.

Edukologai švietimo sistemą nagrinėja akcentuodami ugdymo permanentiškumą, t.y. jo nepertraukiamo galimybę. Šia prasme ypatingai jautri švietimo sistemos vieta yra viduriniojo ir aukštojo mokslo posistemių sandūra. Labai svarbu vidurinio ugdymo aukštesniojoje pakopoje užtikrinti tokį asmens parengtumą, kad jis galėtų lanksčiai įsilieti į aukštojo mokslo posistemę. To siekiama bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos vyresnėse klasėse ar atskirose profesinio ugdymo vidurinėse klasėse ar atskirose profesinio ugdymo vidurinėse mokyklose, suteikiant bendruosius ar konkrečių dalykų pagrindus, leidžiančius toliau sėkmingai tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Todėl tapo svarbu atskira sąvoka pažymėti šią ypatingą vidurinio ugdymo pamoką. Šia prasme kalbama apie viduriniojo ugdymo aukštesniąją pakopą. Visiškai pagrįsta ją taip įvardinti, nes ji yra aukštesnė nei prieš tai buvusioji. Todėl atskirai egzistuojančios profesinės viduriniojo ugdymo grandies mokyklos dažnai vadinamos “aukštesniosiomis mokyklomis”, o vidurinės mokyklos kelios baigiamosios klasės – “aukštesniosiomis klasėmis”. Šiuo atveju aukštesniojo laipsnio būdvardis vartojamas logiškai, nes Lietuvos švietimo tradicijose viduriniojo ugdymo grandis yra pakankamai vienalytė. Kitaip yra Vakarų Europos, Amerikos šalių edukacinėje praktikoje, kur viduriniojo ugdymo grandis turi pakankamai savarankiškas hierarchinio lygio posistemes – basic (pagrindinę) mokyklą ir pakankamai brandžią high (sekančio lygio) mokyklą. Ši sąvoka buvo skirta pažymėti aukšto (high) lygio viduriniajam išsilavinimui, kuris daugelyje šalių buvo prestižinis ir laikomas išsilavinimo viršūne net iki 20 amžiaus vidurio. Tik nedaugelis galėdavo studijuoti universitetuose. Būtent universiteto (universitetų) sąvoka dažniausiai ir buvo vartojama, norint išreikšti aukštojo mokslo pakopą. Terminas higher education atsirado vėliau, aukštajam mokslui iš elitinio tampant masiniu: sąvoka higher parodo antrąjį lygį po high .Tai visai logiška, nes vidurinės ugdymo grandies viršutinę (aukštąją – high) pakopą seka kokybiškai naujas aukštesnis lygis – higher education.

Lietuviškajame variante terminas aukštesnysis, skirtas pavadinti vyresnėms ugdymo institucijoms, savo sąvoka išreiškia aukštesnio hierarchinio lygio pakopą, ją lyginant su viduriniosios ugdymo pakopos žemesniuoju etapu (pagrindinėmis klasėmis), o sąvoka aukštasis nurodo kokybiškai naują švietimo pakopą, vyriausiąją hierarchinėje eilėje: pradinis – vidurinis – aukštasis. Sąvokų aukštesnysis ir higher analizė švietimo sistemos kontekste pakankamai aiškiai parodo, kad negalima ieškoti analogijos su užsienyje egzistuojančiomis institucijomis remiantis tik pavadinimu, juo labiau, pavadiniams pats savaime negali būti argumentu aukštesniosioms mokykloms siekiant įteisinti savo statusą aukštojo mokslo posistemėje.

2. LIETUVOS AUKŠTESNIOSIOS MOKYKLOS VIETA ŠVIETIMO SISTEMOJE

Sovietiniais metais Lietuvoje veikę technikumai – specialiosios vidurinės mokyklos – 1991 metais buvo reorganizuotos į aukštesniąsias mokyklas. Galima teigti, kad technikumai yra sovietų valdžios kūrinys, tad aukštesniosios mokyklos ištakų reikia ieškoti ankstesnėje nepriklausomoje
Lietuvoje.

Stasys Šalkauskis “Pedagoginiuose raštuose” išskyrė mokyklų kategorijas, įvardindamas mokyklų rūšis, laipsnius ir tipus: mokyklos rūšis yra mokyklų kategorija pagal mokyklos lavinimo tikslus ; mokyklos laipsnis yra mokyklų kategorija pagal realizuojamą mokykloje lavinimo mastą; mokyklos tipas yra mokyklų kategorija pagal ugdymo turinio (ugdomųjų gėrybių) pasirinkimą ir derinimą į tam tikrą idėjinę visumą.

Nusakydamas antrosios (laipsnio) kategorijos sampratą, S.Šalkauskis skyrė keturis mokyklų laipsnius: pradinis laipsnis; žemesnysis arba vidurinis laipsnis; aukštesnysis laipsnis; aukštasis laipsnis.

Teigiama, kad aukštesnysis laipsnis yra paskutinis bendrajame lavinime ir priešpaskutinis specialiajame. Tai atitinka ir mūsų aukštesniosios mokyklos termino aiškinimą, pateiktą pirmojoje dalyje. S.Šalkauskas taip pat atskiria aukštesnio laipsnio specialaus lavinimo ruožo mokyklas, orientuotas į konkretų tikslą – parengimą profesijai; ir liaudies lavinimo ruožo mokyklas, kurios jungia bendrojo ir specialiojo lavinimo tikslus. Beje, vietoje S.Šalkauskio vartoto termino laipsnis dabar dažniau vartojamas terminas lygis – tuo norima pabrėžti ne tiek išsilavinimo mastą, kiek įsisavinimų žinių lygį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 929 žodžiai iš 1802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.