Angliavandeniai baltymai riebalai
5 (100%) 1 vote

Angliavandeniai baltymai riebalai

ANGLIAVANDENIAI

Angliavandeniai cukrūs, sacharidai labiausiai paplitusi žemėje organinių junginių klasė. Susideda iš anglies, vandenilio ir deguonies. Daugelio jų bendra formulė CnH2nOn. Angliavandeniai yra pirminiai fotosintezės produktai, jungiamoji grandis tarp organinių ir neorganinių junginių. Angliavandeniai skirstomi į monosacharidus (paprasčiausius angliavandenius), oligosacharidus ir polischaridus.

Monosacharidai pagal anglies atomų skaičių skirstomi į:

· Triozes (3C);

· Tetrozes (4C);

· Pentozes (5C);

· Heksozes (6C). Iš heksozių svarbiausios yra:

* gliukozė – (gr. glykys – saldus), Vynuogių cukrus,

C6 H12 O6, dažniausiai gamtoje heksozių grupės angliavandenis. Svarbiausias ląstelių energijos šaltinis. Laisvos gliukozės yra žmogaus ir gyvūnų audiniuose, augaluose, daug vaisiuose ir daržovėse. Gliukozė taip pat įeina į kitų angliavandenių (laktozės, maltozės, sacharozės), palisacharidų (glikogeno, krakmolo, celiuliozės) sudėtį. Skylant gliukozei, atsipalaiduoja energija ir susidaro kiti biologiškai svarbūs junginiai (kiti cukrūs, sorbitolis, gliukorono rūgštys, gliukozaminas). Galutiniai gliukozės skilimo produktai – anglies dioksidas ir vanduo. Gliukozės koncentracija kraujyje yra nedidelė (3,33 – 5,55mmol/l), bet pastovi, nes ją reguliuoja nervų sistema ribelatakės liaukos. Gliukozės perteklius organizme virsta glikogenu ir riebalais. Todėl vartojant su maistu per daug gliukozės galima nutukti ir susirgti. Išalkus, badaujant, gliukozės koncentracija kraujyje sumažėja ir dėl to juntamas alkis. Kai gliukozės žymiai sumažėja arba padidėja, ištinka koma. Sergant cukriniu diabetu, kraujyje žymiai padaugėja gliukozės (pažeidžiamas jos suvartojimas audiniuose).

*fruktozė – (lot. fructus – vaisius), vaisių cukrus, C6H12O6. Yra vaisiuose, uogose ir meduje. Jos taip pat yra kitų angliavandenių (pvz.,sacharozės) ir polisacharidų sudėtyje. Bespalviai, bekvapiai kristalai. Gerai tirpsta vandenyje ir etilo alkoholyje. Saldžiausias iš visų cukrus. Su fosforo rūgštimi sudaro esterius, kurie yra svarbus medžiagų apykaitos produktas. Plonosiose žarnose fruktozė įsiurbiama blogiau negu gliukozė, bet lengviau įsisavinama audiniuose, greičiau pašalinam iš kraujo. Daugiausia fruktozės iš žarnyno patenka į kepenis, kur didesnioji jos dalis naudojama glikogeno sintezei. Vartojama vietoj cukraus sergant cukriniu diabetu, kepenų ir žarnyno ligomis, nutukus. Kartais pasitaiko paveldimas fruktozės apykaitos sutrikimas – fruktozemija (organizmas neįsisavina fruktozės).

*galaktozė – (gr. gala, kilm. galaktos – pienas), plačiai paplitęs gamtoje gliukozės izomeras. Yra pieno angliavandenio laktozės komponentas, svarbiausia motinos pieno sudedamoji dalis. Plonosiose žarnose skylant laktozei, atsipalaidavusi galaktozė kraujo nunešama į kepenis, kur virsta gliukoze. Jeigu vaiko organizme stinga galaktozės skaidančių fermentų, gali atsirasti galaktozemija. Dėl to kraujyje ir audiniuose kaupiasi galaktozė ir jos apykaitos produktai, kurie veikia toksiškai. Galaktozemija sergantys vaikai turėtų būti maitinami galaktozės neturinčiais produktais.

Oligasacharidams priskiriami disacharidai (susideda iš dviejų monosacharidų molekulių, pvz., sacharozė, laktozė, maltozė). Angliavandenių atsargos žmogaus organizme kaupiamos glikogeno pavidalu. Angliavandeniai reikalingi augalų, gyvūnų ir žmogaus gyvybiniai veiklai. Oksiduodamiesi organizme iki anglies dioksido ir vandens, atpalaiduoja daug energijos. Angliavandenių apykaitos tarpiniai produktai (pvz., pentozės) naudojami nukleino rūgščių, riebalų, kofermentų ir kitų junginių sintezei. Žmogaus organizme angliavandeniai gali susidaryti iš baltymų ir riebalų. Priklausomai nuo profesijos, amžiaus ir sveikatos, angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis maiste turėtų būti 4:1:1. Per daug vartojant angliavandenių, audiniuose gali padaugėti riebalų, padidėti kūno masė. Nevirškinami angliavandeniai (pvz., celiuliozė) skatina žarnyno peristaltiką. Pagal gliukozės koncentraciją kraujyje, šlapime ir kituose biologiniuose skysčiuose, spendžiama apie angliavandenių apykaita žmogaus organizme. Kai kurių ligč (pvz., cukrinio diabeto, karieso, nutukimo) profilaktikai daug reikšmės turi saikingas angliavandenių vartojimas arba jų pakeitimas kitomis saldžiomis medžiagomis.

Polisacharidai, glikanai, sudėtingieji sukrūs, (C6H12O6)n, stambiamolekuliai angliavandeniai, kurių molekulės susideda iš ne mažiau kaip 10 monosacharidų, susijungusių į liniją arba šakotas grandines. Molinė masė nuo keliolikos tūkstančių iki keliolikos milijonų. Polisacharidų yra augaluose, gyvūnuose. Pagal struktūrą skirstomi į:

·homopolisacharidus, susidedančius iš vieno tipo monosacharidų:

*krakmolas, augalų sintetinamas angliavandenis. Krakmolas – tai didelės molinės masės junginys iš gliukozės molekulių. Virškinamajame trakte krakmolas, veikiamas fermentų, suskyla iki gliukozės, kuri įsiurbiama į kraują. Sintetinasi augalų ląstelių chloroplastuose ir amiloplastuose, kaupiasi grūdeliais daugiausia augalų sėklose, šaknyse ir gumbuose. Ypač daug krakmolo yra bulvėse, grūduose, ankštinėse daržovėse ir jų produktuose (pvz., kvietiniuose ir ruginiuose miltuose yra 54 –68% krakmolo, kruopose ir makaronuose 60 –70%, duonoje 40 – 50%,
bulvėse 18 – 25%). Sausas krakmolas yra vandenyje netirpstantys balti milteliai. Karštame vandenyje jie išbrinksta, tirpalas virsta kleisteriu. Krakmolas vartojamas maisto, farmacijos pramonėje. Krakmolo kleisteriu kartais gydomos skrandžio ir žarnyno ligos, jis naudojamas klizmoms.

*glikogenas (gr. glykys – saldus, malonus+genos – giminė, kilmė), gyvulinis krakmolas, svarbiausias atsarginis polisacharidas (C6H10O5)n. Susideda iš gliukozės molekulių, susijungusių į šakotas grandines. Glikogeno yra visuose organuose ir audiniuose, bet daugiausia raumenyse ir kepenyse. Skylant glikogenui, atsipalaiduoja energija, kuri naudojama raumenų darbui. Kepenyse glikogenas iš gliukozės sintetinasi tada, kai jos koncentracija kraujyje padidėja. Glikogeno apykaitą organizme reguliuoja nervų sistema ir belatakių liaukų (kasos, antinksčių, lytinių) hormonai. Kai ląstelėse stinga glikogeno apykaitoje dalyvaujančių fermentų, jis kaupiasi, atsiranda glikogenozė – paveldimas glikogeno apykaitos sutrikimas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 824 žodžiai iš 2531 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.