Anglis1
5 (100%) 1 vote

Anglis1

ANGLIS

Anglis – vienas svarbiausių gamtos elementų. Jos junginiai yra gyvosios gamtos – floros ir faunos – pagrindas.

Anglis sudaro 0,023% Žemės plutos masės. Gamtiniai neorganiniai anglies junginiai – karbonatai. Daug anglies yra degiose iškasenose: anglyse , naftoje , durpėse , skalūnuose ir gamtinėse dujose. Tai seniausių laikų Žemės augmenijos liekanų skilimo produktai. Akmens anglyse – antracite – yra iki 98% grynos anglies. Anglis sudaro maždaug 18% gyvų organizmų masės.

Anglies alotropinės atmainos skiriasi viena nuo kitos savo sandara. Bet visų šių alotropinių atmainų anglies atomai yra susijungę keturiomis jungtimis – vienų ( deimanto ) – viengubosiomis , kitų ( grafito ) – dvigubosiomis ar net trigubosiomis ( karbino ). Kadangi tokia skirtinga alotropinių atmainų sandara , todėl skirtingos ir jų savybės.

Geriausiai žinomi deimantas ir grafitas. Grafito sandara ypatinga tuo , kad anglies atomų grandinė , sudaranti vieną plokštumą , menkai susijusi su kita plokštuma. Be to , atstumai tarp anglies atomų grafito ciklinėse grandinėse ir tarp plokštumų yra skirtingi – tarp plokštumų jie didesni. Todėl grafito plokštumos gali judėti viena kitos atžvilgiu. Brėždami liniją pieštuku , popieriaus lape paliekame anglies atomų grandinėlių pėdsaką – viena nuo kitos atskiria grafito plokštelės. Ši grafito savybė , taip pat jo laidumas plačiai taikomas technikoje ir buityje.

Grafitinės sandaros yra akmens ir medžio anglys , suodžiai. Dar viena ypatybė – anglis , gauta kaitinant akmens anglį (koksas ) , o ypač medieną ( medžio anglis ) , yra labai akyta ir korėta. Ji aktyviai dalyvauja reakcijose ( nes labai didelis paviršius ). Todėl tokia anglis kaip reduktorius naudojama metalurgijoje. Kai kurios medžiagos gali sukibti su korėtos anglies paviršiumi. Akytoji , kitaip vadinama aktyvioji , anglis tarsi kokia kempinė sugeria medžiagas. Šis reiškinys vadinamas adsorbcija. Adsorbcijos būdu šalinamos įvairios priemaišos , valomos biologiškai aktyvios medžiagos , anglies tablečių duodama apsinuodijus. Tokiu pačiu principu pagrįsta ir dujokaukės konstrukcija , nes aktyviosios anglies filtrai valo orą.

Visiškai kitokia deimanto sandara ir savybės. Šios alotropinės atmainos anglies atomai vienodais atstumais nutolę vienas nuo kito. Tai labai taisyklingos sandaros kristalai , nes keturi anglies atomai tarsi sudaro taisyklingą geometrinę figūrą – tetraedrą. Todėl ir deimanto tankis didesnis negu grafito , o ypač skiriasi jų kietumas. Deimantas yra kiečiausias gamtoje randamas mineralas. Juo galima įrėžti visus metalus , stiklą. Deimantiniais pjūklais pjaustomi akmenys , deimantiniai grąžtai gręžia tvirčiausias uolienas.

Deimantas – labai retas , todėl nepaprastai brangus mineralas. Didžiausi jo klodai slūgso Pietų Afrikoje , ten išgaunama apie 80-90% visų pasaulio deimantų. Deimantų yra įvairių – nuo bespalvių iki juodų kristalų.

Ypač vertinami bespalviai arba turintys silpną atspalvį deimanto kristalai. Jie specialiai šlifuojami , kad pasidarytu briaunoti. Taip gaunami briliantai – stipriai laužiantys šviesą labai brangūs ir vertingi brangakmeniai.

Deja , deimantai nebūna dideli. Ypač pasiseka , jei randamas didesnis negu 1 karato ( 0,2 g ) deimantas. Visame pasaulyje rasta tik kiek daugiau negu 60 deimantų , kurių masė didesnė kaip 100 karatų. Visi jie turi pavadinimus , jų istorijos turtingos , dažnai net labai žiaurios , siekia žilą senovę. Didžiausiais pasaulio deimantais buvo puošiamos karalių karūnos ir skeptrai. Didžiausio iki šiol rasto deimanto – Kulimano masė 621,2 g.

XX a. išmokta gaminti dirbtinius deimantus. Nustatyta , kad , esant didžiuliam slėgiui ir aukštai temperatūrai , grafitas gali virsti deimantu. Tačiau didelių deimantų , tinkamų briliantams gaminti , nepavyksta padaryti.

Anglis gali sudaryti du oksidus CO ir CO2. Tai skirtingi junginiai: anglies ( II ) oksidas yra nuodingas , nuo jo galima net mirti. Anglies ( IV ) oksidas – troškios dujos , naudojamos nealkoholiniams paskaninti ( gazuoti ). Jo yra atmosferoje ( 0,03% atmosferos tūrio ). Hidrosferoje ištirpusio jo yra 60 kartų daugiau negu atmosferoje.

Šviesoje augalai sugeria anglies ( IV ) oksidą. Šio oksido , vandens bei mineralinių druskų įsisavinimas veikiant saulės energijai , kai susidaro angliavandeniai , baltymai bei riebalai, vadinamas fotosinteze. Kasmet viso pasaulio flora suvartoja labai daug anglies. Tuo pat metu anglies dioksidą

kvėpuodami nuolat išskiria gyvūnai bei augalai , jo atsiranda dėl žmogaus gamybinės veiklos , skylant organiniams junginiams , jį išmeta ugnikalniai. Todėl gamtoje vyksta nenutrūkstanti anglies apytaka.

2. pav. CO2 atsiranda dėl žmogaus gamybinės veiklos.

Anglis paplitusi ir kosmose. Paprasčiausių anglies junginių ( metanas CH4 , anglies ( IV ) oksidas CO2 )
rasta beveik visose Saulės sistemos planetose bei pačioje Saulėje. Nustatyta , kad anglies ir jos junginių yra žvaigždėse , kometose ir ūkuose , jų aptikta meteorituose. Žvaigždžių medžiagos anglis – termobranduolinės sintezės produktas.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 726 žodžiai iš 1382 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.