Antanas juška
5 (100%) 1 vote

Antanas juška

Daktaro Antano Juškos studijos ir darbas universitetuose

Anotacija

Analizuojamos daktaro Antano Juškos studijos ir mokslinis darbas Vokietijos universitetuose bei darbas Lietuvos universitetuose. Berlyne ir Getingene jam teko laimė mokytis iš Nobelio premijų laureatų ir kitų ne mažiau įžymių mokslininkų. Lietuvoje A. Juška daug metų dėstė įvairius kursus trijuose universitetuose, buvo katedros vedėjas, parašė du vadovėlius studentams. A. Juškos veiklos pėdsakai Lietuvos universitetuose yra verti dėmesio. Jie nenušviesti literatūroje. Pateikiama medžiaga pagrįsta archyviniais šaltiniais ir paties A. Juškos liudijimais.

Įvadas

Filosofijos daktaras Antanas Juška, gyvenęs 1902.01. 27 – 1985.03.18, dažniausia pristatomas kaip astronomas, pedagogas, astronomijos žinių skleidėjas ir visuomenės veikėjas. Jis dėstė įvairius dalykus vidurinėse mokyklose, buvo kelių mokyklų direktorius, parašė astronomijos, fizikos ir matematikos vadovėlius, keliolika įvairių populiarių astronomijos leidinių. Tačiau mažai minimas jo darbas universitetuose. Tarybinės okupacijos laikotarpiu jis negalėjo ir mokslo daktaru vadintis, nors tą laipsnį įgijo viename iš garsiausių pasaulio universitetų – Getingene. Kaip ir daugelis kitų senesniosios kartos inteligentų, jis pasižymėjo dėmesio įvairove, universalumu. Tą savybę irgi patvirtina A. Juškos universitetinė veikla. Tai veiklai atskleisti gera proga yra 2002 m. minimas A. Juškos gimimo šimtmetis.

Studijos

Nemaža ryžto reikėjo 1920 m. išvykti studijuoti į Berlyno universitetą. Tiesa, kaip pasakojo pats A. Juška, Berlyne tada buvo net apie 60 lietuvių studentų. Lietuvoje tada dar tik baigėsi nepriklausomybės kovos. Tai liudija didelį to meto mūsų jaunimo žinių troškimą. 1923 m. A. Juška iš Berlyno universiteto perėjo į vieną garsiausių pasaulyje tuo metu Getingeno universitetą, nes ten buvę geresnės sąlygos studijuoti astronomiją. Lietuvių studentų, taip pat pagal A. Juškos pasakojimą, Getingene tuo metu buvo tik du.

Iš išlikusių studijų dokumentų matyti, kad Berlyne A. Juška studijavo filosofiją (pagal tuometinį supratimą) to paties pavadinimo fakultete, o Getingene – matematiką (disertaciją rašė iš astronomijos) Matematikos – Gamtos fakultete iki 1925 m. Tais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta J. Franckui, kuris buvo A. Juškos Fizikos praktikumo ir Fizikos koliokviumo dėstytojas. Būsimas Nobelio fizikos premijos laureatas M. Bornas A. Juškai dėstė mechaniką ir vadovavo fizikos seminarui. Vienas iš žymiausių šių laikų matematikų D. Hilbert’as dėstė Aibių teoriją, kursus apie begalinius dydžius, elektrą ir gravitaciją. Labai žymaus fiziko R. Polio parašas yra prie Rinktinių optikos skyrių, E. Vycherto – prie Meteorologijos, Geofizikos praktikumo, B. Gudeno (jo darbai ir jo vardu pavadinti reiškiniai ir dabar cituojami moksliniuose darbuose) – prie Fotoelektrinių reiškinių, K. Rungės (Runge) – prie Vektorinės analizės, Mažiausių kvadratų metodo, H. Rubenso (Berlyno universitete) – prie Eksperimentinės Fizikos disciplinų pavadinimų. Sunku nurodyti kitą lietuvį, kurio studijų dokumentuose būtų tiek daug įžymybių parašų. Paminėkime dar keletą kitų įdomesnių A. Juškos studijuotų disciplinų: Astronominė geografija, Navigacija, Saulės aktyvumas ir jo įtaka Žemei, Dvigubų žvaigždžių orbitos, Taikomasis svyravimų mokslas, Determinantai, Aukštoji geometrija, Psichologijos svarbiausios problemos, Kultūros bendrosios filosofijos pagrindai.

Disertacija

Baigęs pagrindines studijas, A. Juška Getingene pradėjo dirbti prie disertacijos. Vadovas buvo prof. H. Kynlis. Tai žinomas astronomas. A. Juškai baigiant studijas, jis 1925 m. buvo išvykęs į tolimą Sumatros salą Indonezijoje stebėti Saulės užtemimą. A. Juška disertaciją “Regimasis šviesumo pasiskirstymas Saulės diske” baigė rašyti 1927 m., mokytojaudamas ir vadovaudamas progimnazijai Pasvalyje. Ji buvo atspausdinta Klaipėdoje ir išleista atskira knygele 1929 m. Reikėjo išlaikyti ir 3 egzaminus. Fizikos egzaminą laikė pas minėtą Nobelio premijos laureatą Francką. A. Juška pasakojo, kad doktorantai paprastai tą egzaminą laikydavo, pasipuošę “laiminguoju” kaklaraiščiu. Su tuo kaklaraiščiu pats Franckas buvo laikęs vairuotojo egzaminą. Nors A. Juška laikė egzaminą be to kaklaraiščio, išlaikęs labai gerai. Doktoranto egzaminus A. Juška baigė laikyti 1928 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje tai buvo prilyginta universiteto baigimui. Tuo pagrindu tų pačių metų lapkričio 10 d. Švietimo Ministras K. Šakenis pripažino A. Juškai aukštesniosios mokyklos mokytojo vardą ir teisę mokyti aukštesniojoje mokykloje – matematikos, fizikos ir kosmografijos; vidurinėje mokykloje – lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, istorijos, visuomenės mokslo, geografijos, gamtos mokslo, fizikos ir matematikos. 1929 m. birželio 11 d. Lietuvos universiteto Teologijos – Filosofijos fakulteto Taryba “davė” jam privatdocento laipsnį(suteikė teisę skaityti paskaitas). Habilitacinė paskaita buvo – “Empiriškos kosmogonijos problema”. Oficialūs oponentai – garbės prof. A. Dambrauskas – Jakštas ir prof. B. Kodatis. Tapęs privatdocentu, A. Juška buvo priskirtas prie Filosofijos sistemos katedros. Tik kiek vėliau, 1929 m. liepos 31 d. Getingeno universiteto
Matematikos – Gamtos mokslų fakultetas suteikė A. Juškai filosofijos daktaro laipsnį. Lietuvoje tai buvo prilyginta universiteto baigimo diplomo gavimui. Ir tik 1934 m. vasario 6 d. Švietimo Ministras K. Šakenis patvirtino Getingeno universiteto diplomą ir suteikė A. Juškai visas aukštųjų matematikos – gamtos mokslų baigimo teises (nuo 1932 m. balandžio 6 d.).

A. Juškos disertacijos tyrimams Getingene buvo pagaminta speciali aparatūra, kurią leido nusipirkti ir atsivežti į Lietuvą. Dėl lėšų stokos tai nebuvo padaryta.

Dėmesys reliatyvumo teorijai

Dar studijuodamas Berlyne, 1921 m. A. Juška klausė ir A. Einšteino viešos paskaitos. 1982m. balandžio 20d. A. Juška Vilniaus pedagoginio instituto Teorinės fizikos katedroje pasakojo, kad toje paskaitoje A. Einšteinas kalbėjo apie gravitaciją, erdvę ir laiką. Jis teigė, kad Visata yra uždara, stacionari, erdvės kreivumas teigiamas. Po tos paskaitos A. Juška parašęs į “Kosmosą” pirmąjį Lietuvoje straipsnį apie Einšteiną ir Bendrąją reliatyvumo teoriją. 1922 m. “Kosmose” yra A. Juškos straipsnis “Iš pasaulio konstrukcijos”. Straipsnis parašytas Berlyne 1922 m. vasario 22 d. Jis turiningas, 12 puslapių. Nors dar studentiška ranka, čia gana kvalifikuotai apžvelgta makro ir mikropasaulio sandara ir pabaigoje aptartos kai kurios erdvės savybės, susijusios su reliatyvumo teorija. Apie patį Einšteiną čia nerašyta. Tais pačiais 1922 m. reliatyvumo teoriją žurnale “Logos” atskirai aptarė P. Dovydaitis ir P. Jucaitis. Pastarasis apie reliatyvumo teoriją “Kosmose” rašė ir kiek ankstėliau – 1921 m. Tokie, mūsų žiniomis, buvo pirmieji lietuviški straipsniai apie tą naują tuo metu fizikos šaką. Be A. Juškos, iš Lietuvos fizikų A. Einšteino paskaitos kitu metu Berlyne dar klausė doc. G. Lechemas.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1031 žodžiai iš 3028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.